REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Suskystintų dujų terminalas turėtų būti pastatytas ir pradėti veikti iki 2014 m. Skaičiuojama, kad terminalo statyba kainuos apie 200 mln. eurų.Apie 20 proc. šios sumos galėtų padengti privatus investuotojas. Investavimo galimybėmis į terminalo statybą domisi JAV kompanija „Cheniere Energy“.

REKLAMA
REKLAMA

Šiuo metu svarstomi labai konkretūs teritorijų planavimo, žemės perdavimo reikalai, po suskystintų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos pirmojo posėdžio sakė Premjeras Andrius Kubilius.

REKLAMA

Iki liepos vidurio tikimasi baigti žemės planavo darbus, o patikslintas terminalo statybos darbų grafikas bus patvirtintas birželio pradžioje.

Paprašytas pakomentuoti pasirodžiusią informaciją, kad amerikiečių kompanija „Cheniere Energy“ pasiryžusi investuoti į terminalo statybą, A. Kubilius sakė, kad galimybė tai svarstyti yra.

„Bet mes pradedame visus darbus savo jėgomis, tai yra, „Klaipėdos naftos“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, Vyriausybės, savivaldybės jėgomis. Nuosekliai plėtodami ir įgyvendindami šį projektą ieškosime ir atsakymų į tokius klausimus: ar įsileidžiame privatų investuotoją, kiek jo įsileidžiame, kokį investuotoją ir taip toliau. Tai bus vėlesnių stadijų dalykai“, – po komisijos posėdžio sakė Ministras Pirmininkas.

REKLAMA
REKLAMA

Paklaustas, ar svarsto į terminalo statybą įsileisti „Achemos grupės“ savininką Bronislovą Lubį, A. Kubilius teigė, jog „šiandien tai nesvarstoma“. Premjeras sutiko su dar savaitės pradžioje Prezidentės Dalios Grybauskaitės išsakyta kritika, kad terminalo statybos reikalai juda per lėtai. Anot A. Kubiliaus, terminalą Lietuva galėjo turėti jau prieš dešimtmetį.

„2014 metais terminalas turi veikti“, – konstatavo Premjeras.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas patikino, kad investuotojas į terminalo statybą bus pasirenkamas pagal viešųjų pirkimų įstatymų reikalavimus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ministro teigimu, dujas į terminalą, siekiant sudaryti konkurenciją, tieks keli tiekėjai, tarp jų įvardijama Amerika, Norvegija ir Kataras.

Pagal šios dienos dujų kainas „Cheniere Energy“ tiekiamos dujos būtų 20–25 proc. pigesnės negu Rusijos dujų milžinės „Gazprom“. Techniškai terminalas pradės veikti 2014 metais.

„Metinis terminalo pajėgumas – apie 2 mlrd. kubinių metrų dujų. Dabar suvartojimas yra apie 2,5 mlrd., bet vėlgi tai, kaip ir terminalo kainą, įvardijame su tam tikra paklaida“, – kalbėjo ministras.

REKLAMA

A. Sekmokas sakė, kad terminalo statybos kainą kainą sudaro šie trys dalykai: laivo su visa reikiama technine įranga įsigijimas ir perdirbimas, uosto darbai – gilinimas, krantinės įrengimas, vamzdžio nuo laivo iki magistralinio dujotiekio nutiesimas.

Energetikos ministras įvardino 200 mln. eurų sumą. Iki 20 proc. šios sumos galėtų padengti privatus investuotojas. Šį skaičių A. Sekmokas teigė išgirdęs iš amerikiečių „Cheniere Energy“, tačiau pabrėžė, kad terminalą, kaip ir kitas strategines infrastruktūras, turėtų kontroliuoti valstybė.

REKLAMA

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas sakė, kad terminalo statybos darbus apsunkina teritorijų priklausomumas.

„Kiaulės nugaros šiaurinė dalis yra priskirta prie Klaipėdos uosto direkcijos valdomos teritorijos, o pietinė dalis yra Klaipėdos miesto savivaldybės teritorija. Akvatorija į pietus, į marių gilumą nuo Kiaulės nugaros salos, kol kas taip pat yra priskirta Klaipėdos miestui, tačiau jau vyksta perdavimas Klaipėdos uosto jurisdikcijon.

Dabar lieka dalis salos, kurią reikia perduoti į Uosto direkcijos jurisdikciją, kad būtų viskas vienose rankose. Ir Uosto direkcija tada gali pradėti ruošti techninius projektus ir daryti realius darbus paruošiant infrastruktūrą, reikalingą suskystintų dujų terminalui“, – aiškino jis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Dalis salos, priklausančios savivaldybei, anot E. Gentvilo, yra per maža, kad patenkintų viso terminalo infrastruktūros poreikius, o projektavimas svetimoje teritorijoje draudžiamas. E. Gentvilas neprognozavo, kiek laiko užtruks teisinių reikalų sutvarkymas.

„Uosto direkcija nemato didelių problemų realizuoti šitą grafiką ar jo atskirus etapus. Manau, kad šiais metais bus perduota mums ir Uosto direkcija galės pradėti ruošti ir įvairias poveikio aplinkai vertinimo procedūras, ir techninį projektą gilinimo, pirso statybos, tiek, esant reikalui, salos formavimo, paaukštinimo darbams. Šie metai turi būti visų projektinių darbų pradžia“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.

REKLAMA

ELTA primena, kad pernai lapkritį Energetikos ministerijos tarpžinybinė darbo grupė konstatavo, jog tinkamiausia vieta suskystintų gamtinių dujų terminalo statybai yra pietinė Klaipėdos jūros uosto dalis ties Kiaulės nugara. Terminalas būtų plaukiojantis ir turintis saugyklą.

Terminalo pajėgumas ties Kiaulės nugara būtų nuo 2 iki 3 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Tokio terminalo statyba, ekspertų vertinimu, kainuotų pigiau nei sausumoje. Lietuvai tinkamiausias būtų laivas-saugykla su įranga. Laivas nuolat stovėtų prie kranto, o prie jo priplauktų laivas tiekėjas su dujomis.

Kad sėkmingai veiktų terminalas, prieš tai reikia pabaigti statyti dujotiekį Klaipėda–Jurbarkas, kuris stringa dėl finansavimo.

Terminalo statyba ties vadinamąja Kiaulės nugaros sala ne kartą buvo kritikuota aplinkosaugininkų, nes saloje peri reti paukščiai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų