Ar tik nebus mūsų premjeras A.Kubilius paskubėjęs džiaugtis, kad krizė nebebaisi, Lietuvoje negriuvo nė vienas bankas. Didieji bankai, iš tikro, dar laikosi. Tačiau mūsų šalyje veikia apie pusšimtį mažųjų bankelių – kredito unijų, kuriose seniai vyksta finansinės machinacijos. Dabar, krizės įkarštyje, tai jau gali papjauti visą bankelį. Jei mėginate taupyti pinigus – perskaitykite, kad žinotumėte, kaip ir dėl ko vieną dieną griūna kreditavimo įstaigos, kaip jos bando iššvaistytus pinigus atsiimti iš savo pajininkų, o ne vienam iš jų gresia elgetos dalia.
Unijoje – namų vagis
Prieš 15 metų susikūrusi Pakruojo ūkininkų kredito (PŪK) unija iš tikro kurį laiką dirbo ir augo sėkmingiausiai tarp pusšimčio kitų unijų. Vadovybė – Lietuvos centrinė kredito unija – buvo įteikusi net kelis padėkos raštus. Tačiau prieš 6 metus šioje unijoje, vietinių vadinamoje Pakruojo bankeliu, prasidėjo didelės vagystės.
Pirmosiomis 2004-ųjų metų dienomis PŪK unijoje staiga aptikta, jog kažkas pavogė nei daug, nei mažai – 116 000 litų! Revizijos metu išlindo, kad kažkieno iš unijos darbuotojų kelis kartus buvo slapta lįsta į unijos kompiuterius ir tam, kad vagystė ne iš karto būtų pastebėta, pinigų ataskaitose nurašyti visi nelemtieji 116 000.
Iškviesti kriminalistai paėmė kompiuterius, atliko kelias kratas. Kol jie tiria, išsiaiškinkime, kas tos kredito unijos.
Kredito unija – mažas bankelis
Prieš 160 metų, kai nerangūs bankai smulkiuosius klientus iš viso ignoravo, Vokietijoje kilo protinga idėja susimetus kaimuose ir miesteliuose atidaryti savo bankelius, į kuriuos susibūrę vietos žmonės galėtų ir saugiai pasidėti santaupas, ir prireikus paskolinti savo nariams už priimtinas palūkanas.
Nedidelėse kredito unijose paskolos kiek brangesnės nei bankuose, tačiau jas lengviau gauti, nes savo narius pažįstančios unijos dirba lanksčiau.
1928 metais Lietuvoje gyvavo 624 kredito kooperatyvai, valdę net trečdalį paskolų rinkos.
Šiandieninėje Lietuvoje beveik visą paskolų rinką užėmę stambūs bankai, tačiau veikia ir per 60 kredito unijų.
Pakruojo ūkininkų kredito unija – viena didžiausių. Todėl kai policija taip ir nenustatė tų 116 000 litų vagies, tarp unijos narių nuvilnijo nerimo banga – ar unija nebankrutuos?
Netrukus – antroji vagystė
„Nusiraminkite, unijai – tai nedideli pinigai, – pajininkus ramino PŪK unijos valdybos pirmininkas Aurelijus Atkočiūnas. – Bankrotas tikrai negresia, nuostolius padengs ir viršys pelnas.“
Kol pirmininkas ramino, kažkas iš unijos darbuotojų naktį atsėlino į darbą ir iš unijos seifo nušvilpė dar 45 000 litų!
Kai policija ir vėl nerado kaltininko, keli PŪK unijos nariai tirti įvykių pakvietė žurnalistą, šių eilučių autorių.
Pakruojiškiai tada papasakojo, jog PŪK unijoje tarpsta ne tik vagystės, bet ir įžūlus paskolų dokumentų klastojimas – vieni įrašomi gavėjais, kiti pinigus pasiima, vieni laiduoja už kitų skolas. Kartais laiduoti už svetimą skolą kviečiami net jokio turto neturintys arba jau iki ausų prasiskolinę žmonės.
