Bent vieną epilepsijos priepuolį patiria beveik 10 proc. populiacijos, bet ja serga tik 1 proc. visos populiacijos žmonių. Iš jų – apie 70 proc. žmonių priepuolius „išauga“.
Epilepsijos priepuolis kyla dėl perteklinės elektrinės audros smegenyse, tai būtų galima palyginti su griaustiniu ar žaibu giedrą dieną. Tai nėra tik vaikų ar senų žmonių liga – ja gali susirgti bet kurio amžiaus žmogus ir 18, ir 20, ir 30 metų.
„Daliai jaunų pacientų, vaikų yra geros išeities formos, kai išaugus smegenims ir susitvarkius neuroniniams ryšiams, smegenyse priepuoliai daugiau nebesikartoja ir tada galime teigti, kad epilepsija atsitraukė“, – nurodo gydytoja R. Mameniškienė.
Ligos nustatymas ir gydymas
„Svarbiausia ir labiausiai reikalingas dalykas yra anamnezė. Tai nupasakojimas, koks priepuolis ir kaip jis įvyko. Toliau yra pagalbiniai metodai – elektroencefalograma, kuri registruodama smegenų aktyvumą labai daug pasako, kokia yra epilepsijos forma, kokios rūšies priepuoliai yra, kokį gydymą reikėtų pasirinkti. Taip pat naudojamas ir magnetinis rezonansas, kraujo tyrimai“, – apie tai, kaip nustatoma epilepsija pasakoja gydytoja.
Dažniausiai yra skiriamas medikamentinis gydymas. Kartais gali būti, kad žmogui medikamentus teks vartoti visą gyvenimą, tačiau dauguma atvejų priepuoliams nebesikartojant po saugaus laiko medikai bando gydymą nutraukti ir dauguma atvejų sėkmingai tai padaro.
„Epilepsijai skirti vaistai iš tiesų kartais yra išskiriami per kepenis, per inkstus, todėl rekomenduojame daryti tyrimus, kad nepražiūrėtume pakitimų kraujyje, inkstuose ar kepenyse. Jeigu atsiranda kažkokie nukrypimai, kurie pasitaiko retai nuo vaistų dėl epilepsijos, o dažniau nuo kitų kartu vartojamų vaistų, produktų ar medžiagų, tokiais atvejais vaistai yra keičiami“, – nurodo gydytoja.
Deja, maždaug kas trečiam epilepsija sergančiam žmogui paskirtas gydymas nepadeda ir tenka ieškoti naujų vaistų derinių ir gydymo būdų.
Klajoklio nervo stimuliaviams
Vienas iš epilepsijos gydymo būdų yra chirurgija, kuri taikoma esant dviem atvejams – kai žinoma, jog epilepsijos priežastis yra smegenys ir ją galima pašalinti, o kitu atveju – kai medikamentai nepadeda. Tada galimas pagalbinis gydymas, kaip klajoklio nervo stimuliavimas, kuris pakeičia priepuolius arba sumažina jų skaičių
„Chirurgija yra vienas iš gydymo būdų, tačiau jis taikomas tik tada, kai jį taikyti galima. Kartais, jeigu priežastis yra aiški smegenyse, ją galima pašalinti chirurginiu būdu. <...> Chirurgija yra tiesiausias būdas pasveikti nuo epilepsijos, tačiau jis tinka, deja, tikrai ne visiems.
Klajoklio nervo stimuliacija yra mažiausiai invazyvi. Operacijos metu yra implantuojamas stimuliatorius, kuris duoda tam tikrus elektroninius impulsus. Jis yra implantuojamas kairėje krūtinės pusėje. Tuomet visas stimuliatorius yra prijungiamas laideliu prie klajoklio nervo kakle. Laideliai yra paslepiami po oda, todėl išorėje jų visiškai nesimato.
Tiesa, gydymas tuo nesibaigia, nes prižiūrintis gydytojas turi įjungti stimuliatorių, sureguliuoti jo siunčiamus signalus, o po 5 metų jį gali reikėti ir pakeisti. Šis gydymas gali būti taikomas ir vaikams, ir suaugusiems“, – nurodo neurochirurgas S. Ročka.
Alternatyvūs gydymo būdai
Žmonės visada ieško ir alternatyvių būdų, kai įveikti epilepsiją. Vienas populiariausių – ketogeninė dieta.
Gydytoja nurodo, kad ji gali būti taikoma vaikams ir suaugusiems priepuoliams palengvinti, tačiau tai nereiškia, kad šios dietos pakaks išgydyti epilepsiją. Iš tikrųjų ji – tik pagalbinė priemonė šios ligos gydyme.
Taip pat gydytoja R. Mameniškienė pabrėžia, kad įvairūs papildai ir vitaminai ne tik nepakenks, bet gali ir padėti, tačiau juos turėtų skirti gydytojas.
