Ministras pirmininkas teigė, kad situaciją su Lenkijos pareigūnais tiesiogiai spręsti yra pasirengę užsienio reikalų ir vidaus reikalų ministrai, pasienio vadas. Premjero tvirtinimu, jau yra paruoštas sraigtasparnis, kuris, esant būtinybei, skraidins Lietuvos pareigūnus į Varšuvą.
S. Skvernelis dar kartą kreipėsi į pasienyje įstrigusius lietuvius ir teigė, kad jie privalo vadovautis URM rekomendacijomis. Premjero teigimu, keturi autobusų ir mikroautobusų konvojai jau buvo suformuoti, vienas iš jų su 71 žmogumi jau pasiekė Lietuvą.
Traukinys, pargabenantis lietuvius, atidėjo savo išvykimą. Kita dalis lietuvių galės grįžti keltu. Premjeras teigė, kad Lenkija nekeis savo sprendimo ir lengvųjų automobilių per savo sieną nepraleis.
„Suprantu tuos žmones, jie strese, pavargę, kelias dienas stovėję, tų lūkesčių visi mes turėjome. <...> Tas humanitarinio koridoriaus atvėrimas būtų daug problemų išsprendęs, bet šiandien turime tokią situaciją, žmonės turi suprasti. Suprantu jų emocijas, pateisinti galime pabandyti, bet jei kita valstybė priėmė tokį sprendimą ir jo nekeičia, tai nepadės tokios netinkamos akcijos, o tik sutrukdys“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Lenkija pažadėjo neoficialiai
Apie humanitarinį koridorių, kuriuo per Lenkiją lengvieji lietuvių automobiliai galės pasiekti tėvynę, viešai kalbėjo ir S. Skvernelis, ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Ministro pirmininko teigimu, apie tai telefonu ir internetu buvo kalbėta su Lenkijos pareigūnais, tačiau susitarta buvo neoficialiai. S. Skvernelio teigimu, sprendimą nepraleisti jokių automobilių priėmė Lenkijos krizių valdymo komitetas, tad išimtis nebuvo padaryta ir pasienyje įstrigusiems lietuviams.
„Toks sprendimas yra, argumentai labai aiškiai išdėstyti, galim bandyti suprasti, galim neigti, bet toks sprendimas“, – konstatavo S. Skvernelis.
Premjeras tikino, kad ši situacija neatsilieps tarpvalstybiniams Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Maža to, S. Skvernelio teigimu, Lenkija padarė ne vieną išimtį Lietuvai, tačiau išimties dėl lengvųjų automobilių nepadarė.
S. Skvernelis svarstė, kad koronaviruso krizė atsilieps visų Europos šalių santykiams ir kėlė klausimą dėl Europos Sąjungos vaidmens šios situacijos akivaizdoje.
„Turėsime kalbėtis apie tai, kokia apskritai mes esame sąjunga, jeigu tokios krizės atveju kiekviena valstybė sprendžiame savaip. Manau, kad tos koordinacijos, suderinamumo reikia“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Sutarė dėl kelto
Pasak premjero patarėjo Giedriaus Surplio, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sutarė su Vokietija, kad leis per jų koridorių grįžti į keltą ir parplaukti į Klaipėdą.
„Svarbi informacija lietuviams Ispanijoje, kad ruošiami du lėktuvai „Avia Solutions Group“, bendradarbiaudama su Susisiekimo ministerija šiandien planuoja lietuvius parskraidinti namo. Prašome mūsų piliečių kantrybės, nes ši kelionė namo nebus pati maloniausia prisiminti“, - sakė G. Surplys.
Taip pat traukinys laukia nuo Frankfurto prie Oderio iki Lietuvos. Pasal G. Surplio, traukinys yra pasiruošęs, tačiau sunku pasienyje lietuviams apsisukti. „Aišku, nei maitinimo, nei nieko tame traukinyje nėra, bet reikia naudotis galimybe“.
G. Surplys pranešė, kad Vokietijos-Lenkijos pasienyje užstrigę apie 400 automobilių. Tai apie 1 tūkstantis žmonių. Bendrai laukiančių lietuvių sugrįžti yra apie 2 tūkstančiai žmonių. Siūlė kreiptis pirmiausia į ambasadą ir susiderinti dėl galimybės sugrįžti.
G. Surplys teigė, kad užstrigusių užsienyje lietuvių tikrai yra daug.
„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad ne mūsų „žvaigždės“, iškilios asmenybės, kurios yra Balyje ar kažkur yra svarbiausios, atleiskite. Mes pirmiausia turime reguliuoti srautus ir rūpintis ten, kur daugiausiai yra lietuvių. Šiuo metu Lenkijos-Vokietijos pasienis – ten sprendžiami reikalai. Taip pat yra Ispanija, kur daug lietuvių, norinčių grįžti“, - sakė G. Surplys.
Daugiau apie Vyriausybės veiksmus kovoje su koronavirusu žiūrėkite čia:
