REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Krašto apsaugos ministerijos nuomonė ir argumentuai dėl siūlomos naujos šaukimo į karo tarnybą tvarkos po  „Ūkininko patarėjo“ straipsnio apie karo prievolės įstatymo pakeitimus.

REKLAMA
REKLAMA

Karo prievolės įstatymo peržiūrą paskatino 2008 metais sustabdytas šaukimas į privalomąją pradinę karo tarnybą ir poreikis rasti alternatyvius būdus, kaip paruošti pakankamą skaičių tinkamai krašto gynybai parengtų piliečių.

REKLAMA

Šį uždavinį Krašto apsaugos ministerija siekia spręsti pirmiausia savanoriškumo ir laisvumo principu, ugdant supratimą, kad krašto gynybą yra kiekvieno piliečio teisė ir pareiga. Todėl planuojama kviesti jaunuolius savanoriškai dalyvauti pusantro-trijų mėnesių baziniuose kariniuose mokymuose. Tik nesurinkus pakankamo skaičiaus žmonių, jaunuoliai būtų pašaukti iš atsitiktine tvarka sudaryto karo prievolininkų sąrašo iš eilės. Kiekvienais metais maksimalų į bazinius karinius mokymus šaukiamų karo prievolininkų skaičių nustatys Seimas.

REKLAMA
REKLAMA

Tikimasi, kad pareiškusių norą atlikti bazinių karinių mokymų bus pakankamai ir privalomai šaukti neprireiks.

Dabar per metus savanoriškai atlikti bazinius karinius mokymus (kol kas jie vadinami būtinaisiais kariniais mokymais) kviečiama apie 300 jaunuolių. Tai yra gerokai mažiau, nei yra norinčiųjų juose dalyvauti. Tikimasi, kad pagerėjus finansinėms sąlygoms, atsirastų galimybių į šiuos mokymus priimti daugiau žmonių. Jaunuoliams, kurie savanoriškai ateitų į kariuomenę, įstatymo projekte taip pat numatytos skatinamosios priemonės, tarp jų – tikslinės stipendijos studijoms aukštosiose ar profesinėse mokyklose, pirmenybė į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose, subsidijos darbui ir įdarbinimui. Skatinamųjų priemonių įgyvendinimo perspektyvos priklausys ir nuo kitų valstybės institucijų įsitraukimo ir dalyvavimo spendžiant šį klausimą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokiais atvejais, kai į bazinius karinius mokymus arba į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą visgi tektų pašaukti, nauja tvarka padėtų užkirsti kelią ankstesnei praktikai, kai dėl plačių atidėjimo ar atleidimo nuo karo tarnybos galimybių daugumai prievolininkų pavykdavo išvengti tarnybos, o į ją buvo pašaukiama tik nedidelė „privilegijų“ neturintį šauktinių dalis.

Naujosios karo prievolės įstatymo redakcijos projektas numato mažiau atidėjimo arba atleidimo nuo bazinių karinių mokymų arba nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos galimybių ir akcentuoja daugiau ir įvairesnes bei lankstesnes galimybes įgyti pagrindinį karinį parengimą. Be to, įstatymo projektas numato karo prievolininkui galimybę pačiam pasireguliuoti, kada jam palankiau atlikti privalomąją karo tarnybą, atsižvelgiant į jo užimtumą ar kitas aplinkybes. Pavyzdžiui, ūkininkas ar jo partneris, nelaukdami šaukimo į bazinius karinius mokymus, šiuos mokymus galėtų atlikti savanoriškai jiems patogiu laiku.

REKLAMA

Įstatymo projekte numatytos išimtys galioja ne vyresniems nei 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų moksleiviams, ne vyresniems nei 25 metų aukštųjų mokyklų studentams, asmenims, kurie vieni augina nepilnametį vaiką arba globoja neįgalų vaiką, taip pat dėl sveikatos, Seimo, Vyriausybės ir Savivaldybių tarybų nariams, teisėjams, prokurorams, kai kurių valstybės tarnybų pareigūnams.

Asmenims, kurie dėl savo įsitikinimų negali tarnauti su ginklu, įstatymo projekte numatyta galimybė vietoj bazinių karinių mokymų ar nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą dirbant visuomenei naudingus darbus valstybės ar savivaldybių institucijose.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų