REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vakar Graikijos parlamentui tarus „taip“ taupymo planui, galima sakyti, kad Graikijos Premjeras laimėjo tik pusę mūšio. Šiandien balsuojama dėl konkrečių taupymo plano priemonių. Įvertinus nedidelę balsų persvarą, kuria sprendimas buvo priimtas vakar, nerimo dėl šios dienos balsavimo yra.

REKLAMA
REKLAMA

Taupymo planas apima ne tik valstybės turto privatizavimą, bet ir mokesčių didinimą bei išlaidų mažinimą, todėl šios priemonės artimiausiu metu apsunkins Graikijos, kuri ir toliau kenčia nuo recesijos, ekonomikos atsigavimą.

REKLAMA

Graikijos ekonomikos stabilizavimas prognozuojamas tik antrojoje šių metų pusėje. Jį lems eksporto augimas, nors vidaus paklausa ir toliau stagnuos. Ekonomikos augimas optimistiniu variantu prognozuojamas nuo 2012 metų, tačiau jis išliks ženkliai mažesnis nei ilgalaikio augimo tendencijos.

Graikijos ekonomikai būtina įgyvendinti struktūrines reformas, didinti ekonomikos lankstumą. Tik tai gali sugrąžinti pasitikėjimą šia ekonomika. Aišku, esminis dalykas – stabilizuoti deficitą ir skolą. Vidutiniu laikotarpiu tai turėtų teigiamai paveikti ekonomikos augimo tendencijas – mažės palūkanos, didės pasitikėjimas ir makroekonominis stabilumas.

REKLAMA
REKLAMA

Keliami klausimai, ar dėl Graikijos situacijos gali subyrėti euro zona? Būtina suprasti, kad vadinamoji valstybės skolų krizė krečia tik atskiras euro zonos ekonomikas, o ne visą euro zoną. Šios šalys (vadinamoji euro zonos periferija) iš esmės yra kamuojamos struktūrinių problemų, jų rinkos yra nelanksčios, išorinis konkurencingumas santykinai nedidelis, todėl jos anksčiau ar vėliau turėtų įgyvendinti reformas savo rinkose.

Lietuva skolinasi tarptautinėse finansų rinkose, todėl bet koks įtampos didėjimas neigiamai veikia investuotojų pasitikėjimą tokiomis ekonomikomis kaip Lietuvos. Praėjusiais metais buvęs Graikijos situacijos pablogėjimas jau buvo sutrukdęs Lietuvai pasiskolinti pigiau. Nors Lietuvos skola ir deficitas – daug mažesni nei Graikijos, tačiau valstybės sektoriaus disbalansas išlieka.

Violeta Klyvienė, „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų