Abejojantieji Kinija vėl įgavo jėgų. Panašu, kad jie aktyvėja bangomis – maždaug kas metus. Vis dėlto metai iš metų Kinija paneigė visų skeptikų nuogąstavimus ir išliko savo kelyje, įamžindama įspūdingą moderniųjų laikų plėtros stebuklą. Panašu, kad tai truks ir toliau.
Šiandienis karštligiškas rašymas atspindi nerimo antplūdį, ypač susirūpinimą infliacija, perteklinėmis investicijomis, augančiais atlyginimais ir negrąžintomis bankų paskolomis. Žymūs akademikai perspėja, kad Kinija gali tapti pražūtingų „vidutinių pajamų spąstų“, kurie jau pasiglemžė ne vieną besivystančią valstybę, auka.
Visi išvardyti dalykai yra iš dalies teisingi, ypač atsižvelgiant į dabartinę infliacijos problemą. Tačiau daugiausia problemų kelia ne vietoje atlikti apibendrinimai. Štai keletas priežasčių, dėl ko nereikia Kinijos ekonomikos vertinti pagal kitų valstybių patirtį.
Strategija. Nuo 1953 metų Kinija sudaro makroekonomikos tikslus parengdama penkmečio planus, kuriuose aiškiai išdėstyti tikslai ir politinės iniciatyvos šiems tikslams pasiekti. Neseniai priimtas 12-asis penkmečio planas gali būti strateginis lūžio taškas, skelbiantis perėjimą nuo itin sėkmingo gamintojos modelio prie klestinčios vartotojų visuomenės.
Įsipareigojimas. Susilpninta suirutės, tačiau sustiprinta kultūrinės revoliucijos Kinijos valdžia teikia didžiulį prioritetą stabilumui. Tai labai padėjo Kinijai: ji išvengė šalutinio 2008–2009 metų finansų krizės poveikio. Tai taip pat yra labai svarbu siekiant kovoti su infliacija, nekilnojamojo turto burbulu ir mažėjančia paskolų kokybe.
Lėšos įsipareigojimams vykdyti. Prieš 30 metų įvykdytos reformos paskatino šalies ekonomikos dinamiškumą. Verslo ir finansų rinkos reformos buvo esminės, o ateityje laukia dar daugiau reformų. Be to, Kinija pati sau įrodė, kad gali mokytis iš praeities klaidų ir esant reikalui pakeisti savo politikos kursą.
Taupymas. 50 proc. perteklinio taupymo indeksas labai padėjo Kinijai – ji skyrė finansavimą investicijoms, reikalingoms ekonomikai plėtoti, ir padidino šalies užsienio valiutų rezervus. Tai leido Kinijai apsisaugoti nuo išorės sukrėtimų. Kinija dabar pasirengusi panaudoti sutaupytą perviršį, kad padidintų vidinę paklausą.
Kaimo ir miesto migracija. Per pastaruosius 30 metų Kinijos miestų gyventojų skaičius išaugo nuo 20 proc. iki 46 proc. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, per artimiausius 20 metų dar 316 mln. Kinijos kaimo gyventojų turėtų persikelti gyventi į miestus. Tokia urbanizacijos banga skatina infrastruktūros investicijų augimą ir komercinių bei gyvenamųjų namų statybas. Tiekėjai yra sunerimę dėl perteklinių investicijų ir vadinamųjų miestų vaiduoklių atsiradimo, tačiau jie nepakankamai įvertina augančią paklausą.
Lengvai pasiekiamas tikslas – vartojimas. Privatus vartojimas sudaro vos 37 proc. Kinijos BVP – mažiausia dalis iš visų didžiųjų ekonomikų. 12-asis penkmečio planas, kuriame skiriamas dėmesys naujoms darbo vietoms kurti, darbo užmokesčiui didinti ir socialinei apsaugai, gali sukelti savarankišką vartotojų perkamosios galios augimą. Tai gali reikšti, kad iki 2015 metų Kinijos vartojimo dalis BVP gali išaugti dar 5 proc.
