Didžiuliu greičiu lauko keliukais skriejančių automobilių gaudynės, tūnojimas pasaloje, bendravimas su kontrabandininkų žvalgais - su tokia pasieniečių kasdienybe iš arti susipažino „Vakarų ekspreso“ reporteriai, praleidę naktį Pagėgių savivaldybės Plaškių užkardoje.
Cigarečių kontrabandos tinklas Lietuvoje - tai didžiulis besisukantis aparatas, kurį pareigūnams net ir su modernia įranga yra labai sunku sustabdyti ar kontroliuoti.
Kiekvienam - sava funkcija
Kontrabandininkų žvalgai, vadinamieji „šucheriai“, uždirbantys 30 litų per valandą, yra viena žemiausių viso cigarečių kontrabandininkų tinklo grandžių. Jų funkcija - stebėti pasieniečių visureigių maršrutus, pranešti kontrabandą gabenantiems vairuotojams, kokias pozicijas yra užsiėmę pareigūnai. Tai - pažeidėjų akys ir ausys, dėl mobiliaisiais telefonais siunčiamų trumpųjų tekstinių žinučių praminti kontrabandininkų žurnalistais.
Pasieniečiai tikrina įtartinus automobilius, kurių vairuotojai jiems jau senai žinomi kaip kontrabandinių cigarečių platintojai, tačiau nesučiuptas - ne vagis.
Vienos operacijos metu pasienio ruože gali būti net apie dešimt „šucherių“. Pasienio užkardoje įkliuvęs 23 metų žvalgas iš gretimo kaimo papasakojo, kad beveik visas aplinkinių kaimų ir miestų jaunimas dalyvauja šioje nusikalstamoje veikloje. Vieni nešioja cigarečių dėžes, vyresni dirba vairuotojais, egzistuoja ir „atkabintojo“ pareigybė - jis turi atkabinti gyvulių aptvarų vielas, įleisti mašiną ir vėl jas užkabinti. Taip paslepiami pėdsakai, kur ir kokia pieva mašina priartėjo prie Nemuno. Į gyvulių aptvarą įleidus vieną mašiną, piniginė pasipildo 50 litų.
Vyriausiasis, didžiausią patirtį turintis žvalgas išdalina jaunesniems telefono numerius, o vėliau sumoka pinigus. Dėžianešiai paprastai krauna iškart po tris 10 kilogramų sveriančias dėžes, kuriose telpa po penkis šimtus cigarečių.
Kita grandis jau užsiima kontrabandinių rūkalų gabenimu, platinimu, darbų koordinavimu. Populiariausių cigarečių „Jing Ling“ ir „Saint George“ pakelis Rusijos Kaliningrado srityje kainuoja apie 70 centų, o Lietuvoje - jau 3,5 lito.
Termovizorius ir sraigtasparnis
Pasieniečių arsenale - visureigis su šilumos jutikliais, kainavęs 1,5 mln. litų. Tai viena veiksmingiausių pasieniečių turimų sekimo priemonių naktį. Šis prietaisas užfiksuoja šilumą skleidžiančius objektus net 7 km spinduliu. Būtent su jo pagalba pasieniečių ekipažui, kuriame buvo ir „Vakarų ekspreso“ reporteriai, pavyko pastebėti pievose pasislėpusius du pagėgiškius žvalgus. Iš pradžių bandę meluoti, kad dirba tauragiškių gaujai, vėliau jie prisipažino, jog padeda šiuo verslu užsiimantiems vietiniams.
Pilietis pasienio ruože, pareigūnui liepus, privalo pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o į pasienio zoną, keli šimtai metrų nuo sienos, gali patekti tik leidimus turintys asmenys. Pasieniečiai turi teisę sulaikyti įtartinus asmenis trims valandoms, kol bus nustatyta jų tapatybė, o jei tai nepilnametis - iškviesti tėvus ir parašyti įspėjimą. Pasieniečiai prisiminė ir kelis atvejus, kai vaikų pasiimti atvykdavo neblaivūs tėveliai, todėl jiems tekdavo palikti mašiną, sumokėti baudas policijai ir šeimyniškai traukti namo.
Pastebėtieji pasienio zonoje tikino, kad tuo užsiima pirmą kartą, o kroviniai stovi, nes dvi dienas iš eilės patruliavo iš Vilniaus atskridęs sraigtasparnis, iš kurio puikiai matyti cigarečių perdavimui besiruošiantys asmenys Rusijos pusėje.
„Mitsubishi“ prieš „Subaru“
Važiuodami be šviesų tamsią naktį kontrabandininkai kartais geba susirasti tokių slėptuvių, kurių neaptinka net šilumos detektoriai, kita moderni technika.
Apie pirmą valandą nakties patruliuojantis ekipažas per raciją pranešė, kad pasienio zonoje pastebėjo tris automobilius „Subaru“, važiuojančius upės link. Pasitarę, kad neverta laukti, kol automobiliai bus pakrauti, pareigūnai nusprendė juos sustabdyti dar nepriartėjusius prie vandens.
Davus ženklą sustoti, senutėlaitis automobilis padidino greitį ir nulėkė per laukus. Tačiau tai buvo tik persekiojimo pradžia, o kelios šlapioje žolėje nupieštos „saulutės“ nieko nuobodaus nežadėjo. Lėkdami 120-140 km/h greičiu lauko keliukais po kurio laiko atsilikome nuo persekiojamųjų. Apie 150 km/h greičiu lėkusiems pažeidėjams pasislėpti padėjo ir iš jų „Subaru“ svylančio variklio kilę tepalo dūmai.
Pareigūnų teigimu, tais atvejais, kai kontrabandininkai, rodydami ralio triukus, patiria avarijas ir pajunta, jog nepaspruks, jie tiesiog palieka apdaužytas mašinas ir slepiasi pievoje. Važiuodami be šviesų tamsią naktį šie „šumacheriai“ kartais geba susirasti tokių slėptuvių, kurių neaptinka net šilumos detektoriai. Po valandos bergždžių paieškų mums teko pasiduoti ir sustoti.
Nepagautas - ne vagis
Pasienietis prasitarė, kad didžiausia problema persekiojant yra prastas radijo ryšys bei tai, kad visureigiai „Mitsubishi Pajero“ nėra pritaikyti duobėtiems paupio keliams. Vienintelė paguoda, kad pirmais metais visureigiai yra apdrausti „kasko“ draudimu, tad lenktyniaudami su nusikaltėliais pasieniečiai gali nesijaudinti dėl kiekvieno mašinos įbrėžimo.
Beje, atsisakiusiajam paklusti teisėtam valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno reikalavimui sustoti gresia bauda nuo 20 iki 40 litų. Tai keliasdešimt kartų mažiau nei nesustoti stabdant policijai.
Toliau patruliuodamas po apylinkes ekipažas tikrino pravažiuojančių mašinų vairuotojų ir keleivių dokumentus. Daugelis naktinių keliauninkų pasieniečiams gerai žinomi kaip kontrabandos gabenimo organizatoriai, tačiau nesučiuptas už rankos - ne vagis.
Trūksta kadrų
Užkardoje nuolatos trūksta darbuotojų, o ateinantys nauji dažnai stokoja atsidavimo ir tokiam darbui reikalingo pasišventimo. „Į krūmus nelįsiu, kilimėlio neturiu“ - dažnas, jau anekdotu tapęs atsakymas.
Pasieniečio atlyginimas, priklausomai nuo stažo ir laipsnio, svyruoja nuo 1 500 iki 3 000 litų. Stipendija pasieniečių mokykloje - viena didžiausių Lietuvoje, siekia 460 litų, tačiau ji įsikūrusi Vilniaus rajone, Medininkuose, todėl didžioji dalis ją baigusiųjų lieka dirbti Rytų Lietuvoje.
Tautvydas Lukaševičius