Bandė sudeginti teisybę
„Manęs buvo paprašyta pasirašyti laidavimo dokumentus už milžinišką skolą žmogaus, kurio akyse nesu matęs, – pasakojo vienas unijos darbuotojų. – Aš atsisakiau, tai greitai netekau darbo. Užtai neturiu skolų.“
Apie visą tą finansinį mėšlą šių eilučių autorius parašė publikaciją vienam žurnalui. PŪK unijos vadovas A. Atkočiūnas pagrasino teismu, tačiau net nepareikalavo paneigti paskelbtas žinias. Vietoj to jis pasiuntė unijos narę – stambią ūkininkę, stambią pajininkę ir stambią skolininkę Ramutę V. – Pakruojo bei Šiaulių kioskuose supirkti ir sudeginti visus žurnalus, parašiusius akis badančią tiesą apie uniją.
Lietuvos bankas atliko tikslinę inspekciją. Nustatyta, jog Pakruojo kredito unijoje netinkamai dirba visos valdymo grandys. Stebėtojų taryba nevykdė savo funkcijų, paskolų komitetas neanalizavo paskolų ir nesirūpino kontroliuoti, kodėl paskolos viršija leistinus limitus. Valdyba išsamiau neanalizavo ir nekontroliavo unijos administracijos veiklos, pažeidinėjo Kredito unijų įstatymą, ne visada laikėsi unijos įstatų. Administratorius A. Atkočiūnas neužtikrino efektyvios administracijos veikos kontrolės.
Vadovybė ragino atsistatydinti
Dar grėsmingesnės išvados surašytos Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) inspektavimo ataskaitoje. Centrinės unijos revizoriai aptiko, kad Pakruojo unijos paskolos dalinamos rizikingai ir pavojingai, unijai smarkiai prasiskolinę patys jos valdymo organų nariai, keli iš jų netgi tapę nemokūs, o tai labai rizikinga, nes gi patys nepuls areštuoti savo turto. Negana to, apskaitoje gausu tyčinių klastočių. Keturi didžiausi PŪK unijos skolininkai, nuslėpę, kad turi stambių skolų, skolinosi stambias sumas kitose unijose, o laidavo savo unijos turtu, taigi šiurkščiai pažeidinėjo įstatymus. Negana to, revizoriai aptiko, kad Pakruojo unijoje buvo mada skolintis iš kasos – revizijos metu trūko net trečdalio milijono litų.
LCKU kelis kartus rekomendavo A. Atkočiūnui trauktis iš unijos vadovo posto be teisės kada nors į jį sugrįžti.
„Kai tokia netvarka, Pakruojo unija turėtų bankrutuoti, – peržiūrėjęs iš jos sušnipinėtus dokumentus, svarstė pažįstamas bankininkas. – Tą uniją gali išgelbėti tik finansinės piramidės principas – na, nauji nariai, jų indėliai dengia vagystes bei iššvaistymus. Kurį laiką toks piramidės principas veikia puikiai, bet tikrai ne amžinai.“
Praradus turtą, praregėjo
Taip ir išėjo. Nors A. Atkočiūnas spjovė į LCKU reikalavimus ir iš posto nepasitraukė, Pakruojo unija išgyveno ir net padidėjo. Nes prieš kelerius metus ekonomika sparčiai augo, šioje unijoje iš tikro daugėjo narių bei indėlių, kurie leido plačiai gyventi. Iki šiol PŪK unijoje įprasta, kad vadovybė su žmonomis – apie 30 žmonių – kasmet unijos pinigais vežami pailsėti į tolimąsias šalis.
Tačiau pernai krizė skaudžiai smogė verslui, bankams, unijoms – visai ekonomikai. Nauji nariai ir jų indėliai, kuriais lyg finansinėje piramidėje būtų galima dengti vagystes bei išlaidavimą, iššvaistymus – liko tik prisiminimas. Kad kredito unija pati išgyventų, teko imtis represijų prieš skolininkus.
