Kuro kainoms visame pasaulyje pasiekus kosmines aukštumas, Lietuvos žvejai kolegų iš Vakarų Europos šalių pavyzdžiu bent kol kas pasekti nežada ir protestuoti dėl atsidūrusio ant bankroto ribos verslo nesiruošia.
Nors radikalių veiksmų pajūrio žvejai imtis neketina, smulkesnieji iš rinkos jau pasitraukė. Tuo tarpu išlikusiuosius po mėnesio prislėgs nauji vargai dėl žvejybos apribojimų.
Vakariečiai nekentėjo
Sparčiai kylančios dyzelino kainos Vakarų Europos žvejus privertė imtis drastiškų priemonių. Jam pabrangus dvigubai, žvejyba tapo beveik nerentabili. Apskaičiuota, kad kuras sudaro net 80 procentų žvejų išlaidų.
Pirmieji dėl to protestuoti daugiau nei prieš savaitę ėmė prancūzai. Pradėtos uostų ir kuro saugyklų blokados kai kur baigėsi net žvejų susirėmimais su policija.
Protestai iš Prancūzijos išsiplėtė į kitas Europos valstybes - Ispaniją, Portugaliją, Belgiją ir Italiją. Ispanijoje, kuri yra didžiausia žuvies tiekėja Europoje, protestas gali sustabdyti visą žuvininkystės pramonę.
Prancūzijos ir Ispanijos vyriausybės jau pareikalavo iš Europos Sąjungos pagalbos žvejams. Paryžius net pats pasirengęs jiems skirti 310 milijonų eurų.
Lietuviai - laukia
Tuo tarpu Lietuvos žvejai pasekti kolegų vakariečių pavyzdžiu neskuba.Nors jų padėtis neką geresnė.
„Šiuo metu mes, galima sakyti, dirbame nuostolingai. O žvejoti reikia, nes reikia mokėti atlyginimus įgulai, maitinti šeimas. Yra didžiulis susirūpinimas. Kol kas žvejai laukia, tačiau jei niekas nepasikeis, žuvininkystė kaip verslas gali išnykti. Ilgiau laukti nebegalime“, - sakė „Respublikai“ du trečdalius Baltijos jūros ir 40 priekrantės žvejų įmonių vienijančios Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Alfonsas Bargaila.
Jo teigimu, didžiųjų šalių žvejai protestais labai aiškiai išreiškė savo poziciją dėl sparčiai kylančių kuro kainų, tad dabar atėjo eilė ir mažesnėms valstybėms. Klaipėdiečio teigimu, kad šis balsas būtų svaresnis, reikia veikti bendrai su lenkais, latviais ir estais.
„Žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė pažadėjo mums padėti. Šis klausimas bus aptariamas ir artimiausiame Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos posėdyje. Spręsime, kaip padėti žvejams dėl kylančių kuro kainų“, - kalbėjo A.Bargaila.
Šiuo metu žvejai už litrą dyzelino moka nuo 2,60 iki 2,90 Lt. Kuras jiems kainuoja pigiau, nes yra gaunamas be akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio.
Pasak A.Bargailos, staigaus kainų sumažėjimo tikėtis neverta, tad realiausias variantas būtų kompensacijos. Tačiau žvejai iš Lietuvos Vyriausybės jų nesitiki, todėl didžiausia jų viltis - Europos Sąjunga.
Liepą bus dar sunkiau
Labai rimtai susidariusią padėtį vertina ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, kurios nariai sugauna apie 70 procentų visos Lietuvai skirtos žuvų kvotos, vadovas Algirdas Aušra. Pasak jo, žvejai kentėti dar gali, tačiau jau po mėnesio juos į kampą įvarys žvejybos apribojimai.
„Padėtis tikrai bloga, tačiau taip yra visame pasaulyje, ne vien pas mus. Kol kas dar negirdėjau, kad dėl to kas nors trauktųsi iš verslo. Juk pasaulis nenustos valgyti žuvies. Žiūrime, kas dedasi, ir laukiame sprendimų. Tai turi būti politinio lygmens sprendimai, o ne ekonominiai. Mes dar galime palaukti, tuo labiau kad nuo liepos pradžios porai mėnesių įsigalios draudimas žvejoti menkes“, - tvirtino A.Aušra.
Konfederacijos vadovo teigimu, lietuvius šiek tiek gelbsti ir iki puspenkto lito už kilogramą išaugusi menkių kaina. Ji pakilo, nes Lenkijoje draudimas ją žvejoti įsigaliojo mėnesiu anksčiau.
Pasak A.Aušros, kitais metais žvejams turėtų būti kiek lengviau, nes apie 15 procentų žadama didinti menkių sugavimo kvotą.
„Būtų gaila, jei kvotos padidės, bet neliks, kas tas žuvis gaudo. Kas turėjo po vieną laivą, šio verslo jau atsisakė ir laivus supjaustė į metalo laužą“, - pritarė kolegai ir A.Bargaila.
Šiuo metu atviroje Baltijos jūroje žvejoja 36, priekrantėje - 219 laivų.
