Lietuva skęsta pavojinguose teršaluose. Valstybei tai menka bėda - valstybinės institucijos vykdo stručio politiką, kurios esmė - nieko nematyti ir negirdėti. Nieko neveikimo priežastis itin banali: teršalams sunaikinti nėra pinigų.
Tušti tauškalai
Lietuva niekaip neatsikrato žemės kloduose glūdinčių pavojingų teršalų. Mirtinai pavojingi žmonių sveikatai, bet iki šiol neišvalyti Rokiškio, Šalčininkų, Radviliškio, Kretingos ir kituose rajonuose sukaupti pesticidų kapinynai, grėsmingai stūksantys trąšų kalnai Kėdainių pašonėje. Nuo karo laikų užsilikę sprogmenų arsenalai - vos ne kiekviename žingsnyje.
Vis pasigirsta balsų, kad užterštas teritorijas reikia kuo skubiau išvalyti, bet viskas baigiasi vien tauškalais. Atsakymas vienas ir tas pats - tam reikia didelių pinigų. O jų nėra.
Kai vilkinamos visai šaliai gyvybiškai svarbios problemos, į smulkesnį gamtos teršimą dėmesio ima nebekreipti net ir patys gamtos sergėtojai.
Ne mano daržas
Pačiame Kauno centre, ties geležinkelio tiltu per Nemuną A.Juozapavičiaus prospekte, nuo sovietinių laikų tiksi galinga ekologinė bomba. Netoli šios vietos anksčiau veikė pabėgių mirkymo gamykla, kuri gruntą užteršė pabėgių mirkymo skysčiu - skalūno alyva. Šios ypač pavojingos aplinkai medžiagos kartu su gruntiniais vandenimis nuolat skverbiasi į čia pat tekantį Nemuną.
Kauniečiai pastebėjo, kad nuo vasario pradžios riebalingas skystis į Nemuną tekėjo ypač gausiai. Pranešė gamtosaugininkams. Tačiau šie neįžvelgė jokios tragedijos.
“Niekas ten jau nieko neteršia, - pareiškė Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Eugenijus Vasilavičius. - Ažiotažas kilo, kai vasario pradžioje trūko ties ta vieta einantis “Kauno energijos” karšto vandens tiekimo vamzdis. Vanduo ištirpdė grunte esančią skalūno alyvą, ši ir pateko į Nemuną. Bet gedimas jau sutvarkytas.”
Nuo Eimošiaus pas Keipošių
Apie gamtai avarijos padarytą žalą ir atsakomybę už tai gamtosaugininkas nebuvo linkęs kalbėti: “Vandens analizė Nemune nerodo tokio užterštumo, pagal kurį būtų galima fiksuoti taršą. Jokios tragedijos nėra.”
Tačiau jis sutiko, kad užterštą teritoriją būtina valyti. Tam, girdėjęs, miesto savivaldybė prašė europinių pinigų. Bet negavo. Jo teigimu, teritorijos valymas - savivaldybės pareiga, bet tą daryti delsiama.
“Ta teritorija mums nepriklauso, nes žemė - ne savivaldybės, o valstybės, - rado pasiteisinimą Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vygantas Gudėnas. - Todėl ir pinigų tam neskyrė. Geležinkelininkai tuo turėtų užsiimti, bet nenori.”
AB “Lietuvos geležinkeliai” filialo “Kauno geležinkelių infrastruktūra” vyr. inžinierius Gintaras Vasilavičius kaltės neprisiėmė.
“Žinau, kad ten gal prieš du mėnesius trūko trasa, o ką termofikacinis vanduo iš grunto išplovė, iš kur mes galim žinoti? - stūmė problemą nuo savęs G.Vasilavičius. - Be to, ten - valstybės žemė, todėl mes ir neprivalome tvarkos daryti.”
Stručio politika
Pasak Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininko Rimanto Braziulio, užterštų teritorijų Lietuvoje - gyvas galas, tačiau niekam nerūpi, kaip greičiau to atsikratyti.
“Tai tokia sunki ir brangi tema, kad valstybiniu lygiu nieko net nebandoma daryti, užsimerkiama prieš viską, - konstatavo jis. - Nes jei koks aukštesnis valdininkas atsimerks, išdėstys, kokie pavojai žmonių tyko, reikės imtis veiksmų. O pinigų nėra. Todėl ir laikomasi stručio politikos - nepastebėti problemos. Tai kas, kad žmonės suserga vėžiu ir miršta - niekam tas neįdomu. Kiek pinigų tokiems ligoniams gydyti išleidžiama, pakaktų išvalyti Lietuvos teritoriją ir dar liktų.”
Žaliųjų judėjimo lyderis ragina kuo skubiau sudaryti žemėlapį, kuriame būtų sužymėtos užterštos Lietuvos vietovės, o pavojingos teritorijos išskirtos įspėjamaisiais ženklais ar lentelėmis. Kad žmonės bent būtų informuoti ir tokias vietoves aplenktų kuo didesniu lanku.
“Toks valstybės abejingumas, koks yra iki šiol - nesuprantamas, trumparegiškas ir nusikalstamas”, - pabrėžė jis.
Mūsų žemė - skaidri kaip ašara
Jonas ŠIMĖNAS - Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas:
Nesutinku, kad Lietuva - užterštas kraštas. Ką joje valyti? Pesticidus, sprogmenis? Sprogmenų nėra, tik jūroje. Jokio Krašto apsaugos ministerijos sudaryto Lietuvos teritorijos sprogmenų išvalymo žemėlapio nemačiau. O pesticidų jau irgi beveik nelikę. Tik Kretingoje. Ir pinigų tam skirta, bus sutvarkyta. Ne problema čia. Kada sutvarkys? Dabar negaliu pasakyti, ne aš tvarkau.
Dar yra problemėlė dėl pesticidų Vilniuje, viena įmonė žadėjo juos išvežti, bet to nepadarė. Dabar teismo būdu Aplinkos ministerija tą perėmė. Ir pinigų yra.
Prie Kėdainių trąšų kalnai nepavojingi nei žmonėms, nei aplinkai. Tomis trąšomis net būtų galima laukus barstyti, bet per brangu. Nebent tik kraštovaizdį jie gadina.
Apie Nemuno ties Kaunu ilgametį teršimą buvusios gamyklos naudotu pabėgių mirkymo skysčiu iš jūsų išgirdau pirmą kartą, nežinau tokios problemos, niekas iki šiol apie ją nebuvo mūsų informavęs, nesikreipė dėl to.
Taigi nemanau, kad situacija Lietuvoje dėl taršos yra sudėtinga. Problemų pasitaiko, bet kiekvienais metais padėtis gerėja. Aišku, pinigų tam galėtų būti skiriama ir daugiau, bet nereikia pamiršti, kad Europa net milijardo nepagailėjo! Daug kas jau padaryta. Tikrai jokios tragedijos nematau.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