Po susitikimo abu prezidentai spaudos konferencijoje pristatė savo pozicijas. Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo sakė besidžiaugiantis susitikimu, kurio metu buvo aptarta daug klausimų ir pasirašyta bendra prezidentų deklaracija ir du tarpinstituciniai dokumentai.
„Vienas iš svarbių klausimų, kuris mums labai rūpi, numatomas Normandijos pasitarimas gruodžio 9 dieną, kuriame palinkėjome sėkmės derėtis su stipriu derybų partneriu, nedaryti tų nuolaidų, kurios būtų nepagrįstos ir nuolaidų laukiame ir iš kitos pusės, nes tik tai galima pavadinti derybomis <..> Tikimės, kad šis žingsnis palengvins kitus žingsnius, kurie sumažins įtampą regione, atstatys teritorinį Ukrainos vientisumą ir leis Ukrainai ir Rusijai bendradarbiauti. Mūsų pareiga padėti Ukrainai ne tik tarptautiniu mastu, bet ir padėti įgyvendinti reformas. Prezidentas V. Zelenskis pasakojo apie tai, koks didelis įstatymų srautas Ukrainoje yra priimamas. Šių įstatymų tikslas yra vykdyti radikalias reformas šioje šalyje“, – sakė Lietuvos prezidentas, patikinęs, kad reformų kelyje mes galime ir norime padėti Ukrainai, turime patirties ir ekspertų.
G. Nausėda taip pat aiškino, kad su V. Zelenskiu kalbėjo apie sinchronizacijos projektus, taip pat Ukrainos bendradarbiavimą su NATO, įskaitant Ukrainos indelį į NATO operacijas ir mokymus. Prezidentas džiaugėsi ekonominiu šalių bendradarbiavimu, pažadėjo ir toliau teikti paramą Ukrainai, gydyti sužeistus karius.
„Kol kas manome, kad ES sankcijos Rusijai turi likti, tai yra abiejų šalių nuomonės, kol bus įgyvendinti Minsko susitarimai. Matome konkrečias Ukrainos pastangas siekiant taikos Donbase ir dabar laukiame konkrečių žingsnių iš Rusijos“, – tikino G. Nausėda, pridėjęs, kad nebuvo užmirštas ir pasirengimas Ukrainos reformų konferencijai, kuri kitais metais vyks Lietuvoje.
Kiek vėliau, atsakinėdamas į klausimą apie Astravo elektrinę ir Ukrainos požiūrį į tai, pirkti ar nepirkti elektros energiją iš ten, G. Nausėda tikino, kad nenorėjo įkalbinėti Ukrainos, bet išdėstė Lietuvos poziciją ir paaiškino priežastis, kodėl mes esame labai susirūpinę Astravo elektrine.
„Ukraina turi savo energetikos sistemos ypatumus, bet, matyt, apie juos geriau papasakos pats prezidentas V. Zelenskis“, – sakė G. Nausėda.
Dėkojo Lietuvai, bet dėl Astravo tvirto atsakymo nėra
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis džiaugėsi vizitu ir maloniu priėmimu, prisipažino, kad Vilniuje yra buvęs ir neoficialiai, jam patinka miestas. V. Zelenskis taip pat konstatavo vieningas abiejų prezidentų pozicijas.
„Lietuva yra labai artima visiems mums ukrainiečiams. <..> Ačiū už kietą poziciją kalbant apie Ukrainos suverenitetą ir nepriklausomybę, tai mums labai svarbu. Mes matome tą aiškų supratimą, kas liečia sankcijas, kad jos gali būti iki pilnos Ukrainos teritorijos deokupacijos, paleidžiant visus mūsų politinius kalinius. Aš informavau G. Nausėdą apie okupuotas teritorijas ir tuos žingsniu, kas liečia Normandijos susitikimą, džiaugiuosi, kad mūsų požiūriai sutampa. Norėčiau padėkoti už praktinę pagalbą, kurią mums suteikė Lietuvos valstybė ir piliečiai, mes jums dėkingi, atvirai. <..> Ačiū labai jums už pastovų palaikymą. <..> Kalbėjome apie bendradarbiavimą, žiūrint per visas tarptautines scenas, Lietuva yra labai ištikimas partneris, turime bendrą požiūrį kalbant apie Rytų plėtrą, kalbamės apie NATO galimybes, plėtros padidinimą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis sakė, kad malonu, jog buvo pasirašyti dvišaliai dokumentai dėl strateginės partnerystės, kuri yra mūsų [Ukrainos] prioritetas.
„Manau, kad mūsų bendradarbiavimas tik stiprės, kitais metais Lietuvoje vyks ketvirtoji konferencija, kalbant apie reformas Ukrainoje“, – džiaugėsi Ukrainos prezidentas.
