Inesa Banionytė
Esame tai, ką valgome
Prancūzų filosofas Julienas Offroy de la Mettrie yra pasakęs: „Esame tai, ką valgome.“ Šią frazę girdėjome tūkstančius kartų, bet kiekvienas ją suprantame savaip. Niekam nebekyla abejonių, kad mūsų fizinė sveikata labai priklauso nuo mitybos. Netinkama mityba gali sukelti tiek trumpalaikių sutrikimų, tiek ilgalaikių susirgimų, kartais net tampa mirties priežastimi.
Nutukimo sukeltos komplikacijos kai kuriose ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse yra viena dažniausių mirties priežasčių (pavyzdžiui, JAV tai yra antroji mirties priežastis po rūkymo sukeltų ligų). Meškos paslaugą daro ir pastarąjį šimtmetį į maisto gamybą intensyviai besibraunanti chemijos pramonė. Trąšos, pesticidai, E priedai maiste – visa tai siejama su padidėjusiu alergijų, astmos, onkologinių ir kitokių susirgimų skaičiumi.
Įdomiau tai, kad maistas gali lemti mūsų elgseną ar charakterį, kitaip tariant – dvasinę būseną. Teigiama, kad žuvis, kurioje gausu polinesočiųjų omega–3 riebalų rūgščių, gerina smegenų veiklą. Bananai dėl juose esančio alkaloido karmino turi antidepresinį poveikį. Endorfinų, dar vadinamų laimės hormonais, yra šokolade ir avižose. Rūgštynės, špinatai ir ridikai padės, jei pajutote įtampą ar nuovargį. Panašias maisto savybes galime vardyti be galo. Tašką ant „i“ padėjo gydytojai psichiatrai, kurie sako, kad bet koks neskanus maistas gniuždo psichiką.
Daro įtaką genomui
Sunku patikėti, bet mityba gali daryti įtaką net žmogaus genomui, kuris iki šiol atrodė išorinių jėgų nepajudinamas. Pasirodo, tai, ką valgome, gali lemti ne tik mūsų sveikatą, išvaizdą ar gabumus, bet ir... mūsų vaikų, kurių kada nors susilauksime! Visa tai tyrinėja gana nauja molekulinės biologijos atšaka – epigenetika. Tirdami, kokią įtaką DNR kodui turi gyvenimo būdas, mokslininkas Randy Jirtle'as iš Daramo Duke universiteto (JAV) ir jo kolega Robertas Waterlandas skyrė žvalumo suteikiančią dietą storiems geltoniems agučiams, į peles panašiems graužikams. Jų genome esantis genas lemia geltoną kailio spalvą, ėdrumą, polinkį sirgti vėžiu ir cukriniu diabetu.
Papildę jų pašarą vitaminu B12, folio rūgštimi ir cholinu, mokslininkai sulaukė netikėto efekto – jaunikliai, kuriuos atsivedė taip maitinamos patelės, buvo nepanašūs į savo tėvus: jie buvo liekni, rudi, nesirgo vėžiu, cukriniu diabetu ir iki mirties išliko vikrūs bei gyvybingi. Maistu buvo nuslopintas tam tikras genas. Tai įrodo, kad mes galime valdyti savo genomą. Kartu tai užkrauna ir nemenką atsakomybę – galima susitaikyti, kad mūsų gyvenimo būdas lemia sveikatą ir savijautą, tačiau ne juokas suvokti, kad jis gali lemti net tai, kokie bus mūsų vaikaičiai ir provaikaičiai.
Ekologiškas maistas
Atrodo, pats paprasčiausias būdas tinkamai pasirūpinti ne tik savo ir artimųjų sveikata, bet ir viso pasaulio ateitimi – rinktis tik ekologiškus produktus.
Kas yra ekologiški produktai?
Tai aukštos kokybės maistas, pagamintas darant minimalų poveikį aplinkai. Jų sudėtyje nėra sintetinių maisto priedų ir genetiškai modifikuotų produktų, jie neužteršti cheminėmis medžiagomis, išauginti rūpinantis aplinka, nenaudojant cheminių trąšų ir sintetinių pesticidų, o ekologiniuose ūkiuose dirbantys žmonės nėra veikiami chemikalų.
Kokia ekologiško maisto nauda?
Toks maistas – įvairesnis, šviežesnis, skanesnis, maistingesnis ir švaresnis. Be to, ekologinė žemdirbystė palaiko regiono ar vietos ekonomiką, leidžia pažaboti monopolijas, nealina dirvos, mažina jos eroziją, tausoja neatsinaujinančius energijos šaltinius, išsaugo biologinę įvairovę.
Kaip atskirti?
Nepasiduokite tokiems rinkodaros triukams, kai produktai ženklinami įvairiais „Eko“, „Sveikas“, „Natūralus“ ir pan. ženklais ar klijuojamos žalios, augaliniais motyvais puoštos etiketės, bandant sukurti ekologiškumo iliuziją. Tikrai ekologiška produkcija – griežtai reglamentuojama ir kontroliuojama. Ji turi būti pažymėta specialiais ženklais.
Lietuviškų ir atvežtinių produktų žymėjimas
Lietuvoje šiuo metu patvirtintas ovalo formos žalios spalvos ženklas su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“. Nuo 2010 metų sausio pirmosios nauju ekologiškų produktų ženklu turi būti žymimi visi rinkai tiekiami sertifikuoti Lietuvoje išauginti ir pagaminti bei paruošti ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai (taip pat ir akvakultūros), skirti žmonių arba gyvūnų maistui.
Dauguma šalių turi savo ekologiškų produktų sertifikavimo ženklą. Ir ne tik šalys – savaip ekologiškus produktus ženklinti gali kiekvienas regionas, ūkis ar net prekybos centras. Vis dėlto nuo 2010 metų liepos pirmosios visus fasuotus ekologiškus gaminius, pagamintus bet kurioje Europos Sąjungos (ES) valstybėje ir atitinkančius būtinus standartus, privaloma ženklinti naujuoju ES ekologiško maisto gaminio logotipu (lapas iš žaliame fone išdėstytų žvaigždžių). Juo gali būti ženklinami ir importuojami gaminiai. Kartu su ES ženklu gali būti naudojami ir kiti – privatūs, regioniniai ar nacionaliniai logotipai.
