Tai – ne kokia nors eksperimentinės išmaniosios braškių rūšies uoga. Taip atrodo plakančios triušio širdies vaizdas – širdis plaka išimta iš kūno. Ji gyva, ir kraują varinėja pati. Visa tai – dėl revoliucinės elektroninės membranos, kuri, kas žino, galbūt netolimoje ateityje išgelbės ne vieno iš mūsų gyvybę. Tada širdis idealiai plakti galės laaabai ilgai.
Ploną, prie širdies prijungiamą membraną išrado Ilinojaus universiteto (Urbana-Champaign, JAV) ir Vašingtono universiteto (Sent Luisas, JAV) mokslininkai. Žmonių širdis tiesiogine prasme ji gali pasiekti jau po 10-15 metų.
Membrana pagaminta taip, kad idealiai atitiktų triušio širdies pavidalą. Triušiui dar gyvam esant tyrėjai nuskenavo širdį ir suprojektavo trimatį triušio širdies modelį. Trimačiu spausdintuvu širdies modelis buvo „atspausdintas“ ir tapo „kurpaliu“ triušių širdžių membranoms. Po to triušio širdis buvo išimta iš kūno ir sujungta su membrana. Nuo tada ji plaka idealiai tolygiai.
Anot Ilinojaus universiteto mokslininkų, ši membrana yra tarsi dirbtinė širdplėvė – širdį dengianti natūrali membrana.
„Skirtumas tas, kad dirbtinė membrana prijungta prie pažangiausių technologijų, kurios fiksuoja širdies plakimo parametrus ir juos reikalui esant reguliuoja“, – pasakoja vienas iš projekto autorių Džonas Rordžersas (John Rorgers).
Vašingtono universiteto biomedicinos inžinierius Igoris Efimovas sako, kad tai yra milžiniškas pasiekimas. Aukso spalvos grandinėlės yra jutikliai, nuolat fiksuojantys širdies audinių veiklą, o elektrodai preciziškai reguliuoja širdies raumenų susitraukimus.
„Kai jutikliai užfiksuoja širdies infarktą ar aritmiją, membrana gali atlikti visad būtinas terapines procedūras, – aiškina I. Efimovas. – Kitaip tariant, membrana gali stimuliuoti širdį, generuoti elektros impulsus. Visa tai – iš skirtingų įrenginio vietų ir taip, kad būtų užtikrintas optimalus širdies darbas, išvengiant aritmijos ar staigios mirties dėl infarkto.“
