Žemės ūkio maisto produktų gamintojai, siekiantys gauti kompleksinę paramą, turi laikytis ir valdymo reikalavimų, kurie yra kompleksinės paramos reikalavimų dalis. Valdymo reikalavimai diegiami palaipsniui: pirmieji jie įsigaliojo dar 2009-aisiais, kita dalis – šiemet, paskutinioji įsigalios 2013 metais.
Tarp šiemet įsigaliojusių reikalavimų grupių (augalų apsaugos produktų naudojimo, maisto ir pašarų saugos bei ūkinių gyvūnų sveikatingumo) viena gausiausių – maisto saugos. Birželį, pasibaigus pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimui, prasidės šių reikalavimų patikros, kurias vykdys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai.
Valdymo reikalavimų turi laikytis pareiškėjai, siekiantys gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos plotines priemones ir pareiškėjai, siekiantys gauti paramą tiesioginėmis išmokomis už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, braškes ir avietes, skirtas perdirbti, bei atskiromis tiesioginėmis išmokomis už baltąjį cukrų.
Pasak Mažeikių rajono VMVT vyriausiojo veterinarijos gydytojo inspektoriaus Romano Keršio, birželio antroje pusėje Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) pateiks sąrašus ūkininkų, kuriuos VMVT specialistai tikrins pagal specialius klausimynus.
Maisto saugos reikalavimų, kaip ir kitų valdymo reikalavimų, gamintojai turėjo laikytis ir anksčiau, tačiau šiemet jie susieti su paramos gavimu, tad pažeidėjams bus mažinamos išmokos.
Maistas turi būti saugus
Pirmiausia, į rinką tiekiami maisto produktai turi būti saugūs – t.y., tinkami vartototi ir nekenksmingi žmonių sveikatai. Patikrinimo metu bus žiūrima, ar ūkininkas netiekia savo gaminių, jei žino, kad maistas gali turėti teršalų, kenksmingų medžiagų. Tokie produktai turi būti atskiriami ir sunaikinami.
Pasak Joniškio rajono VMVT veterinarijos gydytojos inspektorės Ninos Žukauskienės, tikrinančios pieno gamintojus, didžiausias ir dažniausias pažeidimas – pieno su inhibitorinėmis medžiagomis tiekimas. Inhibitorinės medžiagos – tai medžiagos, kurios stabdo bakterijų dauginimąsi: antibiotikai, įvairios konservuojančios (amoniakas, vandenilio peroksidas ir kt.) ir dezinfekuojančios (chlorkalkės, chloraminas, natrio hipochloritas ir kt.) medžiagos.
„Šių medžiagų piene atsiranda dėl įvairių faktorių: netinkamo laukų tręšimo, purškimo, kombinuotų pašarų, gyvūlių gydymo vaistais, higienos nesilaikymo ir t.t...“, – teigė N. Žukauskienė. „Kai kurie ūkininkai neišlaukia jiems paskirto gyvūnų gydymo termino ir tiekia pieną, nors tai daryti draudžiama.“, – teigė inspektorė.
Privalu užtikrinti galimybes maisto gamybos bei tiekimo atsekimui ir atšaukimui
Pagal valdymo reikalavimus, privaloma fiksuoti visus maisto tvarkymo etapus ir užtikrinti galimybę atsekti jo gamybos bei tiekimo sąlygas. Ūkininkas turi registruoti sunaudotas žaliavas, produkcijos kiekius bei pagaminimo laiką, į pašarus dėtas medžiagas. Be to, reikia nurodyti asmenis, dalyvavusius gamyboje. Taip pat registruojama kam produktai buvo perduoti.
Tam, kad vartotojus pasiektų tik geras maistas, tiekėjai turi užtikrinti galimybę atšaukti netinkamą maistą iš rinkos. Todėl reikia turėti tokiu atveju reikalingų veiksmų aprašymą. Maisto gamintojai, tiekėjai ar pardavėjai, įtarę, kad perduotas maistas gali būti nesaugus, privalo pranešti apie tai asmeniui ar įstaigai, kuriai maistas buvo perduotas, ir kontroliuojančiai teritorinei VMVT.
Svarbu švara ir higiena
Gamintojai turi laikytis švaros ir higienos – apsaugoti produktus nuo taršos. Patikrinimų metu bus žiūrima, ar vykdomos priemonės, skirtos higienai palaikyti ir produktų apsaugai nuo užteršimo. Patalpos, įrengimai, talpyklos, dėžės, transporto priemonės turi būti švarios. Be to, reikia prižiūrėti, kad maistui nepakenktų paukščiai, graužikai, sąlygos apsaugotų nuo sušalimo, puvimo, gedimo. Kartu su maistu negali būti laikomos medžiagos, galinčios pakenkti maisto saugai. Taip pat, naudojamas vanduo privalo būti švarus ir apsaugomas nuo užteršimo, o atliekos tvarkomos taip, kad netaptų taršos priežastimi. Ūkininkai turi nepamiršti nustatytų reikalavimų dėl naudojamų augalų apsaugos priemonių, biocidų ir kitų cheminių medžiagų, vesti jų apskaitą.
Pasak VMVT specialistų, tikrinant ūkininkus, smulkių higienos pažeidimų pasitaiko neretai.
„Randame surūdijusių darbo priemonių. Taip pat įrangos, kurios sudėtyje yra medienos, nors pagal tvarką tai yra netinkama.“, – teigė Širvintų rajono VMVT veterinarijos gydytoja – inspektorė Lina Petrylienė.
Anot R. Keršio, smulkių pažeidimų, susijusių su švara ir higiena, pasitaiko, tačiau, kaip teigė inspektorius: „Tai – sutvarkomi dalykai“.
Maisto gaminiai turi būti ženklinami
Vartotojas turi gauti išsamią informaciją apie perkamą gaminį. Tad ant pakuotės reikia nurodyti gamintojo pavadinimą ar vardą ir adresą, produkto pavadinimą, produkto sudedamųjų dalių sąrašą, fasuotų maisto produktų grynąjį kiekį, tinkamumo vartoti terminą, specialias laikymo ar vartojimo sąlygas, informaciją apie kilmės vietą, energetinę vertę ir kt.
Nors nefasuotų pirminių produktų ženklinti nebūtina, tačiau tam tikra informacija turi būti perteikta prekybos dokumentuose ir perduodama pirkėjui, kuris ją galės pateikti pakuodamas, ar parduodamas vartotojui prekybos vietoje.
Galioja KPP priemonėms
Valdymo reikalavimų privalu laikytis pareiškėjams, siekiantiems gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemones „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „NATURA 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „NATURA 2000 išmokos“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ , „Miškų aplinkosaugos išmokos“, bei pareiškėjams, siekiantiems gauti paramą tiesioginėmis išmokomis už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, braškes ir avietes, skirtas perdirbti, bei atskiromis tiesioginėmis išmokomis už baltąjį cukrų.
