REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Seimas ketvirtadienį ratifikavo Lisabonos sutartį, kuri iš dalies pakeitė stojimo į Europos Sąjungą sutarties sąlygas. Už balsavo 83, prieš 5, o susilaikė 23 parlamentarai.

REKLAMA
REKLAMA

Parlamentarai nepritarė Rimanto Smetonos siūlymui papildyti sutarties ratifikavimo įstatymą pabrėžiant, jog Europos Sąjungos institucijos ir teisės aktai negali pažeisti Lietuvos suvereniteto ir pamatinių vertybių bei paveldo.

REKLAMA

Europos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Andrius Kubilius sakė, kad darbas, kurį siūlo nuveikti R. Smetona, esąs jau padarytas priimant atitinkamą Seimo rezoliuciją. Įtraukti papildomas nuostatas į pačią ratifikavimo sutartį, anot konservatoriaus, esą nenaudinga, nes tegali sukelti tik teisines kolizijas.

Sutarties ratifikavimui oponavęs Egidijus Klumbys ir kai kurie kiti parlamentarai teigė, jog šia sutartimi dar kartą įtvirtinamos nuostatos, prieštaraujančios Lietuvos Konstitucijai. Partijos Tvarka ir teisingumas (TT) frakcijos narys Valentinas Mazuronis sakė, jog jį labiausiai piktina tai, kaip ratifikuojama sutartis. Pasak jo, tai vėl daroma Seime, vėl paskubomis ir neatsiklausiant tautos referendume. Pasak V. Mazuronio, sutarties dvasiai pritarianti TT frakcija negali pritarti pačiai procedūrai.

REKLAMA
REKLAMA

Už Konstituciją pasisakiusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė ir  TT frakcijos narys Julius Veselka akcentavo, jog išsiplėtusi Europos Sąjunga susiduria su sprendimų priėmimo krize. Už ratifikavimą pasisakę parlamentarai perspėjo, jog ateityje reikėsią tikėtis Europos partnerių solidarumo energetikos srityje, nes uždarius Ignalinos atominę elektrinę gali kilti rimtų ekonominių problemų, todėl patiems solidarumą esą reikia demonstruoti jau dabar.

Liberalas Eligijus Masiulis sakė esąs nustebęs, kad paskubomis ratifikuojant šią sutartį tenorima įtikti kitiems ir teigė pasigedęs platesnių diskusijų už Seimo ribų. Liberalas akcentavo, kad sutarties įgyvendinimo sėkmė priklausysianti ir nuo to, kaip ją vertins ir kiek ja pasitikės piliečiai, kurių nuomonė esą vėl ignoruojama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Algimantas Matulevičius sakė balsuosiąs už sutartį, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad derantis su Europos partneriais nebuvo kalbama apie svarbiausią Lietuvai – Ignalinos AE klausimą ir pabrėžė, kad tai byloja apie neefektyvų Lietuvos institucijų darbą.



Priimta atskira rezoliucija

Praėjusią savaitę po didžiulių debatų buvo pritarta Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Justino Karoso pristatytai rezoliucijai, kurioje teigiama, esą sutartis padės puoselėti Lietuvos kultūrinį paveldą ir spręsti neatidėliotinas energetinio saugumo problemas.

REKLAMA

Seimo rezoliucija - parlamento nuomonės pareiškimas vienu ar kitu klausimu.



Ragino neskubėti

Tačiau tokiai skubai ratifikuoti sutartį pritaria ne visi. Tėvynės sąjungos Tautininkų frakcijos pirmininkas Gintaras Songaila dar praėjusią savaitę portalui „Balsas.lt“ teigė, jog bet kuris sveikai mąstantis žmogus pasakytų, jog tokiais tempais ratifikuoti sutartį nenaudinga.

Politiko nuomone, ši sutartis Lietuvai nenaudinga apskritai, o norint ją ratifikuoti kyla konstitucinių problemų. Tautininkas pasigedo ir rimtos teisinės analizės ir diskusijos visuomenėje.

