Žmonių sveikatai labai svarbi aplinkos oro kokybė. Didėjanti oro tarša gali sukelti kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, onkologines ligas. Kėdainiuose, kaip ir visoje Lietuvoje bei ES šalyse, orą labiausiai teršia pramonės įmonės bei kelių transportas. Didžiausia miestų oro kokybės problema - užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis.
Kėdainiuose orą teršia automobiliai, pramonė, namų ūkis
Oro kokybės tyrimai atliekami didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje bei pramonės centruose – Jonavoje, Kėdainiuose, Mažeikiuose bei Naujojoje Akmenėje.
Oro kokybė vertinama lyginant išmatuotą teršalų koncentraciją su nustatytomis užterštumo normomis – ribinėmis vertėmis. Kėdainių ore nuolat matuojama azoto oksidų, sieros dioksido, kietųjų dalelių, ozono, benzeno koncentracija. Oro kokybė vertinama pagal taršos tyrimų duomenis stacionariose matavimo stotyse Rasos gatvėje bei Vilainiuose.
Programa – užterštumui mažinti
Kietosios dalelės – tai dulkės, kurios, patekusios į kvėpavimo takus, gali neigiamai veikti žmogaus organizmą. Nors vidutinė kietųjų dalelių koncentracija Kėdainiuose neviršija nustatytos metinės ribinės vertės, tačiau neretai viršija paros normą.
2001 metais Kėdainiuose kiekvieną mėnesį buvo užfiksuota po vieną viršijimo atvejį, o 2005 metais oro užterštumas kietosiomis dalelėmis mieste beveik pasiekė kritinę ribą – leistiną normą viršijo 33 kartus per metus. Pagal galiojančius teisės aktus kietųjų dalelių leistina norma neturėtų būti viršijama daugiau kaip 35 kartus per metus.
Pasak rajono savivaldybės Ekologo tarnybos vyriausios specialistės Alinos Kutraitės, siekiant sumažinti užterštumo lygį Kėdainių mieste, buvo parengta speciali programa, kurioje numatytos priemonės aplinkos užterštumui kietosiomis dalelėmis mažinti 2007 – 2011 metais. Specialistės teigimu, šios priemonės jau davė rezultatų – leistina paros norma užpernai viršyta 22, o pernai tik 12 kartų.
Teršia pramonė, transportas, namų ūkis
Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų 2006 m. apžvalgoje teigiama, kad teršalų koncentracijos padidėjimai paprastai susiję arba su didesniais jų išmetimais, arba su nepalankiomis teršalų išsisklaidymui meteorologinėmis sąlygomis. Pagrindiniai kietųjų dalelių šaltiniai miestuose yra pramonės, energetikos įmonių išmetimai, individualių namų šildymas bei transporto keliama tarša.
Katilinių, individualių namų šildymo išmetimai miestuose padidėja šaltuoju metų laiku, kai išauga šiluminės energijos poreikis. Statybos, pavasarinis žolės ar šiukšlių deginimas priemiesčiuose, miškų gaisrai taip pat gali padidinti oro taršą.
Oro užterštumą taip pat lemia meteorologinės sąlygos: silpnas vėjas, orai be kritulių, rūkas, dulksna. Stiprus vėjas dažniausiai išsklaido teršalus, patekusius į atmosferą, tačiau kartais kietųjų dalelių koncentracija dar padidėja, nes nuo nešvarių gatvių ar šalikelių dulkes į orą pakelia ne tik pravažiuojantys automobiliai, bet ir vėjo gūsiai.
Aplinkos ministerijos ataskaitoje apie Lietuvos miestų aplinkos būklę teigiama, kad mažesniuose pramonės centruose, kur oro kokybė dažniausiai priklauso nuo vieno stambaus pramonės objekto išmetimų, užterštumas gali padidėti pučiant tos krypties vėjui, kuris teršalus nuo gamyklos neša link miesto. Kėdainiuose nepalankias teršalų sklaidos sąlygas sudaro pietryčių, pietų vėjai, nes į pietryčius nuo miesto, pramonės miestelyje, yra stambios pramonės įmonės.
Pikas – pavasarį
Rajono savivaldybės Ekologo tarnybos vyriausioji specialistė Alina Kutraitė teigia, kad oro taršą kietosiomis dalelėmis mūsų mieste 75 procentais lemia automobilių išmetamosios dujos ir nuo gatvių dangos pakeliamos dulkės, likusią dalį – pramonė, energetika ir namų ūkis.
„Kaip ir ankstesniais metais, pernai kietųjų dalelių koncentracija ženkliai padidėjo kovo – balandžio mėnesiais, kai nutirpus sniegui gatvėse ir jų prieigose pradžiūvus liko smėlio, purvo, druskų ir kitų nešvarumų sankaupų. Jos tampa vienu pagrindinių kietųjų dalelių taršos šaltinių“, – teigė A. Kutraitė. Sužaliavus želdiniams – nuo birželio iki rugsėjo – paros ribinių verčių viršijimo praktiškai neužfiksuojama.
