REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos vežėjai susidomėję Baltarusija kaip tranzitine šalimi. Mat lietuvius vilioja ne tik jos tiesūs bei geros kokybės keliai, bet ir patogesnis krovinių vežimas nei per kaimynę Latviją. Pirmas žingsnis šia kryptimi - jau spalio pabaigoje turėtų būti pasirašyta trišalė bendradarbiavimo logistikos srityje sutartis tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Kinijos.

REKLAMA
REKLAMA

Vilniuje prieš tris savaites viešėjęs Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka mūsų šalies verslininkams pasiūlė bendradarbiauti plėtojant transporto infrastruktūrą. Ypač daug dėmesio gretimos šalies vadovas skyrė Klaipėdos uostui, kuriame Baltarusijos kroviniai sudaro didžiausią tranzito dalį. Vien 2008 metais per Klaipėdos uostą pervežta daugiau nei 6,5 tūkst. tonų baltarusiškų krovinių. Jų dalis bendroje uosto krovoje sudarė 22 procentus.

REKLAMA

Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikime su A.Lukašenka taip pat buvo daug kalbama apie bendradarbiavimą logistikos srityje bei bendrų įmonių steigimą. Abiejų šalių vadovai sutarė, kad reikia kurti tranzito logistikos centrų koridorių, kuris įtrauktų ir trečiųjų šalių produkciją. Esą tuomet per Lietuvą būtų gabenami ne tik baltarusiški, bet ir trečiųjų šalių kroviniai.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tikino, kad dar spalio mėnesį ketinama parengti ir pasirašyti trišalę sutartį tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Kinijos dėl tokio bendradarbiavimo logistikos srityje, tačiau pabrėžė, kad pagrindinė šio koridoriaus prekių krova mūsų šalyje teks "Lietuvos geležinkeliams" ir Klaipėdos uostui.

REKLAMA
REKLAMA

Skaičiuoja krovinių srautus

Susisiekimo ministras E.Masiulis LŽ patikino, kad kol kas yra anksti prognozuoti, per kiek laiko, pasirašius trišalę sutartį, būtų galima sukurti tranzito logistikos centrų koridorių. Mat, pasak jo, logistika yra neįmanoma nesukūrus tam tikro krovinių srauto.

Todėl, kaip teigia ministras, pirma užduotis yra formuoti būtiną krovinių srautą, o tokios galimybės jau yra detaliai aptartos su Baltarusijos susisiekimo ministro pavaduotoju Ivanu Čerbo.

"Spalio antroje pusėje Vilniuje vyks Europos ir Azijos transporto ministrų susitikimas. Tada turėtų būti pasirašytas trišalis susitarimas tarp Lietuvos, Baltarusijos ir Kinijos dėl tranzitinės grandinės Azijos krovinių į Europą, pirmiausia panaudojant geležinkelius. Tai aktualu ir Lietuvai, ir Baltarusijai", - kalbėjo susisiekimo ministras.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

E.Masiulio teigimu, pasirašius minėtą trišalę sutartį, turėtų būti pasirašyta sutartis su Rusijos ir Kazachstano ministrais dėl infrastruktūros gerinimo, nustatant, kokius geležinkelio ruožus reikia remontuoti, kad kroviniai iš Azijos į Europą geležinkeliu galėtų atriedėti per 8 paras ir pasiekti Klaipėdos uostą.

Ministro teigimu, Lietuvoje būtų galima kurti logistikos centrus ir skirstyti krovinius į Skandinaviją bei Vidurio ir Rytų Europą. Taip pat labai svarbi tarifų politika: minėta logistikos grandinė galės visiškai funkcionuoti tik tada, jei bus susitarta su Rusija dėl normalių tranzito tarifų.

REKLAMA

"Mat šiuo metu Rusija, norėdama apkrauti savo uostus, taiko mažesnius tarifus tiems kroviniams, kurie juda į jos uostus, tuo tarpu daug didesni tarifai taikomi kroviniams, judantiems į Baltijos uostus", - dėstė susisiekimo ministras.

Anot E.Masiulio, "Lietuvos geležinkeliai" yra pasiruošę priimti krovinius dideliais kiekiais. Tuo tarpu Klaipėdos uosto pajėgumai yra priklausomi nuo krovinių nomenklatūros, t. y. staiga padidėjus vienos rūšies krovinių kiekiui, uosto operatoriams gali kilti problemų, kaip operatyviai juos aptarnauti.

