Kaip ir Graikija, Jungtinės Amerikos Valstijos susiduria su nerimą keliančia valstybės skola, kuri auga sulig kiekviena diena, rašo portalas „SmartMoney“. Vis dėlto, portalo autoriai nemano, kad Graikijoje kilusi įsiskolinimų krizė gali ištikti ir JAV.
Pirmasis panašumas yra tas, kad abi valstybės savo ekonomikoms yra skolingos pakankamai didelę sumą pinigų. Iki šių metų galo Graikijos skola turėtų pasiekti 150 proc. nacionalinio bendrojo vidaus produkto. Tuo tarpu JAV skola beveik pasieks 100 proc. šalies BVP. Abi valstybės ir toliau klimpsta į skolas – skaičiuojama, kad vien per šiuos metus JAV ir Graikijos biudžeto deficitai sieks 10 proc. BVP.
Tačiau šioje vietoje visi panašumai ir baigiasi. Bene ryškiausias skirtumas yra tas, kad JAV fiskaliniai iššūkiai yra lengvai išsprendžiami. 10 proc. JAV biudžeto deficito sudaro federaliniais mokesčiais surenkamų 15 proc. įplaukų į šalies BVP – mažiausias apmokestinimo lygis per paskutinius 60 metų. Tuo tarpu valstybės išlaidos sudaro 25 proc. BVP.
Abiem šiems rodikliams pakenkė laikini įvykiai: didžiulės karinės išlaidos, agresyvios ekonomikos stimuliavimo išlaidos ir mokesčių sumažinimai, kurie tiksliau gali būti apibūdinti kaip paskolos, kadangi jie niekada nebuvo sugrąžinti. Karai pamažu baigiasi, mokesčių mokėtojai vis mažiau pritaria tolimesniam ekonomikos skatinimui, o „mokesčių sumažinimas“ baigiasi kitais metais.
Kitas skirtumas yra sveikatos apsauga. Šioje srityje JAV išleidžia žymiai daugiau nei bet kuri kita pasaulio valstybė – 16 proc. nuo BVP. Antra valstybė pagal išlaidas sveikatos apsaugai yra Prancūzija, kuri išleidžia 11 proc. BVP. Tai reiškia, kad šalyje įgyvendinus sveikatos apsaugos reformą, JAV galėtų sutaupyti 4 proc. BVP ir vis dar pirmauti pasaulyje pagal išlaidas sveikatos apsaugai.
Dar vienas skirtumas yra gynybos išlaidos. Šiuo metu savo šalies gynybai JAV išleidžia beveik tiek pat kiek Šaltojo karo metais. Praeitais metais JAV gynybos išlaidos sudarė 5,4 proc. BVp, kai tuo tarpu artimiausia valstybė, Didžioji Britanija, kariuomenei skiria tik 2,7 proc. savo BVP. Tai reiškia, kad JAV gali sutaupyti, tarkim, 2 proc. BVP, kuriuos skiria šalies gynybai, ir vis dar sugebėti išlaikyti didesnę bei geriau parengtą kariuomenę nei Britanija. Šie sutaupyti 2 proc. leistų paversti 1 proc. biudžeto deficito į 1 proc. perviršį.
Šie biudžeto apkarpymai nėra ekonomikos griežtinimo priemonės, kurios sukeltų riaušes gatvėse. Graikija negali taip lengvai įgyvendinti šių apkarpymų, kadangi šalis šiuo metu iš mokesčių surenka net 39 proc. šalies BVP, o valstybės išlaidos sudaro 49 proc. BVP.
Graikijos vyriausybės išlaidos nėra laikino pakilimo rezultatas, bet greičiau gilus struktūrinis trūkumas. Graikijos sveikatos apsaugos sistema ir kariuomenė nesileidžia būti apkarpoma, kadangi išlaidos šioms sritims šiuo metu yra tokios pat kaip ir kitų panašių valstybių. BVP vienam gyventojui Graikijoje yra dviem trečdaliais mažesnis nei JAV ir tai dar labiau mažina lankstumą.
Galiausiai, Graikijai reikalingi pokyčiai bus itin skausmingi paprastiems šalies gyventojams ir dėl to daugelis jų yra labai nepatenkinti. JAV reikalingi pokyčiai sumažins sveikatos draudimo kompanijų, gynybos rangovų ir greičiausiai šių sričių lobistų pelnus, tačiau nepalies eilinių šalies gyventojų.
