Seimo Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) trečiadienį pritarė kelių parlamentarų siūlymui naujajame Pilietybės įstatyme numatyti galimybę, jog dvigubą pilietybę gali turėti ne tik Europos Sąjungos (ES), bet ir NATO šalių pasus turintys lietuviai.
Tokią nuostatą įtraukti į teisės aktą pasiūlė liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius, konservatorius Andrius Kubilius bei dar keli parlamentarai.
Tačiau, pasak komiteto pirmininko Armino Lydekos, ši grupė, kuri galės pretenduoti turėti du - Lietuvos ir kitos valstybės - pasus nėra vienintelė: jų iš viso yra septynios, todėl ne ES ar ne NATO šalyse gyvenantys tautiečiai taip pat atskirais atvejais galės turėti dvigubą pilietybę.
Atskirą grupę, galėsiančią turėti Lietuvos ir gyvenamosios valstybės pasą, sudaro politiniai tremtiniai ir kaliniai bei trijų kartų jų palikuonys. A.Lydekos teigimu, ši nuostata labai aktuali Rusijos, Kazachstano ir kitų šalių lietuviams, kurie šiose valstybėse atsidūrė po trėmimų, vykdytų tuometinėje Sovietų Sąjungoje.
Į trečiąją asmenų grupę patenka per sovietinės okupacijos laikotarpį (1940-1990 m.) iš Lietuvos pasitraukę asmenys bei trijų kartų jų palikuonys.
„Tai aktualiausia Australijoje, Vokietijoje, na ir, be abejo, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims“, - BNS sakė A.Lydeka.
Ketvirtąją grupę sudaro už Lietuvos sienų tradiciškai gausiai gyvenančios lietuvių kilmės bendruomenės, įsikūrusios valstybėse, su kuriomis Lietuva turi bendrą sieną. Tai reiškia, kad į Lietuvos pilietybę galės pretenduoti Baltarusijos, Lenkijos bei Rusijos Kaliningrado srities lietuviai.
Dvigubą pilietybę išlaikys ir iki šiol du pasus turintys piliečiai, kuriems Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka prezidento dekretu. Tai yra penktoji įstatyme numatyta grupė.
Šeštąją sudaro Lietuvos piliečių vaikai. Komitetas pritarė, jog bet kur gimę Lietuvos piliečio vaikai turės teisę būti kartu ir kitos valstybės, ir Lietuvos piliečiais. Minima nuostata yra aktuali Airijos ir JAV lietuvių vaikams, nes šiose valstybėse galioja vadinamasis ius soli principas, kuris reiškia, kad asmuo tos valstybės pilietybę įgyja gimdamas šios šalies teritorijoje, nepriklausomai nuo tėvų valios. Tuo metu pagal Lietuvos dabar galiojusią teisę, įgiję kitos valstybės pilietybę, mažieji lietuviai automatiškai praranda galimybę gauti Lietuvos pasą.
Ir galiausiai, paskutiniąją, septintąją grupę teoriškai galėtų sudaryti bet kurioje valstybėje gyvenantys lietuviai, su kuriai Lietuva pasirašytų tarptautinę sutartį, įsipareigojančią, jog, tarkime, Lietuvoje reziduojantys užsieniečiai galėtų turėti Lietuvos, o kitoje valstybėje nuolat gyvenantys lietuviai galėtų pretenduoti į tos valstybės pasą. Šiuo metu Lietuva nėra sudariusi nė vienos panašaus pobūdžio sutarties.
Anksčiau Seimo valdybos sudarytos darbo grupės paruoštame įstatymo projekte buvo numatyta, jog pirmąją grupę asmenų, kurie turi teisę į dvigubą pilietybę, sudarys tik ES šalių pasus turintys lietuviai, tačiau ši nuostata papiktino užsienio lietuvius, kurie manė esą diskriminuojami. Tuo metu Lietuvos teisininkai mano, jog, atsižvelgus į Konstituciją, įstatymas nepagrįstai išplečia dvigubą pilietybę gauti galinčiųjų asmenų ratą. Dėl šios priežasties Seimo Užsienio reikalų komitetas (URK) kiek anksčiau kreipėsi į Vyriausybę išvados, bet Seimo valdyba šį kreipimąsi atmetė ir klausimo svarstymas komitetuose toliau tęsiamas.
Šiuo metu Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje galimybė turėti dvigubą pilietybę numatoma tik išimtiniais atvejais, tačiau šis klausimas yra itin aktualus užsienio lietuviams - tapę valstybės, kurioje gyvena, piliečiais jie iškart praranda Lietuvos pasą.
2006 metų rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad pagal Konstituciją dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis ir dvigubą pilietybę įteisinančius įstatymus paskelbė prieštaraujančius pagrindiniam šalies įstatymui.