REKLAMA

„Gaila, kad esminius klausimus Lietuvoje sprendžiame pasislėpę koridoriuose.“ – apgailestavo politikas. Paklaustas, kodėl taip yra, jis kalbėjo tiek apie baimę blogai pasirodyti prieš ES pareigūnus, tačiau labiausiai akcentavo apsileidimą ir paniekinantį požiūrį į piliečius. Pasak jo, paskui nebereiktų stebėtis, kodėl šalyje nėra pilietinės visuomenės.

G. Songaila stebėjosi, kodėl svarstant tokią sutartį nepasinaudota ir visuomenės švietimo, informavimo apie ES galimybe, nesistengta išaiškinti, kaip Sąjunga veikia, ką joje gali padaryti Lietuva ir kaip veikimo mechanizmas gali pasikeisti ratifikavus Lisabonos sutartį.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiuo požiūriu, pašnekovo nuomone, situacija yra itin beviltiška. G. Songaila tikėjosi, jog sutartis nebus ratifikuota, nepaisant to, kad šalį aplankė Europos Parlamento pirmininkas Hansas Gertas Poteringas.

Pašnekovo teigimu, daugelis parlamentarų neskaitė pačios sutarties, o tik URM parengtą aiškinamąjį raštą, kuriame, „švelniai tariant“, daug kas nepasakyta. „Nepadarę savo darbo diplomatai bando prisidengti Seimo narių skydu“, - apgailestavo G. Songaila, pridurdamas, kad nepaisant menko visuomenės susidomėjimo, Lisabonos sutartis – epochinės reikšmės. Todėl artimiausiu metu kažin ar bus svarstoma kas nors svarbesnio.

REKLAMA

***



 Lisabonos sutartį ES šalių vadovai pasirašė pernai gruodį, ji turėtų įsigalioti nuo 2009 metų pradžios, jei ją ratifikuos visos ES narės.

ES Lisabonos sutartis yra europiečių pritarimo nesulaukusios Konstitucijos Europai pakaitalas. ES buvo ištikusi krizė, kai 2005 metais Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai per referendumus atmetė Konstituciją Europai.

Ankstesnę Konstitucijos Europai sutartį Lietuva buvo ratifikavusi pirmoji iš visų ES šalių narių. Lisabonos sutartyje yra išlikę daugiau nei 90 proc. Konstitucijos Europai nuostatų.

REKLAMA

Naująja sutartimi siekiama įgyvendinti ES institucinę reformą po to, kai įvykus dviem plėtros etapams prie senųjų ES narių prisijungė dar 12 Rytų ir Vidurio Europos šalių.

Be kita ko, Lisabonos sutartyje sumažinamas Europos Parlamento narių skaičius nuo 785 iki 750 (neįskaitant pirmininko), o atskirai valstybei tenkančių vietų skaičius negalės būti mažesnis nei 6 ir didesnis nei 96.

Taip pat pagal Lisabonos sutartį bus panaikinta šiuo metu galiojanti veto teisė - dabar kuriai nors Europos Sąjungos valstybei balsavus prieš, susitarimas blokuojamas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuo 2014 metų įvedama nauja kvalifikuotos balsų daugumos skaičiavimo tvarka, pagrįsta dvejopos daugumos principu - sprendimas bus priimtas, jei jam pritars ne mažiau kaip 55 procentai valstybių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 procentams ES gyventojų. 2014-2017 metais valstybė narė galės paprašyti, kad būtų balsuojama pagal sistemą, kuri buvo taikoma iki 2014 metų.

Svarbus Lisabonos sutarties aspektas, kad šalys narės turės teisę pasitraukti iš sąjungos be jokių įsipareigojimų, nes šiuo metu "atsiskirti" nėra jokio mechanizmo.

REKLAMA

Lisabonos sutartyje pirmą kartą per visą ES istoriją atsirado nuostata, jog šalys narės bus solidarios, spręsdamos energetinius klausimus.

Ši nuostata yra ypač svarbi Lietuvai, kuri, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra vadinama "energetine sala", nes neturi elektros ir dujų jungčių su kitomis ES šalimis ir yra beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos energetinių išteklių. Šios priklausomybės sumažinimas yra vienas Lietuvos užsienio politikos prioritetų, todėl Lietuva siekia vieningos ES energetikos politikos.










REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų