REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Valstybė nesurenka mokesčių, skolinasi dešimtis milijardų, o dalis šalyje uždirbtų pinigų ilsisi lietuvių verslininkų pamėgtose lengvatinės prekybos zonose egzotinėse salose.

REKLAMA
REKLAMA

Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvos rinkoje per metus šoktelėjo kaip niekada anksčiau – net 5 procentiniais punktais, ir pasiekė 23 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Ekspertai prognozuoja, kad per artimiausius metus šešėlinė ekonomika užkariaus dar didesnę rinkos dalį – net 27 proc. BVP.

REKLAMA

Tikimasi susigrąžinti iki 2 milijardų

Politikai ir kai kurie ekonomistai kalbomis ragina krizę trauktis ir iš Lietuvos, tačiau, ekonomikos ekspertų skaičiavimu, šešėlinė ekonomikos dalis šįmet dar gerokai išaugs ir pasieks rekordinį lygį, fi ksuotą 1997-aisiais, t. y. net 27 proc. BVP. Be to, Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimo duomenimis, 2008 m. šešėline veikla iš dalies užsiėmė 27,5 proc. šalies įmonių, 2009 m. – 37 proc., o 2010-aisiais tai daryti ketina net 42 proc. įmonių. Valstybė nesurenka planuotų mokesčių, skolinasi dešimtis milijardų, o dalis šalyje uždirbtų pinigų ilsisi lietuvių verslininkų pamėgtose lengvatinės prekybos zonose Seišeliuose, Mergelės, Meno ar Niujė salose.

REKLAMA
REKLAMA

Niekas tiksliai negali pasakyti, kiek lėšų sukaupęs šešėlinis verslas, tačiau ekspertai tikisi, kad paskelbus laikiną vienkartinę amnestiją į Lietuvą sugrįžtų nuo 0,5 iki 2 mlrd. litų.

Šešėlis driekiasi į Rytus

Išsamesnius ir tikslesnius šešėlinės ekonomikos tyrimus atliko Lince veikiančio Johanso Keplerio universiteto mokslininkai. Tiesa, Austrijos universitetas dar nepasiruošęs analizuoti padėties naujosiose ES šalyse. Gana tiksliai nustatyta, kad senosiose ES valstybėse 2009 m. šešėlinė ekonomika išaugo nuo 0,3 iki 0,9 proc. Blogąja prasme pirmauja nedarbo rekordus skinanti Ispanija, lietuvių pamėgtos Airija ir Didžioji Britanija. Mažiausiai šešėlinė ekonomika išplitusi „pedantiškose“ šalyse: Vokietijoje, Austrijoje ir Belgijoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkai padarė išvadas, kurios nieko nenustebimo. Šešėlinę ekonomiką sparčiausiai augina didinami mokesčiai, nedarbo didėjimas ir iš to kylantis gyventojų nepasitikėjimas savo valstybe. Galėtume pamanyti, kad mokslininkai tyrimą atliko Lietuvoje. Šiaurės Europoje ir Skandinavijos šalyse vietos šešėlinei ekonomikai lieka palyginti nedaug – nuo 10 iki 18 proc. BVP, Italijoje – 25 proc., Rumunijoje ir Bulgarijoje – 36–39 proc., Baltarusijoje ir Moldovoje – apie 50 proc., Ukrainoje – 57 proc., o Gruzijoje – 68 proc. BVP. Tiesa, trūksta svarių argumentų, kad pagrįstų šias prognozes.

REKLAMA

Gerina piliečių gyvenimą

Tyrimą atlikę Austrijos mokslininkai pateikė dar vieną paradoksalų, tačiau mums svarbų teiginį: krizės sąlygomis šešėlinė ekonomika gali pagerinti eilinių piliečių gyvenimą. „Pagaminama papildomų gėrybių, gaunama papildomų pajamų. Per krizę šešėlinėje ekonomikoje uždirbami pinigai nepatenka į sąskaitas ir neišteka į kitas šalis. Žmonės gautas lėšas tuoj pat panaudoja, įsigyja prekių, pavyzdžiui, šaldytuvų ar televizorių“, – aiškina tyrimo ataskaitą parengęs Fridrichas Šnaideris. Šią mokslininko išvadą patvirtino VL kalbintas verslininkas Viktoras iš Kauno rajono.

REKLAMA

„Apie pusę atlyginimo moku vokeliuose. Taip darau ne iš gero gyvenimo. Praėjusių metų pradžioje, kai valdžia padidino mokesčius, suskaičiavau išlaidas ir pajamas, sukviečiau darbuotojus, paaiškinau ir paprašiau pasirinkti: arba panaikinu apie 30 proc. darbo vietų, arba 35 proc. mažinu atlyginimus, arba moku minimalų atlyginimą, o kitą dalį – vokeliuose. Žmonės pasirinko pastarąjį variantą“, – pasakoja Viktoras.

Pasak smulkiojo verslininko, nuslėptų mokesčių pinigus darbuotojai išleidžia vidaus rinkoje maistui ar kitoms prekėms. Taigi Austrijos mokslininko išvados teisingos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Bandymas nepavyko

Tačiau litas prie lito sulipdo milijardus. Jeigu iš tiesų šešėlinė ekonomika Lietuvoje sudaro apie 23–27 proc. BVP, tai Vyriausybė praranda 25–30 mlrd. litų. Nepriklausomas finansų ekspertas Petras Navikas prisimena, kai 1994–1995 m. dirbdamas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) pastebėjo, kad įmonės nemažai lėšų laiko ne šalies, o užsienio bankuose. Tuomet lėšos buvo uždirbtos iš esmės už reeksportuotą metalą, medieną ir kitas prekes. Jau tada skaičiuota, kad Lietuvos piliečiai užsienio bankuose laiko apie 2 mlrd. JAV dolerių. P.Navikas paprašė suorganizuoti susitikimą su verslininkais, kurie laiko neapmokestintas pajamas užsienio bankuose. Tarnautojas norėjo sužinoti verslininkų nuomonę, ar jie būtų suinteresuoti užsienio bankuose laikomas lėšas legalizuoti ir investuoti į šalies ekonomiką. Tada buvo siūloma apmokestinti šias pajamas mažesniu (iki 10 proc.) tarifu, jeigu jos būtų investuojamos į gamybą, o jeigu naudojamos tik vartojimui – 20 proc.

