„Ateities imperijos yra proto imperijos“, – teigė V.Čerčilis. Globalus, greitai kintantis XXI a. kelia vis daugiau ekonominių iššūkių ne tik mažoms valstybėms, bet ir ištisiems regionams. J.Enriquezas, gyvybės mokslų projektų vadovas Harvarde, knygoje „Kai ateitis užvaldo mus“ statistika ir kitais rimtais argumentais įrodinėja, jog šiame šimtmetyje vyraus genomika, biotechnologijos bei robotechnika. Siūloma 2001 m. vasario 12 dieną laikyti tašku, padalijusiu epochas į dvi dalis: epochą prieš sukuriant žmogaus genų žemėlapį ir postgeninę erą. Kadangi pagrindinis ekonomikos klestėjimo variklis bus technologijos, mokslinis raštingumas, šalys, kurios lavina savo gyventojus ar persivilioja geriausius protus iš kitų kraštų, gali suklestėti. Tos, kurios beviltiškai atsilieka, gali ir nebeišlikti. Mat mokslas būtinas ne mokslininkams, o valstybei. Ką šioje kryžkelėje pasirinks Lietuva: toliau skurdins mokslą ir paliks po savęs nuostabius griuvėsius ar investuos į savo piliečius bei mokslo inovacijas?

REKLAMA

Tik naivus tamsuolis, neambicingas stagnatas gali nesuprasti, kokią griaunančią ir tuo pat metu kuriančią jėgą turi mokslas supanašėjančiame pasaulyje. Valstybės lobsta arba žlunga priklausomai nuo jų darbo našumo, aukštųjų technologijų sukurtos pridedamosios vertės. Prieš penkmetį skirtumas tarp to, ką vienas asmuo pagamino turtingiausiose ir vargingiausiose šalyje buvo 390 ir 1, tačiau plečiantis informacinėms technologijoms ir genetikai santykis gali tapti didesnis nei 1000 ir 1. Kontrastas niekam nenaudingas: anot to paties J.Enriquezo, vienų kraštų atsilikimas nuo žinių ekonomikos valstybių sunkina galimybes apginti atviras rinkas, skatinti demokratiją, kontroliuoti imigraciją, kovoti su partizaninėmis grupuotėmis, uždrausti narkotikus.

Žymiausių pasaulio mokslininkų, programuotojų bei futuristų dėmesys krypsta į biologiją ir jos sintezę su informatika. Prieš šimtmečius biologai pradėjo sistemingai stebėti ir eksperimentuoti su gyvais organizmais – studijavo in vivo. Po didžiųjų atradimų biologiniai tyrimai buvo atliekami uždarose talpose, Petri lėkštelėse, mėgintuvėliuose – in vitro. O suvienijus silicio mikroschemas ir automatizuotas mašinas su perversmu biologijoje, pasirodė in silico biologija. Taigi šiuolaikinės biologijos varomoji jėga yra taikomoji matematika, statistika, kompiuterių mokslai, robotechnika. Kadais buvo tik vienas būdas susilaukti vaikų, dabar yra daugiau nei septyniolika! Net filantropas, investuotojas G. Sorosas sako, kad farmacija, biologija ir sveikatos priežiūros sektoriai yra vieni perspektyviausių, nes JAV, Europa, Japonija susiduria su visuomenės senėjimu. Akivaizdu, kad Lietuva privalo ne tik didžiuotis savo gamta, bet ir aktyviai plėtoti gamtos mokslus.

REKLAMA

Valstybės mokslo stuburas yra universitetai. Lietuva pasišovė kurti drąsios šalies įvaizdį. Bet, pasak žurnalisto R.Valatkos, mes neturėjome drąsos laiku pasikrikštyti, stigo drąsos 1940 m. priešintis okupacinei SSRS armijai, trūksta drąsos vykdyti ir gyvybiškai būtinas reformas. Aukštojo mokslo reforma seniai diskreditavo pati save, o politikai vis labiau varo į neviltį akademinę bendruomenę. Faktai kalba patys: universitetuose studentų skaičius nuo 1997 iki 2005 metų išaugo 2 kartus, o mokslo ir studijų valstybės finansavimas sumažintas 1,6 k. (BVP procentais); Lietuvai tenka 3 tyrėjai 1000 dirbančiųjų, kai ES vidurkis – 6, Suomijoje – 14 tyrėjų; Lietuva milijonui gyventojų publikuoja ISI straipsnių 2 k. mažiau negu Estija ir 5 k. mažiau nei Danija. Politikai buvo sutarę mokslui ir studijoms skirti 2 % BVP, bet 2007 m. patvirtino tik 0,8 %, t.y. skiriama 2,5 k. mažiau nei turėtų būti! Negana to, BVP dalis mokslo institutams nuosekliai kasmet mažėja, o mokslui ir studijoms numatyta tik pusė pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką būtino minimalaus finansavimo. Šiemet Vyriausybė skiria 45 mln. Lt Valdovų rūmams, 16,5 mln. Lt žemės ūkio ministerijos ir premjero rezidencijos rekonstrukcijai, o mokytojų darbo vietoms ir bibliotekoms kompiuterizuoti tik 17,8 mln. Lt, aukštųjų mokyklų studentų bendrabučiams atnaujinti – 11 mln. Lt (tiesa, po SA pasipiktinimo žadama rasti dar 10 mln. Lt). Nors Lietuva visoms švietimo reikmėms išleidžia 5,2 % BVP, tačiau lėšos panaudojamos neracionaliai ir netikslingai.

REKLAMA

Valdžia turi žymiai mažiau veikimo laisvės: jeigu ji piktnaudžiauja galia, ignoruoja savo piliečius akcininkus, ji gali suskaldyti valstybę. Radijo laidoje doktorantas teiravosi, kada ateis diena, kai jis galės uždirbti 4–5 tūkst. Lt/mėn. ir pasiaukoti tik mokslui. Mokslo tarybos narys G.Valinčius atrėžė, kad tokia alga bus tik tada, kai žmogaus kvalifikacija ir darbų reikšmingumas atitiks visuomenės galimybes ir poreikius. Ar mes norime gyventi šalyje, kur mūsų žinios nėra vertinamos, o lietuviški  magistro, daktaro laipsniai menkaverčiai? „Vyriausybės užduotis tampa sunkesnė, nes vertingiausi žmonės laisvai renkasi, kam būti lojaliam, kur kaupti turtą, kurti tikrąją ar virtualią bendruomenę. Technologiškai išprusę žmonės turi pasaulinį pasą ir jų pilietybė yra padėtis rinkoje“, – rašoma „Kai ateitis užvaldo mus“. Galime paklausti savęs, ar tikrai verta likti šios valstybės akcininkais ir įsikurti ilgam krašte, kuris negerbia intelektualų, bet tvirtai pirmauja ES pagal savižudybių, žmogžudysčių ir skyrybų skaičių. Ar dar daug metų tversime blankių perspektyvų, depresuotoje visuomenėje, kuri yra nesveikiausia tarp visų ES šalių, o pagal Europos plėtros rodiklius 2008 m. atsidūrė vos 24 vietoje tarp 27 šalių?!

Ekspertai pripažįsta, kad kaip besivystanti šalis galime sumažinti infliaciją, korupciją, plėsti privatizaciją, bet vis tiek netapsime turtinga, jei kursime ne mokslines žinias, o tik produktus. Šiame pasaulyje be sienų tie, kurie nelavina ir neišlaiko savo piliečių, pralaimės daugelį intelekto kovų, nes tautos nesuklesti, jeigu nesugeba užtikrinti esminės paramos mokslo žinioms grindžiamai ekonomikai. Nesinori sutikti su balsas.lt redaktoriumi S.Stoma, kad mes, jaunoji karta, esame prarasta karta, bejėgė pasipriešinti sistemai, mat įvyko vertybių lūžis ir mus prarijo materializmas. Metas naujai interpretuoti tautos šauklio B.Brazdžionio eiles: „Iš sutemų, iš prieblandų išeikit, uždekit naują ugnį širdyse“, – laikas palikti žagrę bei provincišką mąstymą dirvone ir uždegti žalią šviesą šviesos amžiui – mokslo amžiui. Kiekvienas turime būti motyvuotas atsigręžti į mokslą, nesvarbu, humanitarinį ar „realinį“, nes dar Antikoje Euripidas skelbė, kad žmogus, kuris jaunystėje apleidžia mokslą, praranda praeitį ir neturi ateities.

inž
2008-02-28 12:06:52
Pritariu. Jei tai parašė studentas, visai neblogai. Tik su tuo balasas.lt redaktorium. Stoma lyg ir nebuvo. O yra kitas Saulius.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
duonos valgytojui 2008-03-04 15:22:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ir kurgi cia taip auksu lyja? Neteko girdet, kad doktorantas uzdirbtu daugiau kaip 2.5k Euru pries mokescius. O pagal jus iseina ~7k euru.   ATSAKYTI
buves optimistas 2008-03-04 12:06:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
visiskai teisingai..laiku pabegau is "perspektyvios" mokslinio biotechn. tyrinejimu srities. lietuva savo investicijomis i nauj.techn. dar yra akmens amziuje - investuojama tik i runkelius (atsiprasau - zemes uki).

