• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Besotė Graikija jau stovi ant liepto galo, o su jos bankrotu į pasaulį grįš niūrios 2008-ųjų krizės grimasos.

REKLAMA
REKLAMA

Dėl galimo Graikijos bankroto stresuojančios finansų rinkos pridarys bėdų ir Lietuvai, interviu ,,Ekonomika.lt” teigė SEB banko prezidento patarėjas ekonomistas Gitanas Nausėda. Pasak jo, tai veda į panašią situaciją kaip 2008 metais.

Kas šiandien gresia finansinių problemų kamuojamai Graikijai?

REKLAMA

Dabar jai geriausiu atveju gresia nemokumas, o blogiausiu – dar ir pasitraukimas iš euro zonos. Žinoma, dar yra vilties, kad dalykai kaip nors išsispręs savaime, bet ekonomikoje jie taip neišsisprendžia.

Tai, ką turi padaryti Graikija, yra daug daugiau, negu ji realiai daro. Finansinė parama, kuri jai buvo teikiama, yra labai didelė, ir šalys donorės nebėra pasirengusios toliau beatodairiškai didinti paramą. Kai kurios iš šalių, tarkime, Suomija, reikalauja už tą paramą užstato.

Euro zona jau susimąstė, ar ne geriau būtų nutraukti tą siūlą ir konstatuoti Graikijos nemokumą, o tada žiūrėti, kaip restruktūrizuoti skolas. Tačiau pagrindinė problema yra galimi finansinių institucijų nuostoliai ir tai galėtų labai neigiamai paveikti ne tik Europos, bet ir globalią finansų sistemą.

Kokią įtaką tai turėtų Europos ir pasaulio finansams?

Labiausiai tai paveiktų finansų rinką. Užsienio prekybos, realiosios ekonomikos sritys gal stipriai ir nenukentėtų. Finansų rinkose tie impulsai labai greitai nuvilnija per visą pasaulį, tarpbankinė rinka užstrigtų ir to atspindžius pajustume ir Lietuvoje.

Kas labiausiai nukentėtų?

Manau, kad Vokietijos ir Prancūzijos bankai, kurie labiausiai stengiasi Graikijai suteikti tą paramą, todėl jos nemokumo atveju labiausiai ir nukentėtų. Šių šalių bankai itin įsitraukę į investicijas į Graikijos vertybinius popierius.

Aišku, nukentėtų ir pati Graikija, nes viskas nuo jos priklauso. Nežinau, ar įmanoma išspręsti problemas, jei pati valstybė nesistengia mažinti savo biudžeto deficito. Niekas kitas jos neišgelbės.

Ar dar įmanoma stabilizuoti euro zonos finansinę padėtį išvengiant Graikijos nemokumo, pavyzdžiui, įvedant euroobligacijas?

Sakyčiau, tokia tikimybė šiandien stabilizuoti Graikijos finansus yra ne didesnė nei 10 proc.

Kai kalbu apie euroobligacijas, visuomet miniu pavyzdį apie namų bendriją: joje gyvena viena šeima bedarbių, kuri dar ir pagirtauja, o kiti gyvena tvarkingai.

Jei tie girtaujantieji norėtų pasiimti paskolą, jos negautų, bet jie pasikviečia namų bendriją, kurios finansų vaizdas geresnis, ir sako: ,,Paimkite paskolą mums.”

Taigi galime lyginti šią situaciją. Tai pirmiausia yra našta geriausioms euro zonos valstybėms. Negalima atmesti, kad taip gali atsitikti, nes jos ir šiuo metu pumpuoja paramą didelėmis sumomis.

Pasaulio centriniai bankai sutiko užtikrinti euro zonos bankų likvidumą, ar to užteks išsaugoti bankus Graikijos žlugimo atveju?

Kai kalbama apie psichologinę reakciją, sunku prognozuoti jos mastą. Aišku, centrinių bankų galimybės labai didelės ir galbūt kurį laiką pavyktų nuraminti ir tą likvidumo krizę užgesinti.

Bet yra kitų problemų – blogi aktyvai, bankų, kurie investavo į Graikijos vertybinius popierius, nuostoliai, kapitalo problemos. Tada jau klausimas būtų nebe likvidumo, o kapitalo bankų sistemoje nepakankamumo, kuris sukeltų kreditų paralyžių, kreditavimo nutraukimą.