REKLAMA

Tačiau P.Navikas netikėtai buvo išprašytas iš VMI viršininko pareigų, o jį pakeitę asmenys apie šią problemą nenorėjo net užsiminti. Ar sugrįžo į Lietuvą minėti milijardai?

Atsižvelgdamas į sunkėjančią šalies socialinę ir ekonominę padėtį ir didėjančią šešėlinę ekonomiką, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vytautas Gapšys siūlo pasinaudoti kitų ES šalių patirtimi ir paskelbti neilgą terminą, per kurį verslininkai turėtų teisę susigrąžinti į Lietuvą šešėlinius pinigus.

„Neišrastume dviračio. Štai per pastarąją amnestiją į Italiją grįžo daugiau kaip 80 mlrd. eurų“, – teigia parlamentaras. Be kita ko, tai jau trečia amnestija Italijoje. Verslininkai, grąžinantys lėšas į šalį, turėjo sumokėti baudas – 5 proc. neteisėtai į užsienį pervestų lėšų. O Vokietijoje buvo reikalaujama į valstybės biudžetą pervesti 25 proc. grąžinamos sumos.

REKLAMA

Vyriausybė ruošiasi baudžiamosioms akcijoms

„Valstiečių laikraščio“ kalbinti verslininkai ir ekonomiką išmanantys politikai vienu balsu sakė, kad verslininkai į šešėlį pasitraukia ne siekdami bet kokiu būdu išvengti mokesčių. Daugelis įmonių siekia būti konkurencingos ir gaminti produkciją pigiau, kad kuo daugiau galėtų parduoti vartotojams. Taigi pagrindinė kovos priemonė – sukurti tokią mokesčių sistemą, kad ir verslininkai galėtų uždirbti, ir lėšų sumokėti valstybei mokesčius liktų.

Tačiau Vyriausybė linkusi lipti ant to paties grėblio ir dar kartą išsimušti dantis: mažinti šešėlinę ekonomiką linkstama rengiant baudžiamąsias akcijas. Sausio pabaigoje Vyriausybė pritarė premjero Andriaus Kubiliaus sudarytos darbo grupės išvadoms dėl priemonių šešėlinei ekonomikai mažinti. Remiantis šiomis išvadomis, per du mėnesius ministerijos turės parengti įstatymų projektus, kurie mažintų „šešėlį“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Abejoja amnestijos nauda

Vitas Matuzas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas

Manau, kad krizei pasitraukus trauksis ir šešėlinė ekonomika. Susitikimuose žmonės man sako: mokesčiai dideli, tai pirmiausia pinigus pasiliekame sau pragyventi. Taigi šie pinigai į šešėlį net nepakliūva, jie tiesiog pravalgomi. Kita vertus, daug priklauso nuo žmogaus padorumo. Juk iš esmės ir per krizę naudojamės paslaugomis, už kurias turėtume mokėti mokesčius – už švietimą, medicinos paslaugas, socialinius reikalus. Tačiau ne visi žmonės solidarūs. Amnestijos nauda abejoju, nes materialūs dalykai gali nublankti prieš moralinius. Kovos su šešėline ekonomika receptas žinomas: mažinti viešąsias išlaidas, kad nereikėtų skolintis ir didinti mokesčių naštos šalies gyventojams bei įmonėms. Kita sąlyga – efektyviai gerinti verslo sąlygas.

REKLAMA

Vyriausybė ketina imtis represinių priemonių


Giedrius Kadziauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas

Mūsų instituto tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika ir toliau liks aktuali Lietuvos ekonomikos problema. Didėjančią šešėlinės ekonomikos dalį lėmė tiek blogėjanti šalies ekonominė padėtis, tiek netinkami valdžios sprendimai, būtinų reformų vengimas bei praėjusiais metais išaugę mokesčiai. Deja, tyrimo duomenimis, bent dalį savo veiklos šešėlyje 2009 m. vykdė 37 proc. ūkio subjektų, manau, kad 2010 m. ši dalis išaugs. Mes siūlome gerinti sąlygas verslui, tačiau Vyriausybė ketina imtis neveiksmingų represinių priemonių.

REKLAMA

Reikia grįžti prie mokesčių reformos


Algirdas Butkevičiaus, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys

Šešėlinė ekonomika ne tik nemažėja, bet auga greičiau nei ankstesniais metais. Stebiuosi, kad Vyriausybė šiam reiškiniui neskiria dėmesio. Žinoma, greitai sumažinti šešėlinės ekonomikos nepavyks, nes reikia grįžti prie mokesčių reformos. Kitos išeities nėra. Kai kurie smulkieji verslininkai gal net neturėjo kito pasirinkimo – tik rizikuoti ir likti šešėliniame versle arba bankrutuoti. Amnestija? Jai pritarčiau, tik jeigu šešėlinis verslas sumokėtų visus mokesčius. Rinkoje turi išlikti vienodos konkurencijos sąlygos.



Albinas Čaplikas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų