REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Elektroniniai laiškai be lietuviškų rašmenų, kalbos taisykles laužantis jaunimo slengas internete. Tai nedideli pavyzdžiai, iliustruojantys, kaip internetas keičia lietuvių kalbą. Bet kitaip ir būti negali.

REKLAMA
REKLAMA

„Kalba nenyksta, ji tik keičiasi su kiekviena nauja karta, kuri dėvi kitokius drabužius, klauso kitokios muzikos ir privačiai bendraudami kalba kiek kitokia gimtąja kalba“, – įsitikinusi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Humanitarinių mokslų fakulteto Lietuvių kalbos katedros profesorė Rūta Marcinkevičienė. Anot jos, svarbiausia, kad jaunimas nepamirštų bendrinės kalbos.



Kam nedera švepluoti

REKLAMA

Švepluoti ar nešvepluoti. Tokios diskusijos nuolat verda elektroninėje erdvėje. O diskutuojama apie tai, ar internete rašyti lietuviškais rašmenimis, ar be jų. Švepla kalba ypač populiari el. laiškuose, SMS žinutėse, susirašinėjimo programose. Tačiau ji vartojama kur kas plačiau. Kalbininkams tai yra el. lietuvių kalbos atmaina.

Anot lingvistės R.Marcinkevičienės, šveplumas ne vienintelė šios kalbos atmainos skirtybė. Skiriasi joje vartojami žodžiai, sakiniai, stilius. Kaip ir bet kokia kalbos – rašytinės ar sakytinės – atmaina ji yra atsiradusi dėl tam tikrų priežasčių ir turi teisę gyvuoti, nes kai kam yra patogi ir priimtina. Lingvistės manymu, nieko blogo, jei švepluojama el. laiškuose ar SMS tekstuose, t. y. gana privačioje ir ribotoje erdvėje. „Kas kita interneto komentarai ar kiti neredaguoti el. erdvės žanrai, turintys kur kas didesnį poveikį. Būtų gerai, jei atsirastų tokia programa, kurį filtruotų viešojoje erdvėje skelbiamus tekstus ir atmestų neįskaitomus.

REKLAMA
REKLAMA

Manau, kad ja pasinaudotų ir valstybinės institucijos vidiniam susirašinėjimui, kuris dabar, deja, vyksta nebendrine lietuvių kalba, dažniausiai nenaudojant lietuviškų rašmenų“, – tvirtino profesorė.

R.Marcinkevičienė el. laiškus visada rašo lietuviškai. Tiesiog taip patogiau. „Taip esu įpratusi, juk naudoti anglišką klaviatūrą vietoje lietuviškos rašant lietuvių kalba reikštų atsisakyti pusiau automatinių rašymo įgūdžių, lėtinti rašymo tempą. Tokio teksto skaitytojui, jei nesimato vadinamųjų diakritikų (raidžių su varnelėmis, taškais, brūkšniais ir nosinėmis), visai nesunku perkeisti jį į kitą kodavimo sistemą“, – įsitikinusi ji.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Elektroninės lietuvių kalbos slengas

Įsivaizduokite, jei laikraštyje pamatytumėte tokius sakinius: „Ash nieko negirdejau ir nzn“, „neskaiciau to texto“, „vienzo, ryt varom i ta konca“. El. erdvėje tokie lietuvių kalbos trumpiniai ir dariniai labai populiarūs. Ar tokie dariniai rodo, kad kalba nyksta? „Kalba nenyksta, ji tik keičiasi su kiekviena nauja karta, kuri dėvi kitokius drabužius, klauso kitokios muzikos ir privačiai bendraudami kalba kiek kitokia gimtąja kalba. Tai ypač pasakytina apie jaunimą, kuriam slengas yra jų saviraiškos, originalumo, priklausymo tai pačiai grupei požymis“, – pasakojo R.Marcinkevičienė.

REKLAMA

Anot kalbotyrininkės, svarbu, kad be šio slengo jaunas žmogus mokėtų kalbėti ir rašyti bendrine lietuvių kalba. „Iš slengo niekada neišauga menkai išsilavinę žmones. Jiems slengas yra vienintelis kalbėjimo būdas. Išsilavinimas yra svarbiausias bendrinės kalbos palaikymo būdas. Juk niekas kitas – nei drabužiai ar apavas, nei automobilis ar gyvenamoji vieta taip gerai neparodo išsilavinimo ir žmogaus kultūros, kaip jo kalba. Gal todėl darbdaviui pokalbis su darbo ieškančiu žmogumi yra toks svarbus norint jį pažinti“, – sakė kalbotyrininkė.