Tai vestų į panašią situaciją kaip 2008 metais. Nors jėgos, sukėlusios krizę, tuomet buvo kitos, bet pasekmės būtų panašios, nes rinkos sustotų, būtų nenorima skolinti vienas kitam.

Taigi manau, kad centriniai bankai pajėgtų neutralizuoti pirminę paniką, bet problemą išspręsti jie nepajėgūs.

Kiek apskritai realus euro zonos žlugimo scenarijus?

Šiuo metu jis nėra aiškus, nes nėra numatytas mechanizmas. Bet kuris Europos Sąjungos (ES) pareigūnas jums pasakytų, kad galimybės išstoti iš euro zonos nėra. Atvirkščiai, visos valstybės, kurios įstojo į ES po 1995 metų, privalo įsivesti eurą.

Jei tokia galimybė atsirastų, tada jau kiltų techninių klausimų, kaip sutvarkyti nacionalinius pinigus, pakeisti bankų rinkos struktūrą, pertvarkyti mokėjimo sistemą.

Darbo čia būtų pakankamai – gal kokiems pusantrų metų. Bet viskas kol kas yra fantazijų lygio, nes šiuo metu tos durys uždarytos.

Kaip Graikijos bankrotas paveiktų Lietuvą?

Pirmiausia per finansų sistemos trikdžius, per nepasitikėjimą finansų rinkoje. Prekybos prasme mes didelių nuostolių neturėtume.

Bet mums šiuo metu svarbi ne tik Graikijos problema. Sakykime, Vokietijos ekonomikos sulėtėjimo nesiečiau vien tiesiogiai su Graikija. Ji yra vienas iš pagrindinių mūsų prekybos partnerių, tad mūsų verslui bus sunkiau.

Jau ir dabar mūsų eksporto augimo potencialas beveik išnaudotas. Tai nesietina su Graikija, bet mes atsidūrėme padėtyje, kuri verčia mus būti atsargesnius dėl artimiausių metų perspektyvos.

Kokius pagrindinius iššūkius Lietuvos ekonomikai jūs šiandien įvardytumėte?

Ko gera, pirmiausia – stojančios arba sustojusios augti eksporto rinkos. Reikia ieškoti priemonių tam eksportui augti ir suteikti postūmį vidaus rinkai.

Bet tai nelengva padaryti, biudžeto deficitas yra gana didelis, valdžia priemonių rinkai skatinti neturi, namų ūkių vertė labai priklauso nuo lūkesčių, kurie šiandien taip pat ne patys geriausi, o eksportas jau atsimuša į lubas, bus matyti, kaip jam seksis išlaikyti stabilų augimo tempą.

Iššūkių ekonomikai šiandien daugiau negu reikia. Pavasarinis optimizmas, kai atrodė, kad čia viskas ilgam, kad kopiame į kalną, – blėsta. Dabar ekonomistų ir verslininkų nuotaikos smarkiai pasikeitė ir ne į gera.

FAKTAI: Graikija ir euras

Prognozuojama, kad Graikijos valstybės skola šiais metais sieks net 157,7 proc. BVP.

Nepaisant taupymo programos, iki rugpjūčio Graikijos biudžeto surinkimas mažėjo 1,9 mlrd. eurų, išlaidos didėjo 2,7 mlrd. eurų.

Už pažadą įgyvendinti taupymo programas 2010 metais Graikija susiderėjo su TVF ir ES dėl 110 mlrd. eurų pagalbos paketo.

65 proc. graikų mano, kad ES ir TVF teikiama pagalba kenkia Graikijos ekonomikai.

REKLAMA
REKLAMA

 

Willemas Buiteris, banko ,,Citi” vyriausiasis ekonomistas:

Graikijos pasitraukimo iš euro zonos perspektyva retai suvokiama su baime. Žinoma, Graikijos išėjimas gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį eurui, bet artimiausiu metu tai būtų ekonominė katastrofa – Graikijai, euro zonai ir visam pasauliui.

Christine Lagarde, Tarptautinio valiutos fondo vadovė:

Pasaulio ekonomika išgyvena pavojingą laikotarpį. Graikijai lieka vis mažiau laiko įgyvendinti taupymo priemones, kurias ji pasižadėjo vykdyti mainais už tarptautines paskatas. Jeigu priemonės nebus įgyvendintos, mes nemokėsime.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų