Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
3
Nešienauta žolė Vilniuje (Lukas Balandis/ BNS nuotr.)

Atėjus vasarai suvešėjo žolė. Tiesa, Vilniaus vejos šiemet kitokios – sostinės savivaldybė taiko tvaraus šienavimo politiką, pagal kurią ištisi plotai paliekami nešienauti. Gyventojai pasibaisėję – skundžiasi, kad negali pasivaikščioti miesto pievomis tiek patys, tiek su vaikais ar augintiniais. Be kita ko, žmones gąsdina ir žolėse knibždantys parazitai – erkės.

3

Atėjus vasarai suvešėjo žolė. Tiesa, Vilniaus vejos šiemet kitokios – sostinės savivaldybė taiko tvaraus šienavimo politiką, pagal kurią ištisi plotai paliekami nešienauti. Gyventojai pasibaisėję – skundžiasi, kad negali pasivaikščioti miesto pievomis tiek patys, tiek su vaikais ar augintiniais. Be kita ko, žmones gąsdina ir žolėse knibždantys parazitai – erkės.

REKLAMA

Internete pasipylė komentarai apie naująją tvaraus šienavimo ir vešlių pievų politiką sostinėje. Žmonės ne tik piktinasi, bet ir traukia per dantį Vilniaus miesto savivaldybės užmojus atkurti biologinę įvairovę pievose jų nešienaujant.

REKLAMA

Vilniečiai širsta: „Džiunglės vidury miesto“

Jauna vilnietė portalui tv3.lt pasakojo, kad mikrorajone, kuriame ji gyvena, aukšta žolė jau tapo kasdienybe. Pasak jos, Musninkų ir Čiobiškio gatvėse formuojasi „džiunglės“. Ji piktinosi ir naujais savivaldybės užmojais nešienauti ištisų vejos plotų mieste.

„Gyvenu Šeškinėje jau dvejus metus. Tiek šiemet, tiek pernai situacija vienoda – žolė iki kelių, o nupjaunamas plotas tarp gatvės ir šaligatvio vos matomas. Jei gerai pamenu, po skundų pernai tik kartą buvo nupjauta žolė. Savivaldybė bėdavojosi, kad nespėja, tad šiemet Šimašiaus taktika nauja – vėsins Vilnių. Tragedijų tragedija. Džiunglės vidury miesto, kitaip nepavadinsi. Negano apžėlusių gatvių, prie medžių nuolat stovi šiukšlių maišai ir net padangos. Jei taip rūpinasi mūsų aplinka, galėtų pasirūpinti ir joje gyvenančių žmonių gerove“, – sakė mergina.

REKLAMA
REKLAMA

Apskritai vilniečių pastabos savivaldybei plūste plūsta – internete šienavimo taisyklės vadinamos „tragedija“. Gyventojai piktinasi, kad vietomis žolė gali siekti net iki pažastų. Vieno Vilniaus mikrorajono gyventojai „Facebook“ grupėje skundėsi nauja šienavimo tvarka.

„Betvarkę pavadinus „tvariu“ šienavimu, ji vis tiek yra betvarkė“, – rašė „Facebook“ vartotoja.

Kitas vyras negailėjo sarkazmo: „Prie nešienaujamų „natūralių“ miesto pievų labai tinka ir duobėti Vilniaus keliai, juk neverta tvarkyti – natūralu. Važiuojant per Vilniaus miesto savivaldybę atrodo, kad esi apleistoje Rusijoje.“

Kita vilnietė pasigedo aplinkos tvarkymo darbų. „Anksčiau bent gėlėmis kai kur apsodindavo, o dabar žolė iki pažastų, ot grožis“, – komentavo moteris.

Dar kitas skaitytojas prisiminė žiemą, kai Vilniuje prie minusinės temperatūros buvo sodinami medžiai. Jis spėliojo, kad savivaldybei galimai nepakanka lėšų šienavimui: „Neužteko pinigų, nes medelius žiemą sodino.“

REKLAMA
REKLAMA

Dar viena moteris juokavo, kad esą Vilniuje žolę nušienaus ne įranga, o gyvūnai. „Sakė, ožkų pripirks, vaikščios, valgys žolę“, – rašė komentuotoja.

Gyvūnų augintojai jaučiasi tarsi „perkelti ant asfalto“

Nešienautos pievos – galvosūkis ir gyvūnų šeimininkams. Vilnietė Rasa teigė, kad aukšta žolė kliudo atokiau vedžioti šunis arba su jais žaisti nuošaliose vietose.

Rasos požiūriu, savivaldybės teiginys, kad „šienavimo atsisakyta ten, kur žmonės ir namuose prižiūrimi gyvūnai retai ar visai neateina“ dalinai neatitinka tikrovės.

„Kai nešienaujami aplinkkelių ar gatvių šlaitai, gatvių skiriamosios eismo juostos, aplink dviračių takus – viskas tvarkoje, nors ir ten yra niuansų dėl matomumo, tačiau bet kas, turintis Vilniaus mieste šunį, man pritars, kad savivaldybės sprendimas nešienauti panaikino ir tas mažas likusias saleles, kur galima buvo nuošaliau pasivaikščioti su augintiniu, pamėtyti kamuoliuką. Toks jausmas, kad mus, miesto gyventojus, savivaldybė perkelia gyventi ant asfalto nuo jo grožėtis pseudo pievomis“, – dalijosi moteris.

REKLAMA
REKLAMA

Erkės kelia siaubą: 2 minutės ant suoliuko ir „turi ant savęs svečių“

Juokas juokais, tačiau gyventojai rimtai nuogąstauja dėl žolėse ropojančių erkių. Ypač žmonės baiminasi dėl erkių platinamų ligų: Laimo ligos ir erkinio encefalito.

„Va, įdomu, kaip bus, kai erkės pradės pro atidarytus langus į namus lįsti“, – „Facebook“ erdvėje svarsto vilnietis.

Taip pat į portalą tv3.lt kreipėsi Vilniaus gyventojas Audrius, kuris tvirtino neatsiginantis šių parazitų.

„Minties gatvė, Vilnius, Lukšos-Daumanto skveras. Žolė – virš kelių, erkių debesys. Atsisėdi ant suoliuko, po 2–3 minučių jau turi ant savęs svečių: 3–4 erkės jau vaikšto. O juk vaikų žaidimų aikštelė skvere... Vilniaus meras gal už gydymą nuo erkių įkandimo apmokės? Paskambinus į savivaldybę atsakymas paprastas: „Saugome gamtą“, – negalėjo atsistebėti Audrius.

Liga negrįžtamai kerta per sveikatą

Nors savivaldybė ginasi, kad erkių esą nešienaujamose vejose nedaugėja, specialistai laikosi kitokios nuomonės ir siunčia įspėjimą. Portalas tv3.lt jau rašė, kad Lietuva yra endeminis erkinio encefalito regionas, o žolės pjovimas – viena iš šios ligos prevencijos priemonių. Taip teigia sveikatos specialistai ir įspėja, kad erkinio encefalito pasekmės žmogaus sveikatai yra rimtos ir juntamos ilgą laiką.

REKLAMA
REKLAMA

Vyriausioji šalies epidemiologė dr. Loreta Ašoklienė teigia, kad Lietuvoje kasmet vidutiniškai fiksuojama 400 erkinio encefalito atvejų.

Anot specialistės, didelė problema yra ta, kad beveik trečdalis žmonių, kurie suserga erkiniu encefalitu, iki galo nepasveiksta ir jaučia liekamuosius reiškinius visą gyvenimą. 

„Apie 8 proc. asmenų turi sunkius liekamuosius reiškinius, kurie invalidizuojantys ir keičia žmonių gyvenimo kokybę, nes po persirgtos ligos žmonės negali grįžti į normalų gyvenimą“, – kalbėjo L. Ašoklienė.

Kalbėdama apie profilaktiką ji pabrėžė, kad svarbios yra tiek specifinės profilaktikos priemonės – erkinio encefalito vakcina. 

„Taip pat svarbios nespecifinės profilaktikos priemonės kaip tinkama parkų, lankytinų vietų priežiūra, žolės pjovimas, nupjautų krūmų išvežimas. Ir, žinoma, žmonių žinojimas, kaip apsisaugoti nuo erkių – tai ir tinkamos aprangos pasirinkimas, repelentų naudojimas, kūno apsižiūrėjimas grįžus iš apsilankymo gamtoje“, – komentavo vyriausioji epidemiologė.

REKLAMA
REKLAMA

Savo ruožtu Vilniaus m. savivaldybė išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad per pastaruosius 3 metus (tiek laiko taikoma tvaraus šienavimo politika) Vilniuje nepadaugėjo susirgimų erkių platinamomis ligomis. „Specialistai tai aiškina savireguliaciniais mechanizmais – aukštesnėje žolėje daugiau ir erkėmis besimaitinančių gyvūnų”, – rašoma pranešime.

Masinio šienavimo dar teks palaukti

Vilniaus m. savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė komentavo, kad Vilniuje šienavimo niekas neatšaukė – pievos tebėra šienaujamos pagal miesto patvirtintą tvarką, tik norima užtikrinti biologinę įvairovę.

„Biologinę įvairovę galima užtikrinti tik šienaujant atitinkamais režimais, kad stabdyti vienų rūšių (pvz. invazinės rūšys, tokios kaip šiaurinis šemenis ar lubinai) plitimą, skatinti kitų rūšių gausėjimą, taip pat siekiant išlaikyti pievų buveines ir apsaugoti jas nuo savaiminio užžėlimo.

Tvarus šienavimas numato, kad dalis miesto pievų kiemuose, vaikų žaidimo aikštelėse, parkuose yra šienaujamos nuolat, palaikoma veja. Kitiems pievų plotams taikomas retesnis šienavimo režimas – šienaujama vieną ar kelis kartus per metus, žolynams leidžiant augti ilgesniems. Dalis pievų, jau visiškai nuošaliose vietose, pavyzdžiui aplinkkelių šlaituose, prižiūrimos taip, kad jose galėtų augti savaime dygstantys medžiai ir krūmai, tai yra skatinamas savaiminis atžėlimas“, – minėjo specialistė.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto Vilniaus gyventojams, kuriems trukdo aukšta žolė, plataus masto šienavimo dar teks palaukti. R Baniulienė apžvelgė, kokių skundų dėl vejos šienavimo gauna savivaldybė. Ji tikino, kad į gyventojų pastabas savivaldybė atsižvelgia.

„Artimiausias masinis aukštos žolės šienavimas numatomas apie Jonines, jis gali varijuoti priklausomai nuo klimato sąlygų. Šiemet žolė auga žymiai greičiau nei įprasta, nes sulaukiame gausių kritulių, tačiau jos šienavimo neverta skubinti, jei užklups karščiai. Iki to laiko Seniūnijos pagal situaciją vertina pievų būklę, renka ir reaguoja į vilniečių atsiliepimus. Dauguma jų pageidauja, jog būtų daugiau šienaujama skiriamosiose juostose ties sankryžomis ir posūkiais, taip pat erdvėse tarp gatvių ir namų, į šiuos prašymus kiek įmanoma operatyviai atsižvelgiama ir pagal juos tikslinami šienavimo žemėlapiai. Maždaug penktadalį prašymų sudaro prašymai palikti žydinčias pievas arčiau namų, po medžiais ar prie gėlynų“, – teigė R. Baniulienė.

REKLAMA
REKLAMA

Savivaldybė: vešlios pievos „padeda žmogui geriau jaustis“

Nors nemaža dalis vilniečių baiminasi dėl erkių antplūdžio, savivaldybė ramina, esą aukštoje žolėje bus erkių priešų. Taip pat tikina, kad vešlios pievos teigiamai atsiliepia žmogaus sveikatai.

„Svarbiausias tvaraus šienavimo tikslas yra apsaugoti miestą vasarą nuo perkaitimo ir taršos. Žalieji plotai padeda žmogui geriau jaustis dėl daugelio priežasčių, tačiau jas galima sugrupuoti į tris didelius savijautos, sveikatos ir patogumo (mažiau kaitros, dulkių, oro taršos, nesugerto lietaus). Pastaruoju metu daugėja tyrimų apie teigiamą emocinį žalumos poveikį žmogui, tvaraus šienavimo atžvilgiu svarbu, kad nenuskustoje žolėje lieka gyvybė, įskaitant natūralius erkių priešus, nežūva visa ekosistema, tai taip pat labai svarbu žmonių sveikatai“, – komentavo R. Baniulienė.

O erkių sukeltų ligų, pasak savivaldybės atstovės, pastaruoju metu nedaugėjo, nors pievos buvo šienaujamos tuo pačiu principu.

REKLAMA
REKLAMA

„Pabrėžiame, kad naujausios Nacionalinio visuomenės sveikatos centro užkrečiamų ligų centro statistikos duomenimis praėjusiais metais, kai Vilniuje pievos buvo šienaujamos tvariau, susirgimų erkių platinamomis ligomis nepadaugėjo lyginant su ankstesniais metais, o netgi buvo fiksuojamas mažesnis užsikrėtusiųjų rodiklis“, – teigė ji.

Pagal tvaraus šienavimo strategiją Vilniaus gatvių skiriamosios juostos bei gatvei priklausantys želdiniai šienaujami, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 10 cm aukštį. Skverai, aikštės ir transporto žiedai šienaujami, kai žolė pasiekia ne didesnį kaip 10 cm aukštį.

Tuose transporto žieduose, kur vykdomas dažnesnis šienavimas ir yra želdinių (medžių ir krūmų), aplink juos paliekamas 2 metrų nešienaujamas plotas. Gatvių šlaitai, Neries šlaitai pradedami šienauti po birželio 24 d. (jeigu sausa vasara, šis šienavimas praleidžiamas). Antras šienavimas – po rugsėjo 1 d., rašoma Vilniaus m. savivaldybės pranešime.

Jo, aukštoje žolėje yra kraujasiurbių. Bet pavojingiausios tos, kurios aukštame pastate Konstitucijos prospekte.
ZOLE-----JEGA!!!.. Gyvenimo prasme---ZOLEJE !!!
Malacius siknasius
Kam šienaut,kita pavasari padegt galima bus
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų