Buvau pažadėjęs pasidalyti savo įspūdžiais apie „Pilotą“. Pažadus reikia tesėti… Taigi, žiūrėjau visą nuo pradžios iki pabaigos ir galiu drąsiai pasakyti, kad buvo visai verta.
Tačiau pirmiausia būtina pasakyti štai ką: šį filmą vertinti objektyviai tikriausiai yra neįmanoma, nes visi vertinimai priklauso nuo to, kaip vertinai pačią R. Pakso apkaltą. Tie, kurie tikėjo apkalta, niekada nepatikės filmu ir matys jame tik Kremliaus ranką, o tie, kuriems apkalta buvo farsas ir teisinės valstybės griovimas (šiai kategorijai priklausau ir aš), į šį filmą žiūrės kaip į priminimą apie tai, kas buvo su vaidybiniais elementais.
Yra žinoma ir dar viena kategorija: tie, kuriems R. Paksas buvo nekaltas. „Pilotas“ jų įsitikinimų nepakeitė, o kai kurios scenos gal net ašarą išspaudė arba padidino norą balsuoti „prieš A. Paulauską bei visus kitus valstybininkus“.
Pasakius tai, jau galima kalbėti apie patį filmą ir jo pasirodymo kontekstą.
Taigi, „Pilotas“ yra propagandinis filmas apie R. Paksą ir dėl to net nereikėtų ginčytis.
Propagandinis ta prasme, kad R. Paksą iš teigiamos pusės apibūdinantys faktai filme yra akcentuojami (pridedant dar ir šiek tiek meninės išmonės), o jam nepalankūs - nutylimi. Propagandiniame filme taip viskas ir turi būti. Kaip ir propagandinėje televizijos laidoje, kokia, pavyzdžiui, buvo pirmoji LRT „Redakcija“ ar propagandiniame laikraštyje, koks, pavyzdžiui, yra „Laikas“ ar „Laisvas laikraštis“.
Kita vertus, reikia atiduoti pagarbą V. Matulevičiui, kuris meistriškai panaudojo kai kuriuos istorinius faktus. Pavyzdžiui, apie V. Landsbergio laukusį lėktuvą (aš, tiesą pasakius, tai visai buvau pamiršęs), apie R. Pakso atėjimą į didžiąją politiką. O juk atėjo padėti kovoti V. Landsbergiui prieš G. Vagnorių ir, beje, dar nežinia, kuo viskas būtų baigęsi, jei G. Vagnorius būtų nugalėjęs. V. Landsbergio frazė filme: „norite permainų - bus jums permainos“ yra super:)
Įdomi ir G. Kiesaus žūties interpretacija - gal taip ir nebuvo, bet juk tai vaidybinis filmas…
Istorija su kunigu, vyskupų „kalėdinis laiškas“, kraujas iš nosies, „Mažeikių naftos“ istorija ir atsistatydinimas - viskas faktai - bet vėl su doze interpretacijos (vargu ar buvo toks pokalbis tarp V. Landsbergio ir R. Pakso po pastarojo kalbos televizijoje).
Kita vertus, visiškai neaišku, kokiomis aplinkybėmis J. Borisovas gavo pilietybę, kaip jis grasino R. Paksui, nėra visų „Žemaitijos kelių“, „Šiaulių plento“ istorijų, kažkodėl nėra ir „Alitos“ istorijos prezidentūroje (ją šantažuodamas „brazauską“ naudoja „paulauskas“.
Taip ir nepaaiškinta, kodėl J. Borisovas buvo paskirtas visuomeniniu patarėju. Ši aplinkybė labai svarbi, nes visoje apkaltos istorijoje tai iki šiol yra didžiausia mįslė. Kodėl, tiek atlaikęs ir galėjęs ramiai sulaukti teigiamo balsavimo Seime, R. Paksas padarė viską, kad jis baigtųsi jo nenaudai? Nesuprantu to iki šiol. Gal atsakymas yra tai, kad J. Borisovas, visų pamirštas, iki šiol laimingai gyvena ir dirba Lietuvoje, nors buvo viešai paskelbtas keliančiu grėsmę nacionaliniam saugumui ir „persona non grata“ Lietuvoje?
Galima, žinoma, analizuoti kiekvieną epizodą, tačiau nėra prasmės, nes visi jau seniai turi savo nuomonę.
Tačiau apie aktorius pakalbėti būtina. Įdomu yra tai, kad R. Pakso atlikėjas neįtikina. Jis toks kažkoks netikras, be tos aistros ir žemaitiško užsispyrimo ar gal net kietakaktiškumo, kurio tikrai netrūksta tikrajam pilotui. Žiūrint į jį, negali patikėti, kad jis būtų atlaikęs tuos pusę metų, kuriuos R. Paksas - net sunku patikėti - atlaikė.
V. Šurna - nuostabus, kai kurios frazės ir mimikos - tikro V. Landsbergio. Toks pat puikus ir V. Tomkus, o filmo scena, kurioje jis auklėja „paulauską“, apskritai yra geriausia visame filme.
Tegul Dalia neužpyksta, bet Lina Budzeikaitė atrodė per gražiai ir per teigiamai - man buvo atradimas, kaip vasarą nutiko su G. Ryškuviene.
„Paulauskas“ - tikras Judas, ir A. Keleris jį suvaidino labai įtikinamai.
Bet įdomu štai kas: juk iš esmės V. Landsbergio ir A. Brazausko personažai filme teigiami, bet dėl meninės išmonės „teisingas“ V. Landsbergis vadovauja visiškam nevykėliui „paulauskui“. Taip nebuvo, bet tikrajam A. Paulauskui turėtų skaudėti.
E. Kūris - labai labai tikras, o trumpos užuominos apie jo asmenį parodo tikrąjį filmo autorių ir kūrėjų požiūrį į šį personažą.
O ar pastebėjote vieną labai įdomų dalyką: tik du veikėjai filme neturi pavardžių, bet turi tikrus vardus: Albinas ir Alvydas. Tiesa, vienas išoriškai (gal manieromis) panašus į tikrąjį, o kitas - lyg specialiai - visiškai priešingai atrodantis. (Beje, žiūrėdamas į vieną saugumietį filme nejučia šypsojausi ir galvojau, ar jis ir jo geri pažįstami jį pažino:)
Tai gal tiek apie patį filmą.
Bet, pripažinkite, geras jis ar blogas, sumanymas vis dėlto genialus. Ypač atsižvelgiant į sprendimą uždrausti politinę reklamą televizijoje (sakiau, kad tai kvailas ir blogas sprendimas). Visi liko už borto, o R. Paksas - ir televizijoje, ir kino teatruose.
Žemai lenkiuosi tiems, kas tai sugalvojo:)
Ir tikrojo A. Paulausko bandymas kompensuoti tai F. Kauzono dar labiau propagandiniu filmuku (irgi vertu mažo komentaro, bet iš kur imti laiko…:) nė iš tolo tam neprilygsta.
Ir jei jis iš tikrųjų kainavo tik 1 milijoną, kaip yra teigiama, tai žvelgiant per Seimo rinkimų prizmę pinigai tikrai buvo išleisti labai tikslingai ir efektyviai.