„Epilepsija sergantiems rekomenduojama organizme turėti pakankamą kiekį D vitaminų, B grupės vitaminų, nes jie padeda smegenims. Taip pat vartoti magnio preparatus, kalcį ar kreatiną“, – vardija ji.
Pasiruoškite priepuoliams iš anksto
Gydytoja R. Mameniškienė pabrėžia, kad tiek miego režimas turi būti griežtas, tiek vaistų vartojimo režimas turi būti griežtas, kas 12 valandų.
Ji priduria, kad kava kaip ir kiekvienas stimuliantas, kaip ir stipri arbata ar tonizuojantys gėrimai, gali paveikti neigiamai ir provokuoti priepuolius, todėl sergantiems epilepsija rekomenduojama per dieną išgerti ne daugiau kaip du puodelius kavos ar stiprios arbatos ir visiškai vengti energinių gėrimų.
Dar vienas veiksnys, kuris prisideda prie epilepsijos priepuolių – stresas. Gydytoja sako, kad jeigu žinote, jog jūsų lauks stresinė situacija, galite iš anksto pasiruošti artėjantiems priepuoliams.
„Užsitęsęs stresas blogina situaciją sergant epilepsija, taip pat ir ūmus. Dažniau priepuolis įvyksta, kai stresas praeina ir atsitraukia. Kol yra stresas – jis numuša priepuolį. Tie žmonės, kurie žino, kad patirs stresą, turi papildomai ruoštis priepuoliui: vartoti daugiau vaistų, ar raminančių arbatų“, – sako gydytoja R. Mameniškienė.
Kitas populiarus klausimas, su kuriuo tenka susidurti specialistams – ar sergant epilepsija galima sportuoti. Gydytoja sako, kad sporto atsisakyti nereikėtų, tačiau reikia vengti agresyvaus sporto, pavyzdžiui, bokso, kur gali būti pakenkta galvai. Taip pat bėgimo, jeigu priepuolį iššaukia gilus kvėpavimas.
Gydytoja nerekomenduoja lankytis pirtyse, nes karštis gali išprovokuoti priepuolį. Vandens pramogų parkai ar vandens procedūros nėra draudžiamos, tačiau visada reikėtų turėtų žmogų, kuris nutikus priepuoliui sugebėtų suteikti pagalbą.
Taip pat nederėtų pamiršti ir vieno populiariausių mitų – sergantiems epilepsija negalima vairuoti. Iš tikrųjų – galima, tačiau yra griežtos taisyklės, kurios leidžia vairuoti žmonės sergantiems epilepsija. Jeigu vairuotojui priepuolių jau nėra vienerius metus, jam leidžiama turėti B kategorijos vairuotojo pažymėjimą. O tiems, kurie veža krovinius ar vairuoja keleivinį transportą, teisė vairuoti suteikiama tik tuo atveju, jeigu priepuoliai nepasitaikė dešimt metų.
Galimybė perduoti ligą genetiškai yra
Vienareikšmiškai atsakyti į klausią ar epilepsiją galima paveldėti – sunku, nes yra daug šios ligos priežasčių.
„Jeigu mama serga epilepsija, nėra 100 proc. tikimybės, kad ir vaikas ja sirgs. Tačiau jeigu ir mama, ir tėtis serga epilepsija, vaikas turi didesnę tikimybę ja susirgti, tačiau tokiu atveju ji ir tėvams turi būti sąlygota genų. Jeigu epilepsija išsivystė po naviko, smegenų uždegimo ar traumos – paveldėjimo faktorių nėra“, – nurodo gydytoja R. Mameniškienė.
Bet kuriuo atveju, jeigu tėvams yra neramu, gydytoja rekomenduoja apsilankyti pas gydytoją genetiką.
Pirmoji pagalba
Ištikus epilepsijos priepuoliui ir prasidėjus traukuliams, svarbiausia žiūrėti, kad žmogus nesusižalotų – patraukti į šalį pavojų keliančius daiktus arba patį žmogų. Taip pat labai svarbu nuimti laiką ir stebėti, kiek tęsiasi traukuliai, jeigu traukuliai tęsiasi ilgiau nei 5 minutes – kvieskite greitąją pagalbą. Visą priepuolio laiką būkite kartu, kol žmogus atsigaus.
„Tą patį norėčiau pasakyti ir šeimoms, kuriose yra žmonių sergančių epilepsija. Naktį prasidėjus traukuliams jūs neturite teisės nueiti miegoti, kol priepuolis nesibaigė. Turite išlaukti ir tik tada, kai žmogus galės pasakyti, koks jo vardas ir kur jis yra, tik tada galite nueiti miegoti, nes būsite tikri, kad neatsitiks blogiausias“, – užbaigia gydytoja R. Mameniškienė.