„Kokia aš buvau akla, kai važiavau į kioską pirkti ir deginti teisybę parašiusių žurnalų“, – šiandien bėdoja ta pati PŪK unijos narė Ramutė V.
Dar visai neseniai ji valdė poros milijonų litų vertės ūkį, su šeima dirbo šimtus hektarų, samdė porą dešimčių darbininkų. Šiandien visi iki paskutinio darbuotojai atleisti, ūkis merdi, visas turtas – įkeistas ir areštuotas, išieškojimo dokumentai perduodami antstoliams.
Skolininkė netenka visko
„Aš taip aklai pasitikėjau unijos vadovu A. Atkočiūnu, kad pasirašinėjau po visais jo pakišamais dokumentais. Ir pati skolinausi, ir už kitus laiduodavau. Mačiau, kad pinigų paskirties grafoje rašoma kas pakliuvę, „iš lubų“, kai kurių formalumų net nesupratau, negaudavau sutarčių kopijų. Taip pasirašinėjau ne tik aš, bet ir mano vyras bei žentas – jo namas dabar irgi areštuotas. Man A. Atkočiūnas sakydavo, jog visa tai tik formalumai, kad Lietuvos bankas nesikabinėtų. O dabar matau, jog įkliuvau į spąstus, – „Akistatai“ guodėsi ūkininkė. – Unijoje yra susiformavusi gerai organizuota nusikalstama grupė, kuri apgaulingai veda buhalterinę apskaitą, kad galėtų sukčiauti, pasisavinti pinigus“.
Ramutė – ne vienintelė pasmerktoji. Pasak jos, tarp PŪK unijos narių yra dar keliolika žmonių, į kurių duris jau beldžiasi antstoliai.
„Jei tai, ką jūs apie Pakruojo kredito uniją sakote, yra tiesa, unijos pajininkai turėtų skubiai sušaukti visuotinį narių susirinkimą, perrinkti valdybą bei unijos vadovą, atlikti veiklos auditą, o dėl pažeidimų kreiptis į teisėsaugą, – vienodai kalbėjo tiek buvęs Lietuvos auditorių rūmų prezidentas Genadijus Makuševas, tiek audito bendrovės „Apskaita ir turtas“ vadovė Rima Grudulienė:
„Amžinasis“ tebevadovauja
„Mėginome A. Atkočiūną su valdyba nuversti – nieko iš to neišėjo, – prisimena PŪK unijos narys Pakruojo verslininkas Jonas Svečiulis. – Per visuotinį narių susirinkimą A. Atkočiūno rėmėjai grubiai pažeidė unijos įstatus, suklastojo protokolus bei valdybos pirmininko rinkimų dokumentus. Kreipėmės į policiją, teismą.“
„Suprantama, tokioje unijoje pinigų geriau nelaikyti. Dauguma komercinių bankų šiuo atžvilgiu yra saugesni. Nors ir ten vyko ir toliau vyksta įdomūs bei keisti dalykai, tačiau indėliai lyg ir turėtų būti saugūs,“ – taip situaciją pakomentavo žinomas ekonomistas, finansų analitikas Stasys Jakeliūnas, šiemet vedęs televizijos ekonomikos laidą „Svarbus pokalbis“.
Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ūkininkė Ramutė V. jau gavo pranešimą, kad dėl Pakruojo kredito unijos veiklos pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nežinia, kiek jis padės nuo antstolių išsigelbėti ūkininkei, pasirašinėjusiai neskaitomus dokumentus. Nežinia, ar išliks pati unija, nes krizė sugriovė visas finansines piramides. Visame pasaulyje atėjo nebe skolinimosi, o skolų grąžinimo metas...
Sigitas STASAITIS
