Žurnalas „Foreign Policy“ pateikia šalių, kurios sutinka priimti kitur nepageidaujamų produktų/atliekų/asmenų, sąrašą.
Rusija
Rusijos ministras pirmininkas turi ambicingų planų Rusijos branduolinės energetikos sektoriui ir jie apima daug daugiau sričių nei tik jo siekis tapti pasauliniu tiekėju šalims, kurios negali pačios sodrinti urano. 2001 m. tuometinis prezidentas V. Putinas pasirašė įstatymų paketą, kuris atvėrė duris radioaktyvių atliekų perdirbimui ir saugojimui.
Šalis importavo panaudotą branduolinį kurą iš tyrimų reaktorių Bulgarijoje, Čekijoje, Latvijoje, Libijoje, Rumunijoje, Serbijoje ir Uzbekistane. Taip pat tonas nusodrinto urano iš jėgainių Prancūzijoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose. Rusija turi užtikrinti, kad apdirbtos pavojingos atliekos būtų sugrąžintos arba tinkamai sunaikintos, tačiau tik maža dalis atliekų yra sugrąžinama.
Meksika ir naftos gavyba pakrantėse
JAV prezidentas dėl naftos išsiliejimo Meksikos įlankoje gali persvarstyti gręžimo darbų pakrantėse vykdymą. Tačiau Meksikos prezidento Felipės Kalderono pagrindinis rūpestis, kad jie vykdo per mažai naftos gręžimo darbų. Senkant šalies naftos ištekliams, šalies valstybinė naftos kompanija „Pemex“ aktyviai bando naujus gręžinius šalies šiaurės rytų pakrantėje. Tai turėtų sukelti nerimą įlankos pelikanams ir jūriniams vėžliams, ypač pagalvojant apie kompanijos saugumo istoriją – per pastaruosius du dešimtmečius gamybinių nelaimių metu žuvo daugiau nei tūkstantis kompanijos darbuotojų.
Gana ir šiukšlės
Metų metus Ganos vyriausybė stengėsi pralobti iš šiukšlių. Jie norėjo pasinaudoti galimybe perdirbti atliekas ir išgauti energiją. Šio proceso metu iš šiukšlių išsiskiriančios dujos perdirbant paverčiamos energija. Šalis tikisi, kad per ateinančius 15 metų, vien tik iš šiukšlių bus galima pagaminti 50 megavatų elektros. Tačiau šalyje nėra pakankamai energijos perdirbimui tinkamų atliekų, tad 2008 m. šalies valdžia parengė 250 milijonų dolerių vertės planą, pagal kurį jie galėjo importuoti šiukšles iš Vakarų Europos ir Kanados.
Nors šis planas dar vis tobulinamas, jau dabar šalis tapo Europos elektroninių atliekų šiukšlynu. Kiekvieną mėnesį į šalies Temos uostą atgabenami konteineriai pilni sugedusių mobiliųjų telefonų, kompiuterių, kietųjų diskų ir televizorių. Europos įstatymai draudžia pavojingų atliekų eksportą, tačiau įstatymuose galima rasti spragą, kai šie siuntiniai padabinami „labdaros“ etiketėmis. Didžiuliame Agbogbloshie sąvartyne vaikai daužo klaviatūras, degindami įrenginius stengiasi atplėšti geležies ir vario dalis.
Nyderlandai
Taikūs ir turtingi Nyderlandai turi tiek mažai nusikaltėlių, kad turėjo uždaryti aštuonis kalėjimus ir atleisti daugiau nei tūkstantį darbuotojų. Kaimynė Belgija turi priešingą problemą – perpildytus kalėjimus, kuriuose daugiau nei 10 400 kalinių (dviem tūkstančiais daugiau nei leidžia galimybės). Abi kaimynės rado sprendimą, kuris demonstruoja Europos integraciją: už 38 milijonus dolerių per metus Belgijos valdžia planuoja išsinuomoti 500 olandiškų kamerų Tilburgo mieste. Kaliniai vis dar priklausys nuo Belgijos teisinės sistemos, tačiau turės daugiau vietos savo naujuose „namuose“.
Australija ir opiumas
Nors iš opiumo gaunamas morfinas pasaulyje legaliai skiriamas kaip skausmą malšinantis vaistas, daugelis šalių vis dar dvejoja dėl aguonų auginimo, nes bijo, kad paskatins organizuotą nusikalstamumą, narkotikų vartojimą ar net terorizmą. Šios dvejonės tapo puikia galimybe Tasmanijos salai, kuri ėmėsi šios veiklos XX a. septintajame dešimtmetyje. Šiuo metu pusė pasaulio legalaus derliaus gaunama būtent čia.
Vienintelė Australijos apskritis, kur tai legalu, kasmet iš šios prekybos uždirba 60 milijonų dolerių. Salos geografinė padėtis – privalumas.
