Seimo nariai imasi svarstyti konservatorių teikiamą įstatymą, kuriuo sovietų specialiųjų tarnybų rezervo karininkams, kaip ir kadriniams darbuotojams, būtų ribojamos galimybės dirbti tam tikrą darbą.
Po pateikimo tokiam įstatymo projektui pritarė 53 parlamentarai, 24 susilaikė ir 5 Seimo nariai balsavo prieš.
Anot projekto, Sovietų Sąjungos valstybės saugumo žinybose - NKVD, NKGB, MGB, KGB - dirbusių kadrinių darbuotojų arba rezervo karininkų, kurie buvo įtraukti į komiteto mobilizacinę dalį, darbinė veikla yra ribojama, tačiau kadrinių darbuotojų "draudžiamų veiklų sąrašą" sudaro 9 punktai, tuo metu rezervininkų - tik 2.
Projektas nustato, kad rezervo karininkai iki 2012 metų negali eiti pareigų, į kurias skiria Seimas, prezidentas, Seimo pirmininkas, Vyriausybė arba premjeras, jie taip pat negali būti viceministrais, ministerijų valstybės sekretoriais, ministerijų sekretoriais, vadovauti valstybės institucijoms ar įstaigoms, eiti tų įstaigų pavaduotojų pareigų.
Vadinamieji rezervininkai, anot įstatymo projekto, taip pat negali eiti pareigų, susijusių su Lietuvos ir užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptintos informacijos naudojimu bei tokios informacijos apsauga, tačiau jiems neužkertamas kelias dirbti diplomatinėje tarnyboje.
Antradienį po pateikimo priimtame, bet dar negalutiniame, įstatymo projekte nustatomi ir tikslesni draudimai sovietų specialiųjų tarnybų kadriniams darbuotojams.
Jiems, šalia rezervininkams nurodytų draudimą, taip pat neleidžiama dirbti valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovais ir mokytojais, eiti prokurorų, valstybės kontrolės pareigūnų, statutinių valstybės tarnautojų pareigų, spectarnybų "kadrams" draudžiama eiti valstybės tarnautojų ar civilių statutinių valstybės tarnautojų pareigų krašto apsaugos sistemoje, jie negali atlikti tikrosios karo tarnybos, dirbti valstybės tarnautojais Valstybės saugumo departamente (VSD), eiti pareigų diplomatinėje tarnyboje.
Kadriniai darbuotojai, anot projekto, negalėtų eiti registro tvarkymo įstaigos vadovo, jo pavaduotojo pareigų arba pareigų, tiesiogiai susijusių su registrų duomenų valdymu bei tvarkymu. Jiems užkertamas kelias dirbti darbą, tiesiogiai susijusį su valstybės informacinių sistemų valdymu ar tvarkymu.
Įstatymo projekte dar numatoma, kad kadriniai darbuotojai negali būti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių bei saugos tarnybų, saugančių strateginės reikšmės įmones, vadovais.
Naujojoje įstatymo redakcijoje neliko ribojimų kadriniams darbuotojams dirbti privačioje srityje, išskyrus, kaip minėta, būti starteginę reikšmę Lietuvai turinčių įmonių ar jas saugančių tarnybų vadovais.
Ankstesniame įstatyme kadriniams darbuotojams buvo numatyti itin griežti apribojimai dirbti privačioje sferoje, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas dviejose bylose prieš Lietuvą nusprendė, jog toks teisinis reguliavimas yra neproporcingos ir pažeidžia kadrinių darbuotojų teises.
Kadriniams darbuotojams nurodyti apribojimai, kaip ir rezervistams, turėtų galioti iki 2012-ųjų pabaigos. Tuo tarpu anksčiau įstatyme buvo numatytas 10-ties metų ribojimas, nuo įstatymo priėmimo datos - terminas būtų baigęsis 2009 metų sausį.
Balandį Seimo nariai buvo pritarę griežtesniam įstatymo variantui, kuriuo buvo siekiama nustatyti tokius pat darbo apribojimus tiek vadinamiesiems "rezervininkams", tiek ir buvusiems kadriniams darbuotojams.
Prezidentas Valdas Adamkus vetavo įstatymo pataisą, nes, jo manymu, papildžius įstatymą asmenų, kuriems taikomi apribojimai, sąrašą sovietų specialiųjų tarnybų rezervo karininkais, jiems būtų nustatyti žmogaus teisių ir laisvių apribojimai, kurie nėra adekvatūs siekiamam tikslui.
Seimui nesugebėjus įveikti prezidento veto, įstatymas buvo tobulinamas.
"Mūsų manymu, šitas įstatymas pakankamai tiksliai atsižvelgia į prezidento išsakytus reikalavimus", - posėdyje sakė vienas projekto iniciatorių konservatorių lyderis Andrius Kubilius.
A.Kubiliaus duomenimis, Lietuvoje gali būti apie 1 tūkst. rezervo karininkų ir apie kelsi tūkstančius kadrinių darbuotojų.
