Sausio 19 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatytas nauja lietuvių kalbos mokymo strategija. Naujoji strategija parengta įvertinus mokinių lietuvių kalbos pasiekimų nacionalinių ir tarptautinių tyrimų rezultatus, atsižvelgus į šių dienų situaciją ir visuomenės poreikius. Strategijos autorių teigimu, itin svarbu stiprinti moksleivių kalbinę savivertę ir tapatybę bei gerinti lituanistinį ugdymą mokykloje.
Strategijos pristatyme dalyvavo švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, kurio teigimu, lituanistikos stiprinimas yra vienas svarbiausių valstybės prioritetų. „Jau žinojome, kad tai neturėtų būti eilinis biurokratinis popierius, mums reikia ne paviršutiniškų, bet tolesnių įžvalgų judėjimui į priekį. Šio dokumento forma derinama prie turinio, bet ne atvirkščiai“, – kalbėjo ministras.
Pasak G. Steponavičiaus, turime būti atviri pasauliui, bet kartu išlaikyti tapatybę ir savitumą. „Mokykla yra erdvė, kurioje formuojasi augantis žmogus, tad būtina joje diegti modernios lietuvybės sampratą. Pernai metais atliktas tyrimas rodo, kad trečdalis aštuntokų pirmiausia save lako Europos piliečiais, tad svarbu, kad būtų sudaromos sąlygos formuotis ir tautinei tapatybei“.
Ministro teigimu, vienas svarbiausių tikslų – pasiekti, kad lietuvių kalbos rezultatai reikšmingai gerėtų lyginant su tarptautiniu vidurkiu. G. Steponavičius užsiminė, kad naujoji strategija turės įtakos ne tik lietuvių kalbos dėstymui mokyklose, bet ir valstybinės lietuvių kalbos egzaminams.
Strategijos rengimo darbo grupėje dalyvavęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys sakė: „Strategijos sukūrimas yra tam tikras apsisprendimas, kuria linkme turėtume judėti. Tai tam tikras lituanistinio švietimo mokyklose padėties įsivertinimas. Lituanistika šiuo metu mokykloje yra periferijoje, nebijau sakyti, podukros vietoje.“ Kalbėdamas apie bendrą situaciją V. Stundys tikino, kad pokyčiai lietuvių kalbos mokyme yra būtini.
Pristatyme dalyvavęs Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius dr. Mindaugas Kvietkauskas sakė: „Tai ateities kultūrinio švietimo planas. Formuojamas naujas švietimo kultūros politikos vaidmuo mūsų visuomenėje. Lietuvybė mokykloje turėtų būti ugdoma kaip žmogaus sąmoningumas. Egzaminas reikalauja tam tikrų įgūdžių, kurie tikrinami standartizuotais testais, bet jis neskatina kūrybingų moksleivių.“
M. Kvietkausko teigimu, naujojoje strategijoje numatoma skirti daugiau dėmesio tautinių mažumų ugdymui, skirti daugiau dėmesio kultūriniam dialogui. Buvo užsiminta apie tautinę savinieką ir stipraus socialinio kultūrinio elito nebuvimas bei tai, kad lietuvybė daliai lietuvių tampa vis mažiau svarbi, o ją ypač užgožia įvairūs ekonominiai, socialiniai dalykai.
Konferencijos metu pristatyti atliktų tyrimų duomenys glumina: 44 proc. aštuntokų nepasiekia pagrindinio kalbos mokėjimo lygio ir net 52 proc. aštuntos klasės moksleivių mano, yra negabūs lietuvių kalbai. Tyrimų duomenimis, tik 67 proc. moksleivių apskritai patinka lietuvių kalba.
