Valstybinę tarnybą kasmet palieka vis daugiau darbuotojų, konkursuose dalyvauja kas kartą vis mažiau asmenų, o valstybės tarnautojų pasitenkinimas darbu nesiekia 7 balų dešimties balų sistemoje. Pagal atliktą valstybės tarnautojų apklausą labiausiai motyvuojančiais veiksniais valstybės tarnyboje įvardijama galimybė tobulėti, įdomus darbas, geri santykiai su vadovais.
Prieš keletą dienų posėdžiavusi Saulėlydžio komisija pritarė Vidaus reikalų ministerijos ir komisijos narių pasiūlytoms valstybės tarnautojų motyvacijos priemonėms ir siūlys Vyriausybei įvertinti jų diegimo galimybes bei poreikį.
Vyriausybės Strateginio planavimo ir viešojo administravimo departamento Valdymo optimizavimo skyriaus vedėja Lina Lajauskienė aiškina, kad nors Saulėlydžio komisija prižiūri, kad biurokratų skaičius išliktų optimalus ir neaugtų, vis dėlto nerimą kelia mažėjantis viešosios tarnybos populiarumas. „Kada matome, kiek per metus išeina iš valstybės tarnybos, kiek ateina žmonių į konkursus – tai vienas du, arba išvis konkursai neįvyksta - kyla pavojus, kad ta tarnyba tampa nepatraukli“, - sako L. Lajauskienė.
Anot L. Lajauskienės, šiandien svarstoma, kaip viešojoje tarnyboje išlaikyti tuos darbuotojus, į kuriuos valstybė jau yra investavusi, nes praktika yra tokia, kad pakėlę kvalifikaciją jie paprastai keičia darbo vietą ir išeina į privatų sektorių dėl didesnio atlygio.
Kalnų nenugriovė
Aštuonerius metus funkcionuojanti Saulėlydžio komisija susilaukia nemažai kritikos dėl neveiklumo. Konservatorius Jurgis Razma tvirtina, kad Saulėlydžio komisija efektyviai dirbo tada, kai premjeru buvo Andrius Kubilius, tačiau po kurio laiko ji tapo formalia įstaiga, kurioje nebuvo girdėti „rimtų iniciatyvų“. Netgi priešingai, būta tik nuolatinių Vyriausybės nutarimų įstaigose didinti etatų skaičių, aiškina politikas.
Socialdemokratas Česlovas Juršėnas sako Saulėlydžio komisijos veiklos specialiai nenagrinėjęs, tačiau pripažįsta, kad ši komisija įspūdingų darbų nepadarė. „Pagal bendrą supratimą ir pagal bendrą biurokratizmo lygį, galėčiau pasakyti, kad didelio darbo nenuveikta. O kodėl - reikia jų pačių klausti“, - teigia jis.
Tačiau pasak Valdymo optimizavimo skyriaus vedėjos L. Lajauskienės, Saulėlydžio komisija dirba gana gerai, tačiau gausiausiai kritikos susilaukia dėl to, kad nepavyksta įgyvendinti komisijos siūlymų. Taip yra dėl to, jog visi pasiūlymai yra teikiami Vyriausybei, po to jie keliauja į institucijas - vienos jų siūlymus vykdo uoliai, kitos atsisakinėja, trečios delsia.
L. Lajauskienės teigimu, pagrindinis Saulėlydžio komisijos tikslas yra ne tiek sumažinti biurokratų skaičių, kiek efektyviau panaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius – kitaip tariant, prižiūrėti, kad tarnautojai nepasiskirtų sau naujos veiklos vien tam, kad pateisintų savo buvimą tam tikroje įstaigoje.
Energetikos ministerija – naujas galvos skausmas
Naują valdančiąją koaliciją formuojantys centro dešinieji neseniai pareiškė svarstą galimybę įkurti atskirą Energetikos ministeriją, kuri būtų įsteigta į dvi ministerijas išskaidžius Ūkio ministeriją.
J. Razma sako, kad, pasikeitus valdžiai, Saulėlydžio komisijos tikslas išliks toks pat – mažinti biurokratizmą, nuolat peržiūrėti valstybės institucijų arba atskirų padalinių funkcijas, stebėti, kiek jos yra reikšmingos, ir daryti išvadas dėl institucijų pertvarkos - bendriausia prasme, siekti sumažinti valdymo aparatą.
Kalbėdamas apie šiuos ketinimus, J. Razma tikina, kad toks sprendimas neprieštarautų Saulėlydžio komisijos keliamiems tikslams, be to, reikalinga turėti atskirą instituciją, kuri rūpintųsi šalies energetinio sektoriaus pertvarka. „Nei naujų pastatų, nei papildomų etatų neturėtų prireikti, siūlymas yra grįstas sudėtingais energetiniais, politiniais uždaviniais. Ūkio ministras, jeigu jis būtų toks, kaip dabar, praktiškai turėtų visą savo laiką eikvoti vien tik energetikos reikalų sprendimui ir tada būtų sudėtinga inicijuoti ūkio atgaivinimo planą“, - aiškina konservatorius.
Č. Juršėnas sako, jog prieš steigiant Energetikos ministeriją reikia gerai pagalvoti, ar ji yra reikalinga. Mat anksčiau būta jų dvi, tačiau buvo nuspręsta, kad visiškai pakanka vienos - Ūkio ministerijos. „Man atrodo, kad ta mintis yra labai diskutuotina, kadangi pagal Konstituciją tik Vyriausybė gali teikti klausimą dėl naujos ministerijos steigimo ar senų (ministerijų – aut.) naikinimo, o Seimas galutinai sprendžia – steigti ar nesteigti“, - teigia jis.
Č. Juršėno teigimu, sprendimas įkurti Energetikos ministeriją nebūtinai prieštarauja Vyriausybės tikslui sumažinti biurokratijos aparatą. „Gal jie (naujoji Vyriausybė – aut.) sumažins dešimt valdybų, o įkurs vieną ministeriją. Ir paskui viską susumavus, bus mažiau biurokratinio aparato. Nenoriu iš karto apie juos blogai galvoti“, - samprotauja socialdemokratas.
Taupys
Anot J. Razmos, valdžios priimami sprendimai neturėtų skatinti kvalifikuotus tarnautojus trauktis iš viešojo sektoriaus, ir priduria, kad už deramą kvalifikaciją ir sudėtingą darbą žmogus turi gauti solidų atlyginimą.
Nors naujajame biudžete siūloma 5 procentais mažinti valstybės tarnybos administravimo išlaidas, J. Razma sako, kad greičiausiai bus planuojama šias išlaidas apkarpyti vidutiniškai dešimt procentų, tačiau priduria, jog greičiausiai bus taupoma aukščiausio lygio institucijų sąskaita.
„Kai valstybės tarnybai priskiriami policininkai, gaisrininkai, aš įsivaizduoju, kad mažiau bus galimybių taupyti. Aukščiausiose – centrinėse valdymo institucijose, manau, yra žymiai daugiau galimybių, peržiūrint tarnybinį transportą, visokias reprezentacines išlaidas. Seimo kanceliarijoje gal bus galima daugiau sutaupyti, o kitur mažiau“, - teigė J. Razma.