aciu ne - sovietinej laboratorijoj nedirbsiu - keiciu specialybe i elementaraus vadybininkelio, kuris ziuriu siais laikais gali neblogai uzdirbti:)
siek tiek gaila 4iu metu padziovintu univere bet ka padarysi..gyvenimas tesiasi-o mokslo reforma toliau sekmingai nevyksta.   ATSAKYTI
Mantas 2008-03-04 12:06:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Lietuviai sukure bebaigiancia isnykti ziurkiu civilizacija...   ATSAKYTI
taaaipos 2008-03-02 12:46:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Doktorante, bolotiruokis, o nerashinek straipsniuku, patikrintas dalykas.   ATSAKYTI
Nesvarbukas 2008-02-29 21:11:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Tai iterpk po pabraukimo simboli tarp komentaro raidziu. Skriptint manau moki.   ATSAKYTI
tikrai 2008-02-28 19:52:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
tikrai net keista....balsas perejo i aferistu lygi...nepriima komentaro pagal tema, o va iseiles 3 nesamones is karto....tai bent balsas.lt   ATSAKYTI
Keista 2008-02-28 19:51:43
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
kai nesamone rasau zemai, tai priima, o kai rimtai rasau, tai atmeta....kas per cenzura balse.lt?   ATSAKYTI
dgfdsfgdfg 2008-02-28 19:47:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
dddddvd   ATSAKYTI
Taip 2008-02-28 19:35:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Valdininkai "reformatoriai" pribaiginėja Lietuvos mokslą.
Tam kad keistųsi mokslo įstaigos - būtinos nemažos injekcijos.    ATSAKYTI
Suvalkiete 2008-02-28 17:16:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Cia Stoma greiciausiai sumaisytas del Stoma blog itakos, o gal autorius turejo minty Stoma Blog'a.   ATSAKYTI
Dzukas 2008-02-28 15:53:09
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Su daugeliu autoriaus teiginiu sutinku, bet zinodamas dabartine situacija Lietuvos moksle nekaltinciau vien valdzios. Kad valdzia elgiasi kaip vienadienis kvailys - tai tiesa, taciau daugelis lietuvisku universitetu ir mokslo tyrimo istaigu taip pat sunkiai serga. Net jeigu vyriausybe nuo rytdienos padvigubintu ar net patrigubintu ju finansavima, nemanau kad zenkliai padidedu patentu ar straipsniu prestiziniuose zurnaluose skaicius, jau nekalbant apie Nobelio premijos. Pradeti svietimo ir mokslo reforma butina, bet lygiagreciai turi keistis ir pacios mokslo istaigos.   ATSAKYTI
duonos valgytojas 2008-02-28 12:24:35
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
galės uždirbti 4–5 tūkst. Lt/mėn - siandien gali uzdirbti - per savaite - ne Lietuvoje.
Galime paklausti savęs, ar tikrai verta likti šios valstybės akcininkais ir įsikurti ilgam krašte, kuris negerbia intelektualų - neverta..
Po teisybei, tai autorius be reikalo dusauja del valstybes ateities - ji ("valstybe") SAVO ateitimi jau pasirupino..
Kiekvienas turime būti motyvuotas - butent , karta motyvuotas tai ir tepk slides ten kur yra motyvas.
Tik nesakykit, kad tai netiesa...:)   ATSAKYTI
inž 2008-02-28 12:06:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Pritariu. Jei tai parašė studentas, visai neblogai. Tik su tuo balasas.lt redaktorium. Stoma lyg ir nebuvo. O yra kitas Saulius.   ATSAKYTI
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI

Top Video

Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Didžiūnaitytės žūties tyrimas
DABAR RODOMA
Kova su Sosnovskio barščiais
DABAR RODOMA
Kaip išsirinkti kokybišką medų
DABAR RODOMA
Medikai skaičiuoja aukas
DABAR RODOMA
Tarybiniai karščiai Lietuvoje
DABAR RODOMA
Glostyk Bobiką
DABAR RODOMA
Tragedija Balsio ežere: nuskendo du vaikai
DABAR RODOMA
Braškių katastrofa: nespėja skinti
DABAR RODOMA
Nufilmavo krušą: gabalai kėlė pavojų
DABAR RODOMA
Šalčiūtė apžvelgė kauniečių pamėgtą vietą: čia vykdavo erotikos vakarėliai
REKLAMA
Gydytojas Gediminas Tankevičius
Vyraujant alinantiems orams ligoninėse atsiduria vis daugiau ligonių, kurių negalavimo priežastis – perkaitimas saulėje, fizinis išsekimas. Svarbu žinoti, kaip reikėtų elgtis ...
Jūratė Cvilikienė (nuotr. „Swedbank“)
Jei jūsų vaikui šešeri ar daugiau, yra nemaža tikimybė, kad jis jau yra laikęs rankose vokelį su pinigais. Tai greičiausiai nutiko per jo gimtadienį, ir labiausiai tikėtina, ...
Edward Lucas  (nuotr. SCANPIX)
Ronaldas Reaganas buvo teisus, kalbėdamas apie „blogio imperiją“. Anuomet, 1983-aisiais, politkorektiški veikėjai šiurpdavo dėl, anot jų, JAV prezidento smarkiai sutirštintų ...
Tadas Povilauskas
  Ekonomikos augimas 2019 metų pradžioje neturėjo nuvilti gyventojų. „Sodros“ duomenimis, 63 proc. darbuotojų draudžiamosios pajamos per metus padidėjo bent 5 procentais, ...
Edward Lucas  (nuotr. SCANPIX)
Iki šių metų pabaigos minėsime sukaktis, primenančias apie pavergtųjų tautų nuo Baltijos iki Juodosios jūros nepaprastą drąsą ir lyderystę, kai jos atsikratė komunistinio ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų