Šiemet sukanka 22 metai, kai okupacinė kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau tik šią 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos oficiali pabaiga. Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai. Tačiau ir jie per porą mėnesių buvo išvesti. 1993 m. lapkričio 26 d. buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos karinio dalinio Nr. 37725, dislokuoto Linkaičiuose, objektai. 1940 m. okupacinė Sovietų Sąjungos kariuomenė įžengė į Lietuvą. Prasidėjo ilgus dešimtmečius trukusi nuožmi okupacija. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vienas pirmųjų buvo iškeltas okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos klausimas. Lietuvos iniciatyva pradėtos derybos su sovietų valdžia nesulaukė geranoriško atsako. Sovietai dar neketino pripažinti Lietuvos valstybingumo ir Lietuvos žmonių siekio gyventi savo nepriklausomoje šalyje. 1991 m. sausio mėnesį Sovietinė valdžia bandė nuslopinti Lietuvos nepriklausomybę panaudodama karinę jėgą. Žlugus Sovietų Sąjungai ir sovietinę kariuomenę dislokuotą Lietuvos teritorijoje į savo jurisdikciją perėmus Rusijai, derybos buvo atnaujintos. 1992 m. sausio 31 d. įvyko pirmosios derybos ir rugsėjo 8 d. Maskvoje buvo pasirašytas Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafikas. Išvedimas buvo pradėtas rugsėjo 8 d. ir vyko keturiais etapais. Išvedimas nebuvo sklandus. Rusijos pusė, bandydama išsiderėti įvairių Lietuvos pusei nepriimtinų nuolaidų, ne kartą skelbė, kad kariuomenės išvedimas yra stabdomas. Lietuvos Respublikos vyriausybė užėmė tvirtą poziciją. Uždraudus į Rusijos karinius dalinius Lietuvoje įvesti naujokus, tai buvo daroma nelegaliai tiek geležinkelių, tiek oro transportu. Rusijos kariuomenė sistemingai pažeidinėjo Lietuvos įstatymus. Siekiant, kad Rusijos karinės pajėgos nebūtų papildomos naujokais, Lietuvos kariuomenei ir savanoriams teko blokuoti jos dalinius. Prieš pradedant Rusijos kariuomenės išvedimą, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos – apie 34, 6 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis. Visus nesklandumus kilusius išvedant Rusijos kariuomenę, Lietuvos Vyriausybei pavyko išspręsti derybų keliu, pasinaudojant įvairiais politiniais kanalais. Galiausiai 1993 m. rugpjūčio 31 d., kaip ir buvo numatyta patvirtintame išvedimo grafike, Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos teritorijos buvo baigtas.
Šiemet sukanka 22 metai, kai okupacinė kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau tik šią 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos oficiali pabaiga. Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai. Tačiau ir jie per porą mėnesių buvo išvesti. 1993 m. lapkričio 26 d. buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos karinio dalinio Nr. 37725, dislokuoto Linkaičiuose, objektai. 1940 m. okupacinė Sovietų Sąjungos kariuomenė įžengė į Lietuvą. Prasidėjo ilgus dešimtmečius trukusi nuožmi okupacija. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, vienas pirmųjų buvo iškeltas okupacinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos klausimas. Lietuvos iniciatyva pradėtos derybos su sovietų valdžia nesulaukė geranoriško atsako. Sovietai dar neketino pripažinti Lietuvos valstybingumo ir Lietuvos žmonių siekio gyventi savo nepriklausomoje šalyje. 1991 m. sausio mėnesį Sovietinė valdžia bandė nuslopinti Lietuvos nepriklausomybę panaudodama karinę jėgą. Žlugus Sovietų Sąjungai ir sovietinę kariuomenę dislokuotą Lietuvos teritorijoje į savo jurisdikciją perėmus Rusijai, derybos buvo atnaujintos. 1992 m. sausio 31 d. įvyko pirmosios derybos ir rugsėjo 8 d. Maskvoje buvo pasirašytas Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos grafikas. Išvedimas buvo pradėtas rugsėjo 8 d. ir vyko keturiais etapais. Išvedimas nebuvo sklandus. Rusijos pusė, bandydama išsiderėti įvairių Lietuvos pusei nepriimtinų nuolaidų, ne kartą skelbė, kad kariuomenės išvedimas yra stabdomas. Lietuvos Respublikos vyriausybė užėmė tvirtą poziciją. Uždraudus į Rusijos karinius dalinius Lietuvoje įvesti naujokus, tai buvo daroma nelegaliai tiek geležinkelių, tiek oro transportu. Rusijos kariuomenė sistemingai pažeidinėjo Lietuvos įstatymus. Siekiant, kad Rusijos karinės pajėgos nebūtų papildomos naujokais, Lietuvos kariuomenei ir savanoriams teko blokuoti jos dalinius. Prieš pradedant Rusijos kariuomenės išvedimą, Lietuvos teritorijoje buvo dislokuota maždaug penkios divizijos – apie 34, 6 tūkst. karių, 1000 tankų, apie 180 lėktuvų, 1901 šarvuotis. Visus nesklandumus kilusius išvedant Rusijos kariuomenę, Lietuvos Vyriausybei pavyko išspręsti derybų keliu, pasinaudojant įvairiais politiniais kanalais. Galiausiai 1993 m. rugpjūčio 31 d., kaip ir buvo numatyta patvirtintame išvedimo grafike, Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos teritorijos buvo baigtas.