REKLAMA

Sunkiau aptikti nesuskaidytą tekstą

El. laiškai, SMS žinutės, susirašinėjimai neįsivaizduojami be taip vadinamųjų emotikonų, kada kableliais ir taškeliais galima išreikšti emociją, pavyzdžiui, tokią :), kuri reiškia šypseną. VDU Lietuvių kalbos katedros profesorė „emotikonus“ vertina kaip dar vieną kalbos ir kitokių ikoniškų ženklų susiliejimo, kalbos vizualėjimo, jos priklausymo nuo grafikos elementų apraišką.

„Pavarčius mūsų spaudą atrodo, kad tekstas po truputį nyksta, susilieja ir sutampa su vaizdu – iliustracijomis, maketo elementais: spalva, šriftu ir kt. Juo toliau, tuo sunkiau aptikti ilgesnes vientiso, nesuskaidyto, be intarpų teksto atkarpas. Taigi tekstas, priklausomai nuo to, kur jis yra (laikraštyje, žurnale, knygoje ar internete), smarkiai keičiasi. Keičiasi ir jo kalba, bet kitaip ir negali būti“, – mintimis dalijosi pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Keičiasi ir anglų kalba

Kalbos nenyksta, jos kinta. Pasak R.Marcinkevičienės, juo toliau, tuo labiau viešojoje mūsų kalboje įsigali sustabarėję žodžių junginiai ir klišės, kalbame tarsi dėliotume mozaiką iš gatavų detalių. Mažai kas bekalba originaliai, metaforiškai, vaizdingai. „Be to, kalboje kaip niekur kitur išryškėja negatyvizmas, valingas ar nevalingas siekis kalbėti apie blogus dalykus, skųstis, kritikuoti, žeminti. Lietuvių kalboje kaip jokioje kitoje man žinomoje daug sarkazmo ir ironijos“, – tikino R.Marcinkevičienė.

REKLAMA

Anot pašnekovės, ryškiausias kalbos kaitos tendencijas atspindi žiniasklaida, ypač elektroninė. „Mes formuojame ją, o vėliau ji formuoja mus – mūsų pačių vartojamą kalbą, o per ją ir mąstymą ar net elgesį“, – sakė lingvistė.

Panašiai kinta ir kitos, didžiųjų tautų, kalbos. Kitaip nei lietuvių kalbai, anglų kalbai nėra pavojingi žodžių skolinimasis ar kalbos prastėjimas. „Nors ir ten kalbama apie menkėjančius anglų kalbos standartus, įsivyraujančią mažaraščių kalbą. Ji, o tikriau jos vartotojai, gali būti savaip pavojingi. Neseniai skaičiau straipsnį, kuriame buvo aptariamas aiškus ryšys tarp prastesnio anglų kalbos gramatikos išmokymo vidurinėse mokyklose ir didėjančio futbolo aistruolių chuliganizmo“, – pasakojo profesorė.



Po 50 metų – „Speak lietuviškai“?

REKLAMA

Prognozės – sinoptikų darbas. Bet vis tiek įdomu sužinoti, kokia bus lietuvių kalba kad ir po 50 metų. Pasak lingvistės R.Marcinkevičienės, tai priklausys nuo daugelio veiksnių. Kiek ir kokių žmonių gyvens Lietuvoje, kaip ir ar iš viso lietuviškai tebekalbės mūsų emigrantai savo diasporose, kiek lietuvių kalba bus pritaikyta informacinėms technologijoms.

„Prieš 13 metų rašiau straipsnį „Mažos tautos ėjimas į Europą: lietuvių kalbos kompiuterizavimo strategija“. Matau, kad to straipsnio mintys visai nepaseno, kad mažai tepasistūmėjome į priekį, ypač jei palyginsime save su kaimynais. Jei ir toliau plauksime pasroviui, palikdami lietuvių kalbos technologijas didžiosioms korporacijoms, turėsime tokią kalbą, kokią matome „Google“ vertimuose“, – tvirtino R.Marcinkevičienė.

Lina Juškaitienė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų