alfonsas bargaila

Asta Kažukauskienė, LRT Telelvizijos Naujienų tarnyba Baltijos jūroje žvejojantys žvejai antrus metus iš eilės neišgaudė jiems skirtos menkių kvotos. Žvejai sako, kad dėl to kaltas pasenęs laivynas ir prievolė didžiąją dalį laimikio parduoti Lietuvoje, žuvininkystės produktų aukcione. Anksčiau itin gerai menkes gaudydavę ir dėl kiekvienos papildomos tonos pešdavęsi žvejai, pastaruosius dvejus metus menkių limito neišgaudo.

Šeštadienio popietę į Klaipėdoje esančią „Švyturio areną“, kurioje vyko keturioliktas Darbo partijos (DP) suvažiavimas ir aštuntojo gimtadienio šventė, suplaukė daugiau nei 5000 narių ir gerbiamų svečių iš visos Lietuvos.

Vis kylant nepasitenkinimui dėl žvejybos kvotų skirstymo, žvejai norėtų, kad šis darbas būtų perduotas į jų pačių rankas. Pageidaujama vadovauti ir Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionui, rašo „Vakarų ekspresas“. Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos, Europos Sąjungos teisės aktai leidžia žvejams patiems skirstyti kvotas. Šiuo metu Lietuvoje jas skirsto Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Kelių uostamiesčio priekrantės žvejyba užsiimančių įmonių darbuotojai tikina, kad prasidėjus stintmečiui jiems dirbti trukdo žemkasė, uoste iškastą smėlį pilanti ten, kur negali - į jų žvejybos plotus. Tokios kalbos vadinamos pramanais, tačiau aiškėja, jog jos - gryniausia teisybė. Esą jau antra savaitė uoste gilinimo darbus atliekančios kompanijos "Josef Mobius Bau - Aktiengesellschaft" žemkasė išbaido žuvį, nuskandino ne vieną tinklų eilę, tačiau žvejų skundai niekam neįdomūs.

Žemės ūkio ministerijai šiemet sušvelninus privalomo žuvų pardavimo aukcione tvarką ir nustačius žuvų tiekimo vietos rinkai sąlygas, po šalį sklinda pigesnės šviežios menkės kvapas, tačiau biudžetinių įstaigų virtuvių jis nepasiekia. Žvejybos Baltijos jūroje ypatumai yra tokie, kad nė viena šio verslo įmonė net nedrįsdavo dalyvauti viešuosiuose valstybinių įstaigų maisto produktų pirkimuose.

Žvejams patiems, be tarpininkų, ėmus pardavinėti jūroje sugautą laimikį, žuvų kainos turėtų mažėti. Žvejai jau senokai siekė tiesiogiai vartotojams parduoti savo sugautas žuvis ir iš jų pagamintus produktus. Tačiau tik šių metų rugsėjo pabaigoje šioms svajonėms buvo lemta išsipildyti. Rugpjūčio 28 dieną Žuvininkystės departamente prie Žemės ūkio ministerijos įvyko susitikimas su Lietuvos žvejus vienijančiomis asociacijomis dėl prekybos šviežiomis žuvimis Klaipėdos mieste.

Priemiesčio kompleksų kankinamas Klaipėdos rajonas priešinasi ūkinei veiklai net tada, kai Gargždams siūloma už dyką atgaivinti istorinę Karklės gyvenvietę, Europos Sąjungos žuvininkystės sektoriaus pinigais įrengiant universalų uostelį. Pagal Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės politiką Lietuvos pajūrio ruože kas 20-25 kilometrus turėtų atsirasti 4 prieplaukos žvejų valtims ir pramoginiams laiveliams. Tokiai infrastruktūrai 2007-2013 metų biudžete skirta 12 mln. eurų (per 40 mln.

Baltijos jūros žvejai skundžiasi, jog į bankrotą juos varo Žuvų aukcionas. Žvejai tvirtina, jog jei šis ir toliau vengs atsiskaityti už prekes, jiems teliks padžiauti tinklus. „ Žvejai atsidūrė tragiškoje būklėje: reikia atsiskaityti su valstybe, mokėti mokesčius, o Žuvų aukcionas delsia su mumis atsiskaityti. Kalba eina apie milijonines skolas“, - LNK žinioms sakė Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Lietuvos žvejai prašys kompensacijos iš bendrovės „Nord Stream“, kuri planuoja tiesti to paties pavadinimo dujotiekį Baltijos jūros dugnu. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininkas Alfonsas Bargaila ketvirtadienį per susitikimą su Vilniuje viešinčiais „Nord Stream“ atstovais sakė, kad įgyvendinus projektą smarkiai sumažės tradiciniai žvejybos plotai. „Sumažės tradiciniai žvejybos plotai, vamzdžio tiesimo metu žuvis bus baidoma.