REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Būti dvarininku. Mintis, apie kurią turbūt kiekvienas bent kartą yra pamąstęs: „O jeigu aš turėčiau dvarą...“ Vieni iš karto šią idėją atmeta sakydami, kad neturėtų nei laiko nei noro tvarkyti didelių valdų, kiti tik nuryja seilę, o treti imasi įgyvendinti svajonę. Tačiau pasirinkus pastarąjį variantą neužtenka vien didelio noro.

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos direktorė Lina Blažytė teigia, kad Lietuvoje į kultūros paveldo objektų sąrašą yra įtraukta apie 600 dvarų. Yra dar ir tokių, kurie nėra saugomi valstybės, todėl bendras dvarų skaičius Lietuvoje kiek didesnis. Vis dėlto dauguma dvarų turi savo šeimininkus, todėl norintis įsigyti dvarą turėtų paieškoti, iš ko jį nusipirkti. „Grubiai galiu pasakyti, kad šiuo metu Lietuvoje yra apie 30 proc. privačių dvarų, apie 30 proc. dvarų, priklausančių valstybei, ir apie 40 proc. dvarų mišrios nuosavybės. Tai pats blogiausias valdymo variantas, kai dvaras turi kelis šeimininkus ir dėl to dažniausiai negali būti normaliai tvarkomas“, – teigia L.Blažytė, paaiškindama, kad trečiojo tipo dvarų dalį neretai turi privatūs asmenys, valstybė, savivaldybės, kai kurios dalys, galima sakyti, netgi bešeimininkės. „Yra tokių dvarų, kur dar egzistuoja kažkokie socialiniai būstai, ar šiaip nuo seno gyventojai gyvena, tačiau savivaldybės jų neiškelia“, – patikslina L.Blažytė.

REKLAMA

Vis dėlto, paklausta, ar atsirastų norinčių parduoti dvarus, L.Blažytė tuo neabejoja: „Visada tokių yra“. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos direktorė pabrėžia, kad šio metu turėtų juo labiau atsirasti tokių dvarininkų, kurie pirko dvarus labai užsidegę, tačiau atėjus sunkmečiui arba pritrūko ryžto judėti į priekį juos tvarkant, arba pristingo tam pinigų. Šiaip, anot L.Blažytės, dvarų kainos, kaip ir viso nekilnojamo turto, šiuo metu yra smuktelėjusios. „Vis dėlto apie jokius nesenus sandėrius negirdėjau, todėl negalėčiau pasakyti, kokia vidutinė dvaro kaina būtų šiandien“, – sako ji.

REKLAMA
REKLAMA

Paklausta apie teisinę sistemą Lietuvoje ir dvarų saugojimą, L.Blažytė pabrėžia, kad teisinė sistema gera: „Draudimai ir apribojimai turi būti, kitaip vyktų visiška savivalė. Tačiau bėda slypi visai kitur. Lietuvoje beveik nėra tokių specialistų, kurie galėtų profesionaliai patarti dvarininkams, kaip tvarkytis su savo turtu“. Pašnekovės tvirtinimu, šiuo metu Lietuvoje dirbantys specialistai tiesiog žino įstatymus, tačiau nesugeba nei paaiškinti, nei patarti dvarininkams. „Mes esame už tai, kad kuo daugiau dvarų būtų išsaugota ir sutvarkyta. Kartais pikta, kai ateina visokie draudimai ir įsakymai atimti dvarus. Tuomet iškyla klausimas – ar tikrai su tuo dvarininku buvo dirbta, ar tikrai jis toks piktybiškas, kad iš jo reikia atimti? O gal čia valstybės bėda, kad ji nesugeba patarti?“, – svarsto L.Blažytė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pašnekovės tvirtinimu, visai baudų atsisakyti nereikėtų, tačiau jas būtų galima susisteminti ir taikyti kiek kitaip. „Pavyzdžiui, būtų galima kokį Seimo narį nubausti už tai, kad jis turi nusipirkęs dvarą ir savo turto dešimt ar dvidešimt metų neprižiūri, leidžia jam nykti. Čia būtų auklėjamasis pavyzdys, kad ne tik paprastus žmones baudžia, bet ir Seimo narius. Kažkodėl iki šiol tokio atvejo negirdėjau, nors tikrai žinau daug garsių pavardžių, kurios nesirūpina savo turimais dvarais“, – kalbėjo L.Blažytė.

REKLAMA

Iškėlus klausimą, kodėl dvarai Lietuvoje atstatomi labai pamažu, L. Blažytė pamąsčiusi sako, kad viskas atsiremia į pinigus. „Žmonės iš pradžių entuziastingai nusiperka dvarą, tačiau kai pamato, kiek iš tikrųjų darbo ir pinigų jis reikalauja... Dvaro nusipirkimas sudaro gal tik 10 proc. sumos, kurios reikia dvarą atstatyti“, – teigia L.Blažytė.

Kai kurie dvarininkai susizgrimba pasinaudoti Europos Sąjungos parama, tačiau ją gauti gana sudėtinga.

Nemažai būsimų dvarininkų įsivaizduoja, kad nusipirkę dvarą galės jį apsitverti ir ramiai gyventi, tačiau pasak L.Blažytės, ypač pačioje pradžioje būna visko: ir langų daužymo, ir akmenų mėtymo. „Dvaro šeimininkas turi dirbti su vietos bendruomene, šviesti ją. Nereikia galvoti, kad nuo jos galima atsiriboti. To neleistų ir įstatymai, nes pagal juos dvarai turi būti atviri visuomenei, prieinami, matomi“, – sako L.Blažytė.

REKLAMA

Nepaisant visų sunkumų, Lietuvoje yra apie 100 gyvų dvarų, kuriuose kažkas vyksta, pavyzdžiui, koncertai, kiti renginiai, veikia bibliotekos.

Dvarai, skirti turizmui, Lietuvoje taip pat pamažu ima plisti, tačiau verslininkai neįvertina, kad tai labiau idėjinis dalykas, o ne greitą pelną nešantis biznis. Apie turizmą Lietuvos dvaruose, apie dvarų kainas, galimybes juos nusipirkti šiandien, jų remontų ir išlaikymo išlaidas skaitykite šiandien Pinigų kartoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų