Šveicarijos sostinę Berną aplankė tikra futbolo šventė. Skirtingai nuo prieš tai vykusių nuobodžių C grupės rungtynių tarp prancūzų ir rumunų, šis mačas buvo ne tik įtemptas, bet ir padovanojo daug gražių akimirkų – aišku, tik ne tiems, kas yra prisiekę Italijos rinktinės gerbėjai.
Susitikimas prasidėjo be didesnės žvalgybos ir kamuolio stumdymo aikštės viduryje. Jau 12 minutę neblogą progą pasižymėti turėjo italų puolimo lyderis Luca Toni. Vis tik po tikslaus Gennaro Gattuso perdavimo Miuncheno „Bayern“ žvaigždė pagailėjo kamuolio nuo gynėjų globos išsivadavusiam ir visiškai laisvam baudos aikštelėje atsidūrusiam Antonio Di Natale, o pats smūgiavo ne iš itin dėkingos padėties ir į Edwino van der Saaro vartus nepataikė.
Marco van Basteno auklėtiniai neliko skolingi. Vos po kelių minučių Dirkas Kuytas išvedė Ruudą van Nilsterooy‘ų vieną prieš Gianluigį Buffoną, bet olandų puolėjas pergudravo pats save ir išeikvojo šimtaprocentinę progą.
26 minutę išmušė teisėjų brigados iš Švedijos žvaigždžių valanda. Ruudas van Nilsterooyu‘us po sumaišties italų baudos aikštelėje nukreipė kamuolį į G. Buffono ginamus vartus ir, nors pagal pirmą įspūdį buvo akivaizdžioje nuošalėje (apie tris metrus už paskutinio Italijos rinktinės gynėjo), nei šoniniam, nei pagrindiniam teisėjui iš Švedijos Peteriui Frojdfeldtui tai neužkliuvo ir kontraversiškas įvartis buvo įskaitytas. Savo sėkme negalėjo patikėti net pats Madrido „Real“ klube rungtyniaujantis olandas, kelis kartus iš nuostabos žvilgtelėjęs į teisėjus ir tik tada nedrąsiai kilstelėjęs rankas į viršų. Už „sveikinimus“ arbitrui su nepriekaištingu teisėjavimu geltoną kortelę dar užsitarnavo Luca Toni.
uefa.com nuotr.
Italai, šokiruoti tokio taisyklių traktavimo, pamiršo apie gynybą ir po nesėkmingai pakelto kampinio nebesuskubo grįžti į savo aikštės pusę bei apsiginti nuo antrojo olandų įvarčio. Didelių pagyrų nesipelnantis Dirkas Kuytas sumaniai numetė kamuolį Wesley Sneijderiui, kuris iš arti dar kartą sušaudė Italijos vartų sargą – 2:0.
Iki pat kėlinio pabaigos „squadra azzurra“ taip ir nebeatsigavo ir tik G. Buffono dėka išvengė dar didesnių nemalonumų, nes 43 minutę tik jis išgelbėjo teisėjų „nuskriaustus“ italus nuo trečiojo įvarčio – R. Van Nilsterooy‘us paleido vėjais dar vieną šimtaprocentinę progą, kai po Rafalelio van der Vaarto perdavimo pataikė tiesiai į G. Buffoną.
Po pertraukos italai nusprendė žaisti va bank ir užspaudė „oranžinius“. Tiesa, šiems sėkmingai pavyko atsimušti ir regzti greitas bei pavojingas kontratakas. 54 minutę pergudravęs D. Kuytą „FC Barcelona“ gynėjas Gianluca Zambotta smūgiavo stipriai, bet netaikliai.
Į žaidimą aktyviai įsiliejo veteranas Alessandro Del Pierro, pakeitęs Antonio Di Natale. 70 minutę jis iš baudos aikštelės kampo bandė užklupti nepasiruošusį Edwiną van der Saarą, bet puolėjui pritrūko tikslumo.
Italų spaudimas tik didėjo. Iš pradžių Olandijos gynėjų klaida nesugebėjo pasinaudoti ne patį geriausią mačą savo karjeroje sužaidęs Luca Toni. Po kelių akimirkų jau Fabio Grosso smūgiavo tiesiai į olandų vartų sargą.
uefa.com nuotr.
E. van der Saaras visą savo meistriškumą buvo priverstas pademonstruoti ir po Andrea Pirlo galingo baudos smūgio.
Desperatiškai puolę italai pamiršo apie gynybą ir jų varžovai netruko tuo pasinaudoti. 79 minutę fantastiškai žaidusio Dirko Kuyto šūvį atrėmė G. Buffonas, bet „Liverpool“ puolėjas nenuleido galvos ir, pirmas suskubęs prie atšokusio kamuolio, pakabino šį į baudos aikštelę, kur jo lūkuriavo Giovanni van Bronckhorstas , įkalęs paskutinę vinį į italų karstą ir užtvirtinęs Olandijos pergalę – 3:0.
Belieka konstatuoti, kad olandai nusipelnė pergalės, bet teisėjų pirmajame kėlinyje priimtas gal ir teisingas, bet diskutuotinas sprendimas buvo vienas svarbiausių rungtynių momentų, ne tik paskandinęs Roberto Donadonio vadovaujamą Italijos rinktinę, bet ir užmušęs visą intrigą.