Jis aiškino, kad su G. Nausėda kalbėjo apie nemenkas investicijas Ukrainoje, kalbėta apie žemės ūkį, o taip pat – start'upus. V. Zelenskis sakė, kad jo šalyje vyksta du karai, vienas Donbase, o kitas – su korupcija. Jis tikino, kad jo šalis dabar pilnai sustabdė kontrabandą. Tai jis minėjo, atsakydamas į klausimą apie Ukrainoje sulaikytus dešimt galimai korumpuotų muitininkų.
„Vakar dirbo visi, tai buvo specialioji operacija. Buvo pajungti visi. Žinote, aš nežinau, kiek kontrabandos karalių yra Ukrainoje, bet yra toks ponas Alperinas, tai visus sulaikė, bet vieno ne. Manau ryt poryt jis pats pasirodys, manau tai gerai pradžia“, – sakė V. Zelenkis.
Ukrainos prezidentas taip pat sakė, kad Normandijos susitikimas bus svarbus, Ukrainai tai prioritetas. Nuo 2016 metų tokio susitikimo nebuvo. Jis sakė nežinantis ar susitiks akis į akį pokalbiui su V. Putinu, bet patikino, kad yra atviras bet kokio formato susitikimams.
„Aš nežinau kokie bus dar kitokie susitikimai, gal bus dvišaliu formatų, nesu tikras, gal bus dvišaliai formatai. Gali būti formatas [susitikimo] su ponia Merkel, ponu Makronu ir ponu Putinu. Mes pasiryžę bet kokiu formatu kalbėtis Normandijos susitikime, nes mūsų žmonės žūsta. Jei net kažkas atvažiuos į tą ketvertuką mums padėti, mes esame pasiryžę. <..> Mes nesitikime kažkokių didelių pergalių, netikime, kad ryt baigsime karą, bet aš noriu aiškaus supratimo, kaip Ukrainos prezidentas, kada mes galėtume ir kaip galėtume sustabdyti šį karą“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas V. Zelenskis.
Kalbėdamas apie Astravą, jis sakė, kad išgirdo G. Nausėdos signalus ir nuogąstavimus, išsakė atvirai situaciją, kurioje šiuo metu yra Ukraina, kokius turi monopolininkus ir kaip kovoja. Tai vienas iš tokių būdų, kaip kovoti su jais kovoti [Baltarusijos elektra] „Bet pasakiau, kad išgirdau tą signalą ir būtinai atsisėsiu su energetikos ministru ir mes aptarsime šį klausimą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Gavęs klausimą apie lietuvį Aivarą Abromavičių ir jo tarnybą Ukrainos V. Zelenskis pripažino, kad paskirdamas A. Abromavičių, nežinojo, kad jis turi dvigubą pilietybę.
„Mes patys nešame atsakomybę, sąžiningai, daugumoje valstybių skirtingi žmonės su skirtingomis pilietybėmis užima pareigas, jei tai yra leista įstatymo. Pagal mūsų įstatymą, jis nėra valstybės tarnautojas ir gali užimti tokias pareigas“, – aiškino prezidentas.
Zelenskis Vilniuje bus užimtas
Per susitikimą šalių lyderiai taip pat kalbėjo dvišalius santykius, saugumo klausimus, Ukrainos vykdomas reformas. „Mūsų tikslas yra išgirsti iš prezidento V. Zelenskio, koks bus jo tolesnis kursas“, – Ukrainos prezidento vizito išvakarėse sakė G. Nausėdos patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
Lietuva yra viena iš aktyviausių Ukrainos rėmėjų tarptautinėje bendruomenėje, skiria šaliai humanitarinę ir karinę paramą, padeda pertvarkyti kai kurias viešojo sektoriaus sritis. Vilniuje kitų metų liepą vyks Ukrainos reformų konferencija.
Ja bus siekiama apjungti tarptautinės bendruomenės pastangas remti Kijevą. V. Zelenskis Vilniuje taip pat lankysis kitose valdžios institucijose, dalyvaus atidarant Lietuvos ir Ukrainos verslo forumą, Antakalnio kapinėse pagerbs Lietuvos laisvės kovotojų atminimą, padės gėlių prie ukrainiečių menininko Taraso Ševčenkos paminklo.
Portalas tv3.lt primena, Rytų Ukrainoje nuo 2014 metų vyksta konfliktas tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separatistų, jo metu žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai turėtų susitikti taikos Donbase derybų gruodžio 9 dieną Paryžiuje.
Neramumai Rytų Ukrainoje prasidėjo iš karto po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Dar kiek anksčiau po masinių protestų iš šalies buvo priverstas išvykti prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, atsisakęs pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.