Lengvai pasiekiamas tikslas – paslaugos. Paslaugos sudaro tik 43 proc. viso Kinijos BVP – kur kas mažiau nei pasaulinis vidurkis. Paslaugų sfera yra svarbi Kinijos vartojimą skatinančios strategijos dalis. Prie to labiausiai prisideda didelio masto sandoriais paremtos pramonės šakos, tokios kaip didmeninės ir mažmeninės prekybos prekių paskirstymas, vietinė transporto pramonė, tiekimo grandinės logistika ir svetingumas bei laisvalaikis. Per ateinančius penkerius metus paslaugų dalis Kinijos BVP gali išaugti daugiau nei 4 proc.
Tiesioginės užsienio investicijos. Šiuolaikinė Kinija ilgą laiką buvo globalių tarptautinių kompanijų, siekiančių tiek efektyvumo, tiek įsitvirtinti daugiausiai gyventojų turinčioje rinkoje, traukos objektas. Šios investicijos suteikia Kinijai prieigą prie moderniųjų technologijų ir valdymo sistemų – ekonomikos vystymosi katalizatorių. Artėjantis Kinijos vartotojų visuomenės kūrimas reiškia potencialų TUI perėjimą nuo gamybos prie paslaugų, kuris gali dar labiau padidinti šalies ekonomikos augimą.
Švietimas. Kinija deda didžiules pastangas didinant žmogiškąjį kapitalą. Suaugusių žmonių raštingumo lygis šiuo metu siekia beveik 95 proc., o priėmimas į viduriniąsias mokyklas siekia 80 proc. Šanchajaus 15-mečiai moksleiviai neseniai užėmė pirmąją vietą pasaulyje matematikoje ir skaityme, vertinant pagal standartinę PISA matavimo sistemą. Kinijos universitetus kasmet baigia daugiau nei 1,5 mln. inžinierių ir mokslininkų. Šalis artėja link žiniomis paremtos ekonomikos.
Inovacijos. 2009 metais Kinijoje buvo pateikta beveik 280 tūkst. vietinių patentų prašymų. Pagal šį rodiklį Kinija užima trečiąją vietą, atsilikdama tik nuo JAV ir Kinijos. Pagal tarptautinių patentų skaičių Kinija užimą ketvirtąją vietą pasaulyje. Tuo pat metu Kinija iki 2015 metų siekia padidinti tyrimų ir vystymo dalį šalies BVP iki 2,2 proc. – du kartus daugiau nei 2002 metais. Tai atitinka 12-ojo Penkmečio plano dėmesį plėsti inovacijomis paremtas strategines pramonės šakas – energijos taupymas, naujos karto informacinės technologijos, biotechnologijos, aukštos klasės įrenginių gamyba, atsinaujinantys energetikos šaltiniai, alternatyvios medžiagos bei alternatyviuoju kuru varomi automobiliai. Šiuo metu šios septynios pramonės šakos sudaro 3 proc. Kinijos BVP. Šalies vyriausybė ketina iki 2020 metų šį rodiklį padidinti iki 15 proc.
Jeilio universiteto istorikas Jonathanas Spence'as jau prieš kurį laiką perspėjo, kad Vakarai yra linkę vertinti Kiniją taip pat, kaip vertina save. Taip, pagal mūsų standartus Kinijos pusiausvyros išbalansavimas yra nestabilus ir nepastovus. Kinijos premjeras Wenas Jiabao viešai yra išsakęs panašią kritiką.
Tačiau būtent dėl to Kinija ir yra tokia skirtinga. Ji rimtai vertina visus šiuos dalykus. Skirtingai nei Vakarai, kur pačios strategijos apibrėžimas yra tapęs savotišku oksimoronu, Kinija pasirinko tarpinę strategiją, kurios tikslas panaikinti jos pastovumo apribojimus. Be to, skirtingai nei Vakarai, kurie yra patekę į keblią politinę padėtį, Kinija yra įsipareigojusi ir turi lėšų įgyvendinti savo strategiją. Dabar yra nepalankus metas eiti prieš Kiniją.
Sephenas S. Roachas – Jeilio universiteto profesorius, „Morgan Stanley Asia“ valdybos pirmininkas ir knygos „The Next Asia“ autorius.
