Trys pašnekovai sutiko bendrauti tik anonimiškai, dar du sutiko atskleisti savo tapatybę – tai leitenantai Ryanas Gravesas ir Danny Accoinas.
Visi leidinio pašnekovai yra kovinės grupės VFA-11, įsikūrusios bazėje Virdžinijoje, nariai.
Lakūnai pradėjo NSO pastebėti po to, kai jų lėktuvuose buvo pakeisti kelių dešimtmečių senumo radarai. Pasak leitenanto R. Graveso, eskadrilėje tarnauja itin patyrę pilotai, kurie „yra manę daug visokiausių keistenybių“, todėl iš pradžių radaruose atsiradusius objektus priėmė kaip trikdžius.
Leitenantas Accoinas asmeniškai dukart susidūrė su NSO. Pirmą sykį po radare užfiksuoto objekto jis pabandė įžiūrėti jį per šalme įrengtą kamerą, tačiau ši nieko nerodė. Po kelių dienų jis „pagavo“ objektą infraraudonųjų spindulių radaru, tačiau ir vėl nesugebėjo pamatyti.
Kai kurie incidentai su NSO vis tik pateko į kameras. Pirmajame įraše 2015-ųjų sausį objektas užfiksuotas sausį Floridoje, o kitas įvykis – praėjus kelioms savaitėms. Fone girdisi pilotų pašnekesiai, kurių metu aptariama, su kuo jie susidūrė.
Pasak liudininkų, objektas pasirodydavo skirtingame aukštyje – tiek ties jūros lygio riba, tiek ir 9 kilometrų aukštyje. NSO greitis siekdavo ultragarsinį, ir gebėdavo išbūti 12 valandų – tai yra 11 valandų ilgiau, negu tokiomis sąlygomis galėtų išsilaikyti orlaivis.
Pilotai nematė NSO, nei variklio, nei išmetamųjų dujų šleifo, tačiau objektas gebėjo staigiai sustoti ir taip pat staigiai apsisukti dideliu greičiu. Anot R. Graveso, šių manevrų lygis yra už paprastų pilotų galimybių ribų.
Jie manė, kad NSO – tai bepiločių kūrimo programos dalis, tačiau atsisakė šios idėjos po to, kai vienas iš eskadrilės narių vos nesusidūrė su objektu. Pasak R. Graveso, jis matė grįžusį į bazę savo kolegą, kurio veide „atsispindėjo šokas“.
Incidentas tariamai įvyko 2014-ųjų pabaigoje. Lakūnas skrido už 30 metrų nuo kito lėktuvo, kuomet tarp jų didžiuliu greičiu praskriejo objektas. Pilotas apibūdino tai kaip kamuolį, kurio viduje buvo kubas.
Tuomet eskadrilės kariai ir atsisakė dronų versijos. Jų teigimu, vadovybė nerizikuotų vykdyti išbandymus šiame išbandyme, žinodami, kad ten vyksta pilotų treniruotės.
Atsakymų negavo
Pilotai teikė ataskaitas apie tai, ką išvydo ir Pentagonui, ir Kongresui, tačiau lieka taip ir neaišku, ar jiems kas nors ką nors konkretaus atsakė. Oficialūs JAV karinių oro pajėgų atstovai NYT pareiškė, kad kai kuriais atvejais (tikslus skaičius nebuvo nurodytas) NSO buvo palaikyti dronai, tačiau kitais atvejais objektų kilmė liko nenustatyta dėl duomenų trūkumo.
Incidentų įrašai buvo išsiųsti Pentagono „Išplėstojo oro pavojų atpažinimo“ programos specialistams. Projekto atstovai įvykius pavadino „neįtikėtina incidentų serija“. 2017-aisiais projekto vadovas Luisas Elisondo pasitraukė iš pareigų, o Pentagonas tariamai uždarė programą, tačiau NYT teigimu, ji ir toliau veikia „kitomis formomis“.
Mokslininkas: čia galėjo būti bet kas, bet mažai tikėtina, kad tai buvo ateiviai
Harvardo astrofizikas Leonas Golubas nežemišką šių NSO kilmę pavadino „itin menkai tikėtina“. Jo teigimu, paaiškinimų gali būti labai įvairių: realia priežastimi galėjo tapti lėktuvo vizualizacijos sistemose (mažiausiai penkių lėktuvų), atmosferos reiškiniai ar pilotų neurologinis pervargimas intensyvių skrydžių metu.
Pasak R. Graveso, net ir praėjus trejiems metams jis negali paaiškinti to, ką išvydo. Kalbėdami su „New York Times“ nė vienas iš pilotų neiškėlė jokios NSO kilmės versijos. 2015-ųjų kovą jų atstovaujama eskadrilė buvo išsiųsta į Persijos įlanką bombarduoti Islamo valstybė teritorijas Irake ir Sirijoje. Pasak pilotų, incidentai nutrūko tą pačią akimirką, kai tik jie paliko savo bazę JAV.