REKLAMA

"Tikslingai investuojant į Klaipėdos uostą bei žinant krovinių nomenklatūrą, galima minėtus reikalus sutvarkyti. Tačiau šiandien dar neaišku, kiek prireiks investicijų į jūrų uostą. Mat iš pradžių reikia išspręsti klausimą ne tik dėl prekių iš Azijos šalių gabenimo į Europą, bet ir išsiaiškinti, ką Europa vežtų į Aziją. Juk tuščiam traukinio sąstatui važiuoti atgal yra netikslinga", - dėstė ministras.

Nori logistikos centrų

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius mano, kad kelių transportas yra pagrindinė tranzito koridoriaus jungiamoji grandis. Tačiau, jo nuomone, Lietuvai pirmiausia reikalingas ne tranzito koridorius, o išplėtota tranzito infrastruktūra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

"Reikalingi logistikos centrai, kurie padės bendradarbiauti uostui, kelių transportui ir geležinkeliams - to mums reikia labiausiai. Tuomet mes būtume patrauklūs savo potencialiems klientams", - kalbėjo "Linavos" prezidentas.

Pasak A.Kondrusevičiaus, per Baltarusiją jau driekiasi mūsų šalies vežėjų kelias, todėl bendradarbiavimas labai reikalingas. Jo nuomone, būtų geriau, jei logistikos centrai būtų įkurti Lietuvos, o ne gretimos šalies teritorijoje.

"Mes esame prie Europos Sąjungos sienos, kontaktuojame su kita ekonomine erdve, todėl būtų logiška, kad logistikos centrai būtų mūsų šalyje ir čia būtų skirstomi kroviniai jų gavėjams. Sunkumai patekti į Baltarusijos erdvę ribotų tam tikrą vežėjų manevro laisvę, kur nukreipti prekes. Be to, yra didžiulis kelių transporto įdirbis logistikos srityje, didesnis nei baltarusių, todėl svarbu jį išlaikyti pasiūlant klientams naujas paslaugas", - samprotavo A.Kondrusevičius. Jo nuomone, Lietuva galėtų plėtoti naujos kartos logistiką - prekių ir krovinių sandėliavimo, rūšiavimo, paskirstymo tarp atskirų transporto rūšių.

REKLAMA

"Linavos" prezidentas tikino, kad šiuo metu, nors ir egzistuoja sienos kirtimo ir kitos procedūros, Lietuvos vežėjams nėra sudėtinga vežti krovinius per Baltarusiją. Jo įsitikinimu, per Baltarusiją vežti krovinius labiau bijo kitų šalių importuotojai nei lietuviai. "Yra tam tikrų niuansų, bet labai nemaža dalis krovinių vežama per Baltarusiją. Saugumo atžvilgiu tai saugesnis ir greitesnis kelias, be to, ir kelių kokybė kur kas geresnė nei kaimynų latvių", - apibendrino A.Kondrusevičius.

Kratosi baltarusiškų muitinių

Krovinių gabenimo, ekspedijavimo ir logistikos paslaugų įmonės UAB "Minvija" vadybininkas Ramūnas Račkauskas LŽ teigė, kad dėl baltarusiškų prekių gabenimo į Lietuvą problemų nėra, tačiau vežti kitų šalių krovinius per Baltarusiją lietuviai nesiveržia. Jo teigimu, vežant krovinius per kitas tranzitines šalis tik patikrinami dokumentai ir leidžiama važiuoti toliau, o Baltarusijoje reikalaujama juos iškrauti ir pasverti. "Ten muitinių tvarka yra atsilikusi mažiausiai 10 metų. Vežėjams tai yra didžiausia kliūtis ir jie vengia važiuoti per Baltarusiją", - neslėpė jis.

REKLAMA

Pasak R.Račkausko, vežėjai tiesiog bijo vežti krovinius per Baltarusiją kaip tranzitinę šalį, nes kilus kokiems nors neaiškumams, baltarusiams sunku įrodyti teisybę. "Pavyzdžiui, jei iškrovus ir pasvėrus krovinį paaiškėja, kad trūksta 1-2 kg prekių, jau tą pačią dieną įvyksta teismas ir visas krovinys konfiskuojamas šios valstybės labui. Jie neieško priežasčių, kodėl trūksta tų kelių kilogramų. Galbūt įsivėlė klaida ar kaltas žmogaus veiksnys. Tiesiog baudžia, ir viskas", - pasakojo vadybininkas.

R.Račkausko teigimu, daug kitų šalių vežėjų vengia vežti krovinius per Baltarusiją, nes esą ne kartą patyrė nuostolių dėl konfiskuotų prekių. Tačiau, anot pašnekovo, supaprastinus muitinių tvarką, Baltarusija strategiškai būtų labai patraukli Lietuvos vežėjams, be to, ir jos keliai yra sutvarkyti bei tiesūs.

Eglė KAPOČIŪTĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų