šienavimas

Prie Marijampolės užfiksuotas vaizdelis suvalkiečius ir prajuokino, ir ne juokais supykdė. Paspaudus šalčiui ir pasnigus, žmonės nufilmavo vienos gyvenvietės pakeles šienaujantį darbininką. Per visą šį šaltąjį sezoną Marijampolėje ir aplink pirmą kartą gausiau iškrito sniego ir kelininkai, rodos, tik to ir laukė: griebė vadinamuosius trimerius ir puolė darbuotis – šienauti pakeles.

Klaipėdos universiteto mokslininkai Lietuvos miestams siūlo viešose vietose esančias pievas šienauti tik reikalui esant. Mat jų nešienaujant miestai tampa gyvesni, žalesni, žydi retos gėlės, daugėja bičių bei kamanių.  Pievoje prie Klaipėdos universiteto žydi įvairiausių spalvų ir rūšių gėlės. Universiteto mokslininkai atliko eksperimentą – šalia esančių pievų nešienavo nuo vasaros pradžios ir dabar stebi rezultatus.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas pažadėjo, kad sostinė nevirs džiunglėmis taip, kaip buvo praėjusiais metais. Naujoji šienavimo tvarka numatė, kad daugelis pievų bus pjaunamos daug intensyviau, tačiau dalies likimas paliktas gyventojų teismui. Panašu, kad arba žmonės nėra aktyvūs, arba jie nepasiilgsta praėjusiais metais matytos ilgos žolės. Gegužės pradžioje V. Benkunskas su savivaldybės darbuotojais pristatė šios vasaros šienavimo tvarką.

Naujasis Vilniaus meras nusprendė nebetęsti Remigijaus Šimašiaus sugalvotos politikos mieste auginti apleistas, džiungles primenančias pievas. Didžioji žaliųjų miesto teritorijų bus vėl reguliariai šienaujamos, o tai kainuos miestui kainuos papildomą milijoną. Pasak Valdo Benkunsko, pjauti žolę reikia ne tik dėl estetinės išvaizdos, bet ir dėl saugumo. Mat aukšta žolė trukdo vairuotojams, joje veisiasi ir žmonės bei šunis pavojingomis ligomis užkrečiančios erkės.

16-oje Lietuvos savivaldybių pradedami naikinti Sosnovskio barščiai, ketvirtadienį pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Sosnovskio barščiai šalyje naikinami trečius metus iš eilės, pavasarį. Gavusios finansavimą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos savivaldybės per trejus metus iki 2023-ųjų įsipareigojo naikinti Sosnovskio barščius daugiau nei 330 hektarų plote.

Atėjus vasarai suvešėjo žolė. Tiesa, Vilniaus vejos šiemet kitokios – sostinės savivaldybė taiko tvaraus šienavimo politiką, pagal kurią ištisi plotai paliekami nešienauti. Gyventojai pasibaisėję – skundžiasi, kad negali pasivaikščioti miesto pievomis tiek patys, tiek su vaikais ar augintiniais. Be kita ko, žmones gąsdina ir žolėse knibždantys parazitai – erkės. Internete pasipylė komentarai apie naująją tvaraus šienavimo ir vešlių pievų politiką sostinėje.

Tvaraus šienavimo politiką jau trečią sezoną taikančiame Vilniuje susirgimų erkių platinamomis ligomis nedaugėja. Specialistai tai aiškina savireguliaciniais mechanizmais –aukštesnėje žolėje daugiau ir erkėmis besimaitinančių gyvūnų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vietoj masinio šienavimo – mieste vešlios pievos. Tokį modelį pernai išbandė, o šiemet galutinai nusprendė taikyti Vilniaus miesto savivaldybė. Gyventojai piktinasi ir tikina, kad pievose veisis erkės, o nuo šių vilniečiai gali užsikrėsti jų platinamomis net mirtimi galinčiu erkiniu encefalitu ar pavojinga Laimo liga. Specialistai nerimą patvirtina: suvešėjusiose pievose erkių padaugėja, o ir Vilniaus mieste erkinio encefalito atvejų skaičius auga.

 Kauno valdžios ir Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) ginčas dėl vidaus sandorio, kai savivaldybė iš jos valdomos įmonės „Kauno švara“ pirko vejų šienavimo paslaugas, persikelia į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė kreiptis į ESTT. Nors vidaus sandorio institutas Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintas dar 2010 metais, tačiau teismas iš esmės pirmą kartą nagrinėjo tokio sandorio teisėtumą, pranešė LAT.