Prieš Visus Šventuosius parduodama daugiausiai kapinių žvakučių. Žvakių fabrikėliai ištisus metus lieja jų šimtus ir vadina šį verslą sezoniniu. Didžiosios parduotuvės įvertino pernykštę patirtį, kai nemaža dalis produkcijos liko neparduota ir tikino šiemet Vėlinių prekybai pasiruošę geriau.
Lentynose – tiek lietuviški, tiek lenkiški įvairiausių dydžių ir pavidalų indai su parafinu, dirbtinės gėlės ir chrizantemos vazonėliuose. Prekybininkai tikina, kad sunku nuspėti sezoninės prekybos madas, tačiau nurodo, kad jas savotiškai diktuoja Lenkija.
Lenkiška mada
„Vienais metais ypatingai perka geltonas, kitais – raudonas, kartais perka raudoną ir žalią. Čia dar didelis klausimas, kaip tiems žmonėms patiks,“ - sakė privačios žvakučių gamyklos Jonavoje komercijos direktorius Artūras Trakimas. Jis tvirtino, kad, tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje lietos vėlinių žvakutės savo kokybe ir kaina beveik nesiskiria.
„Tik su dagtimis, būna, lenkai apgauna. Mums buvo tokių atvejų, kad nedegdavo žvakės, kai atvėsdavo oras. Matyt, taupydavo, ar, kaip ir lenkai sako, kad dešimt, o įdėjo aštuonis,“ - svarstė A. Trakimas ir prasitarė, kad jų įmonė dagčius perka Lietuvoje, nes jie – kokybiškesni.
Portalo balsas.lt kalbinti prekybininkai užsiminė, kad dirbtinių gėlių mada Lietuvą pasiekė iš Lenkijos. Kadangi kaimyninėje šalyje labai išvystyta žvakučių gamyba, jų formos ir dydžiai diktuoja pasirinkimą ir Lietuvoje.
Parduotuvėse mažiau lenkiškos produkcijos
Prekybos tinklo „iKi“ atstovas Valdas Lopeta patikino, kad jų parduotuvėse prekiaujama išimtinai Lietuvoje pagamintomis žvakutėmis, o Renata Saulytė, UAB „Maxima“ atstovė spaudai, pasakojo, kad šiemet pirkėjams siūlo maždaug per pusę lenkiškų ir lietuviškų. Jų kaina svyruoja nuo pusės lito, bet neviršija 15 litų.
R. Saulytė pastebėjo, „kad šiemet populiaresnės žvakutės su pavaizduotomis figūrėlėmis: angeliukais, šakelėmis. Pirkėjai prašo daugiau žvakučių su dangteliais,“ - nurodo R. Saulytė
„Norfos“ tinklo atstovas Darius Ryliškis informavo, kad prekybai pateikta kelios dešimtys kaina ir dydžiu besiskiriančių žvakių, o populiariausios tos, kurios pigesnės. Be to, kaip ir dauguma parduotuvių, tinklas pasirūpino gyvomis chrizantemomis vazonuose bei atsivežė dirbtinių gėlių.
Iš kapinių nebevagia?
A. Trakimas, savo ruožtu, pastebėjo, kad pastaraisiais metais sumažėjo žvakučių vagysčių iš kapinių. Pasak, gamybininko, tai, greičiausiai, lemia nedidelė jų kaina ir platus pasirinkimas.
„Manyčiau, kad ta problema išlikusi mažesniuose miesteliuose. Pas mus jau beveik nebevagia. Kiek girdėjau, Kaune ir Vilniuje irgi jau nebevagia,“ - įsitikinęs A. Trakimas
Gamindavo patys
Visgi pastebima, kad šiais laikais namų sąlygomis patiems lieti parafiną – per daug sudėtinga. Aptaškyti drabužiai beveik neišsiplauna. Etnologė Gražina Kadžytė pasakojo, kaip žmonės anksčiau patys gaminosi žvakes: „Pakabindavo lininių siūlų dagtį virš kokio indo ir liedavo vašką. Taip gaudavosi įvairaus ilgio, storio ir formos žvakės. Dabar tautodailininkai mugėse demonstruoja žvakių liejimo meistriškumą, tad galime ten pasimokyti,“ - nurodė G. Kadžytė.
Etnologė patarė namuose neužsiimti žvakių liejimu, tam geriausiai tiktų kokios bendruomenės centro ar kitos labiau pritaikytos patalpos.
Verslininkas iš Jonavos A. Trakimas prisiminė, kad anksčiau jų ceche rankomis buvo išliejama apie 800 tūkstančių žvakių per metus. Dabar, įdiegę automatizuotą liniją, gamintojai pajėgūs pasiūlyti kelioliką milijonų, tačiau tokios paklausos Lietuvoje nemato.
„Būna, kad žmonės atneša išdegusias žvakutes, prašydami jas vėl užpildyti,“ - pasakoja A. Trakimas, pridurdamas, kad atnešami pigesnių žvakučių indai. Užpildyti jie toliau sėkmingai toliau naudojami buityje.
„Dėl to ir šiukšlių sumažėja. Pažiūrėkite, jei žmogus ir tris, ir keturis kartus užpildo, tai kiek jau indelių jis neišmeta.“ - aplinkosaugos klausimą palietė A. Trakimas.
