Kai kurie Lietuvos miestai neseniai išgarsėjo prestižinėse vietose pastatę šimtus tūkstančių litų kainuojančius viešuosius tualetus. Jų kaina fantastiška aukšta ne dėl naujų technologijų, o dėl kitų, banalesnių priežasčių. Tačiau šioje srityje mes visgi esame tolokai atsilikę nuo tų pačių japonų.
Todėl verta papasakoti apie tualetų ateitį, kad valdininkai irgi praplėstų savo akiratį. Už tokias technologijas ir pusės milijono litų negaila.
Tualetas – įrenginys, be kurio mes negalime gyventi. Vandens klozetas (WC) paplito Japonijoje tik prieš keturiasdešimt metų. Tačiau per šį trumpą laiką buvo atlikta nemažai patobulinimų dizaino ir funkcijų srityse. Dabar japonai pirmauja šioje srityje ir įgyvendino nemažai unikalių idėjų. Pavyzdžiui, kai kurių tualetų dangtis pakyla automatiškai, prisiartinus žmogui. Šilto vandens purkštukai ir šilto oro pūtikliai sumažina popieriaus naudojimą. Visos šios funkcijos valdomos pulteliu, sumontuotu ant sienos greta.
Šiuolaikiniai klozetai sukonstruoti taip, kad kuo taupiau naudotų vandenį. Tačiau kol kas neįmanoma išvengti prisijungimo prie kanalizacijos sistemos. Situacija greitai gali pasikeisti. Neseniai sukurtas naujasis modelis veikia, nenaudodamas vandens ir nieko neišleisdamas į kanalizaciją. Tualetui valyti naudojamas vanduo, išskirtas ir išvalytas iš žmogaus išmatų. Šildymo ir distiliavimo procesas visas atliekas paverčia vandeniu, išskyrus labai nedidelį likutį. Tokiu būdu gautas vanduo toks švarus, kad jį galima gerti. Šis modelis visai nenaudoja vandens, todėl nėra ir jokių nuotekų.
Paslaptis slypi pjuvenose. Mikroorganizmams, gyvenantiems žmogaus išmatose, pjuvenos suteikia puikias sąlygas daugintis. Kai pjuvenų mišinys sumaišomas, pakaitinamas ir aktyvuojamas, šie mikroorganizmai natūraliai suyra. Todėl tokiam biotualetui visiškai nereikia vandens. O apdorotos pjuvenos gali būti naudojamas kaip trąšos. Tyrėjai mėgina šią sistemą paversti dar ekologiškesne, kad ji veiktų nenaudodama elektros.
Tikslas – užbaigti ekologinį ciklą. Žinoma, kad geriausia yra valgyti maistą, užaugintą tame regione, kur gyvenate. Kaip būtų gerai, jeigu galėtume savo atliekomis, kurios susikaupia, mums valgant tą maistą, tręšti dirvą, kurioje jis auga.