Didele problema specialistė laiko lengvųjų automobilių skaičiaus didėjimą. Kėdainių regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, transporto išmetamų teršalų kiekis 2003 metais siekė beveik pusantro tūkstančio, po metų – beveik du tūkstančius, o 2005 metais jau viršijo du tūkstančius tonų.
Pramonės įmonių tarša
Iš pramonės įmonių į aplinkos orą 2004 metais pateko 339 t, 2005 m. – 306 t, po metų – 211 tonų kietųjų dalelių. Daugiausia kietųjų dalelių į aplinką išmeta trąšų gamintoja AB „Lifosa“: 2004 metais – 188 t, 2005 m. – 209, 2006 m.– 114 t, pernai – 110 tonų.
2005 metų duomenimis, 31 toną kietųjų dalelių į aplinką išmetė AB „Danisco Sugar Kėdainiai“, 16 tonų – UAB „Kėdainių automobilių keliai“, 14 tonų – UAB „Kemira - Lifosa“, 20 tonų – AB „Kėdainių grūdai“, po 4 tonas – bendrovės „Natūrali oda“ ir „Medžio plokštė“. Kitų stambesnių pramonės įmonių bei katilinių išmetimai siekė mažiau nei toną per metus.
A.Kutraitės teigimu, kėdainiečiai dabar gyvena kur kas sveikesnėje aplinkoje nei anksčiau. 1985 metais į mūsų aplinkos orą iš stacionarinių šaltinių buvo išmetama 22 tūkstančiai tonų teršalų per metus. 1990 metais šis skaičius sumažėjo iki 15 tūkstančių, o pernai – iki 3,4 tūkst. tonų.
Namų ūkis - nekontroliuojamas
Orą teršia ir netinkamomis medžiagomis kūrenamos krosnys ar židiniai. Iš kaminų į aplinkos orą patenka sieros dioksidas, anglies dvideginis, kietosios dalelės, azoto oksidai.
Kiekvieno gyventojo ar šiltnamio savininko, kurių mūsų rajone itin gausu, sukontroliuoti neįmanoma. Pasak A. Kutraitės, į aplinkos orą iš šiltnamių krosnių patenkantis teršalų kiekis nėra reglamentuojamas. Tačiau padėtį gelbsti rajono Tarybos 2005 metais priimtas sprendimas „Dėl Kėdainių miesto ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“. Šiose taisyklėse nurodyta, kad šiltnamio kaminai turi būti mažiausiai 8 metrų aukščio. Taip teršalai geriau išsisklaido ore ir mažiau nusėda ant augalų.
Išeitis – kelti sąmoningumą
Nuo teršalų ir žalingo jų poveikio mus gali išgelbėti aplinkkeliai, žaliosios zonos, gatvių valymas vakuuminiu būdu bei plovimas. Kėdainiuose, kaip ir kituose šalies miestuose, įgyvendinama oro užterštumo kietosiomis dalelėmis mažinimo programa.
Pasak Ekologo tarnybos vyriausios specialistės, pernai pavasarį iš miesto gatvių buvo surinktas ir išvežtas susikaupęs purvas, po to jos buvo nuplautos. Gatvės buvo valomos visą sezoną, iki vėlyvo rudens.
Pernai buvo įrengta automatizuota aplinkos oro stebėjimo sistema, paruošta autobusų su dyzeliniais varikliais išmetamųjų dujų dūmingumo kontrolės tvarka, remontuoti vietiniai keliai bei žvyrkeliai.
Programoje numatyta didinti transporto pralaidumą gatvėse, šilumos gamybai sumažinti kieto kuro naudojimą.
Ekologo tarnybos specialistės nuomone, sprendžiant oro taršos problemą pirmiausia reikia kelti žmonių sąmoningumą. „Reikėtų keisti žmonių požiūrį į automobilį, įsisąmoninti, kad automobilis ne vien padeda patogiai gyventi, bet ir didina aplinkos užterštumą, kelia triukšmą“, – mano A. Kutraitė. Todėl Ekologo tarnyba pernai surengė akciją „Mieste be savo automobilio“ ir ragino miestelėnus tą dieną į darbą eiti pėsčiomis, vykti dviračiu ar viešuoju transportu. Akcijoje taip pat dalyvavo miesto mokiniai. Mažiau naudotis automobiliais gyventojus turėtų paskatinti ir tiesiami dviračių takai, pėsčiųjų tiltas per Nevėžį.
Pavojaus nėra
„Tomis dienomis, kai kietųjų dalelių koncentracija ore yra padidėjusi, pranešame miesto seniūnui ir padidinamas miesto gatvių valymas. Apie viršijimus informacijos taip pat galima rasti tinklalapyje www.kedainiai.lt/aplinka“, – į klausimą, kodėl nebuvo girdėti informacijos apie padidėjusį ore kietųjų dalelių kiekį, atsakė A. Kutraitė. Ji neatmetė galimybės skelbti tokius duomenis švieslentėje arba per rajono televiziją.
Paprašyta patarti gyventojams, kaip elgtis esant padidėjusiam kietųjų dalelių kiekiui, Ekologo tarnybos specialistė pasirėmė Europos Sąjungos direktyva 96/62/EB. Pagal šią direktyvą, jei per metus kietųjų dalelių kiekis ribinės vertės neviršija 35 kartus, pavojaus žmonių sveikatai nėra.
Žala sveikatai neabejojama
Sveikatos specialistai neabejoja žalingu užteršto oro poveikiu sveikatai, tačiau jis paprastai pasireiškia po kelerių ar net keliolikos metų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, perpus sumažinus oro taršą gyventojų amžius pailgėtų 3-5 metais. Sergamumas ir mirtingumas sumažėtų 3-5 proc., sergamumas vėžiu ir kvėpavimo sistemos ligomis – net 20-30 proc., kraujotakos sistemos ligomis – apie 10 proc.
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, kietosios dalelės pirmiausia pakenkia kvėpavimo sistemai. Jos sukelia bronchinės astmos paūmėjimus, lėtinius bronchitus, plaučių funkcijos susilpnėjimą.
Kietosios dalelės taip pat dirgina akis, o įvairūs mikroorganizmai gali sukelti infekcinius susirgimus.
Užterštas oras skatina kraujo krešėjimą, uždegimą, dėl to didėja insulto, infarkto rizika. Įkvėpus smulkių kenksmingų dalelių ir joms patekus į kraujotakos sistemą, provokuojamas aterosklerozės plokštelių susidarymas, o tai skatina širdies ir kraujagyslių ligas. Ilgalaikis oro taršos poveikis siejamas su vėžinių ligų plitimu.
Kietųjų dalelių poveikiui jautriausi vaikai, pagyvenę žmonės ir sergantys kvėpavimo bei kraujotakos sistemų ligomis.
Pataria saugoti vaikus
Teigiama, kad vienas iš trijų vaikų suserga ligomis, kurias galima sieti su aplinkos faktoriais. Iki 5 metų amžiaus net 40 proc. susirgimų lemia aplinkos tarša. Ūmių kvėpavimo takų infekcijų per pastaruosius 20 metų skaičius žymiai išaugo, jos yra pagrindinė mažų vaikų mirtingumo priežastis. Įrodytas jų ryšys su išorės ir patalpų oro tarša.
Valstybinio aplinkos sveikatos centro duomenimis, automobilių dujų išmetamieji vamzdžiai paskleidžia apie 200 cheminių junginių, iš kurių daugelis pavojingi žmonių, ypač vaikų sveikatai.
Itin didelę grėsmę kelia anglies ir azoto oksidai, kietosios dalelės, suodžiai. Ypatingą tokių junginių grupę sudaro kancerogeninės medžiagos, pavyzdžiui, benzopirenas ir švino junginiai, besikaupiantys žmogaus organizme bei galintys sukelti sunkias ligas.
Vaikai lauke dažnai būna tomis valandomis, kai oro tarša didžiausia – vidurdienį, ramiu, nevėjuotu, saulėtu oru. Kad vaikai kuo mažiau kvėpuotų užterštu oru, Valstybinis aplinkos sveikatos centras rekomenduoja riboti jų buvimo lauke laiką, kai skelbiama apie padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją ore.
Jeigu būtina, aktyviai judėti lauke patariama rytinėmis valandomis. Judriuosius ir sporto žaidimus gryname ore geriau organizuoti toliau nuo pramoninių rajonų, intensyvaus eismo gatvių.
Rekomenduojama drausti šalia mokyklų, vaikų žaidimų aikštelių ir gyvenamųjų namų statyti automobilius užvestais varikliais.
Sergamumas Kėdainiuose
Kėdainių vaikų sergamumas kvėpavimo sistemos ligomis jau dešimt metų viršija Lietuvos vidurkį.
Mirtingumas nuo kraujo apytakos sistemos ligų 2005 m. Kėdainių rajone buvo didžiausias, lyginant su Kauno apskrities ir Lietuvos rodikliais.
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenimis, sergamumas piktybiniais navikais Kėdainių rajone 2004 metais buvo mažiausias, lyginant su Kauno apskrities ir Lietuvos rodikliais. Tačiau mirtingumas nuo vėžio didėjo, viršydamas Lietuvos vidurkį.
Irmina Valantonytė
