Mokslininkai atsakė į beveik 10 metų geologams ramybės nedavusį klausimą apie Žemės atmosferos susiformavimo istoriją.
Ankstesniais tyrimų duomenimis, Australijoje surastose nuosėdose, kurių amžius įvardintas kaip 2,7 mlrd. metų, rasti fotosintezuojančių bakterijų pėdsakai.Tačiau ką jos ten veikė, jei deguonis atmosferoje atsirado tik po 300 mln. metų?
Mokslas negali šimtu procentu patvirtinti Žemės atmosferoje esančio deguonies kilmės. Geologinių nuosėdų tyrimų duomenys rodo, jog pradinis deguonies šaltinis buvo geologinės kilmės. Tačiau įprastai manoma, jog deguonis atsirado kaip gyvų organizmų (turimos galvoje anaerobinės bakterijos) sukuriamas šalutinis produktas. Tokia teorija vyrauja ir kai kuriuose mokykliniuose vadovėliuose.
Tačiau geologinė nuosėdų analizė rodo, jog mūsų atmosferoje deguonis atsirado maždaug prieš 2,4 mlrd. metų. Patys seniausi anaerobinių bakterijų pėdsakai siekia apytiksliai 2,15 mlrd. metų. Skirtumas ne toks jau ir mažas – keli šimtai milijonų metų.
Siekdami suderinti metų neatitikimus, mokslininkai intensyviai ėmė ieškoti dar senesnių anaerobinių bakterijų pėdsakų. 1999 metais pristatytas atradimas – drėgnose vakarų Australijoje esančiose uolose mokslininkai aptiko organiką, kurio amžius siekė 2,7 mlrd. metų.
Tuomet pasisekė aptikti ne pačius mikroorganizmus, o potencialius jų egzistavimo įrodymus – angliavandenilius su molekuliniais biomarkeriais. Atradimas, turėjęs „nušviesti“ deguonies istoriją, mokslo pasauliui uždavė dar didesnę mįslę: kaip galėjo atsirasti anaerobinės bakterijos 300 milijonų metų anksčiau, nei geologinių tyrimų duomenimis atmosferoje ėmė kauptis deguonis?
Ir tik dabar Australijos geochemikai pateikė naujų įrodymų, detalizuojančių šį keistą nesusipratimą. Birgeris Rasmussenas iš Kurtino universiteto kartu su kolegomis dar kartą ištyrė sukietėjusias naftos liekanas iš tų pačių 1999 metais surastų nuosėdų sluoksnio.
Detalesnis tyrimas įrodė, jog angliavandeniliuose surasti biomarkeriai į nuosėdas pateko apytiksliai prieš 2,2 mlrd. metų. Ši data praktiškai sutampa su ankstesnėmis anaerobinių bakterijų pėdsakų datomis.
Nors mokslininkai džiūgauja, jog jiems pavyko atskleisti beveik dešimtmetį kamavusią paslaptį, tačiau vis dar lieka neaiškus 200 milijonų metų laikotarpis – nebent reiktų pripažinti geologinę deguonies kilmės teoriją.
