Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto mokslininko, VU ligoninės Santaros klinikų gydytojo kardiologo-elektrofiziologo dr. Justino Bacevičiaus kartu su kolegomis išrastas ant riešo dėvimas įrenginys „TeltoHeart“ atrodo kaip paprastas išmanusis laikrodis.
Tačiau šis prietaisas gali būti didelis pagalbininkas sergantiesiems širdies ritmo sutrikimais, mat jis nuolat fiksuoja širdies veiklą ir prireikus užrašo elektrokardiogramą.
„Tai yra profesionalus medicininis prietaisas, praėjęs įvairius patikrinimus ir atitinkantis kriterijus. (...) Tai yra pirmas pasaulyje prietaisas, kuris savyje kombinuoja 2 skirtingus diagnostinius metodus, kurie vienas kitą labai gerai papildo“, – pasakojo jis „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“.
Matuoja ne tik pulsą
Gydytojo aiškinimu, pirmasis metodas yra pulsinė banga, kuri yra gana populiari išmaniuosiuose laikrodžiuose. „Šis algoritmas buvo išplėtotas ir išvystytas mano kolegų iš Kauno technologijos universiteto Bioinžinerijos instituto, su kuriais stipriai bendradarbiavau pastaruosius 10 metų.
Kaip praktikuojantis kardiologas čia mačiau didžiulį potencialą, bet supratau, kad vien to nepakanka, nes pagal mūsų taisykles mums būtina elektrokardiograma. Tai ir būtų tas antrasis metodas“, – pasakojo J. Bacevičius.
Pasak jo, ši elektrokardiograma (EKG) yra 6 kreivių (kanalų) ir, lyginant su įprastais išmaniaisiais laikrodžiais, pateikia 6 kartus daugiau informacijos nei paprastos EKG. Štai gydymo įstaigoje atliekamos EKG turi 12 kanalų: „Judame ta linkme – tokio tikslumo galėtų būti ir aptariamas ant riešo dėvimas įrenginys.“
2 kartus prarado sąmonę, bet sutrikimo neaptiko
Pašnekovas pasakojo, kad mintis apie tokio prietaiso prasmę kilo dar prieš maždaug ketverius metus dirbant priėmimo skyriuje. Čia kaip tik ir pateko minėtas pacientas, kuris vairuojant staiga netekdavo sąmonės.
„Tai įvyko 2 kartus ir abu kartus jis atvyko į mūsų priėmimą. Iki tol jis buvo visiškai sveikas, vidutinio amžiaus žmogus. Atvykus į priėmimo skyrių užrašoma stacionarinė, konvencinė elektrokardiograma, viskas normoje, paimami bendri kraujo tyrimai, tam tikri širdies biožymenys – viskas normoje. Taigi nieko neaptinkama ir žmogus atrodo sveikas“, – kalbėjo kardiologas.
Aritmijų srityje besispecializuojantis gydytojas pabrėžė, kad toks scenarijus yra ypač dažnas – medikams yra būtina objektyvi informacija, kas vyksta būtent tuo metu, o ritmo sutrikimas dažniausiai įvyksta namie arba kažkur kitur:
„Tik EKG suteikia objektyvią informaciją, nes žmogus gali pasakoti įvairius dalykus – įvardyti sąmonės netekimus, plakimus, permušimus. Kartais tai būna patologija, o kartais – visiška norma, tiesiog širdis, pavyzdžiui, truputėlį dažniau plaka, o žmogus tai jaučia. Tai būdinga panikos atakoms.
Kita vertus, būna ir taip, kad išvis nieko nejaučia, o yra labai pavojingos aritmijos. Dėl to ir kilo mintis suderinti tuos 2 diagnostinius metodus viename prietaise, nes pulsinė banga leidžia atlikti ištisinį sekimą ir aptikti net ir besimptominius epizodus.“
Apie mirtiną ritmo sutrikimą galima nė neįtarti
J. Bacevičiaus pastebėjimu, dažniausiai pasitaikanti aritmija yra prieširdžių virpėjimas. „Ji pavojinga tuo, kad tuomet labai dažnai, visiškai chaotiškai plakant prieširdžiams, kai kraujas užsistovi, jis pradeda krešėti, formuojasi trombai, tada didėja insultų, infarktų ir kitų sutrikimų (priklausomai, kur gali nukeliauti trombai ir kurias kraujagysles užkimšti) rizika.
Todėl svarbu aritmiją aptikti laiku, skirtą krešumą mažinančius vaistus. Taigi net ir besimptomiai epizodai sukelia tokią riziką. Dėl to pulsinės bangos algoritmas atlieka tą funkciją, kad ištisai seka, leidžia tirti ir besimptominius epizodus. O antras metodas – 6 kanalų kardiograma, leidžia iš esmės rekonstruoti visą širdies ašį ir pasakyti net kurioje vietoje įvyko problema“, – aiškino kardiologas.
Pašnekovas pasakojo, kad tokia laimė nusišypsojo ir vyrui, prie vairo jau du kartus netekusiam sąmonės. „Kai tas pacientas jau atvyko antrą kartą, pagalvojau, kad gal trečio nebereikia – kaip tik su manimi susisiekė kolegos ir įtraukėme tą pacientą į savo mokslinį tyrimą. Uždėjome jam prototipinį, dar tiriamą prietaisą ir per kokias 2 savaites sugebėjome aptikti aritmiją.
Iš pradžių būdavo dar ne toks didysis priepuolis, bet pavieniai permušimai, kurie buvo įtartini. Tokių permušimų kiekvienam pasitaiko dėl įvairių situacijų, streso. Bet jei „užsiveda“ rimtas priepuolis, o šiuo atveju taip ir buvo – širdis plakė milžinišku greičiu – virš 220 kartų per minutę – širdis tada praktiškai pradeda veikti ant tuščių apsukų, nebeužtenka kraujo į smegenis ir žmogus tiesiog netenka sąmonės“, – aiškino J. Bacevičius.
Pasak jo, nors minimas pacientas turėjo sąmonės pritemimą, jos pilnai netekęs nebuvo, taigi sugebėjo užfiksuoti EKG – paspausti laikrodžio mygtuką ir priglausti vieną elektrodą prie apnuoginto pilvo: „Tada šis pacientas pakliuvo į mūsų aritmijų skyrių, paguldėme į operacinę ir buvo suteikta pagalba.“
Gydytojas pasakojo, kad pacientas jau daugiau nei 3,5 metų jokių nusiskundimų daugiau nepatyrė ir šiandien gali ramiai vairuoti.
Kokie pacientai – didžiausioje rizikos grupėje
Pašnekovas pabrėžė, kad esant širdies ritmo sutrikimams tokio prietaiso diagnostika yra neatsiejama dalis.
„Nes jei nežinome, kur yra problema, negalime tikslingai specializuotai gydyti. Anksčiau gydymas labai dažnai būdavo toks empirinis, spėjimo būdu. Jei sukasi galva, žmogus yra vyresnio amžiaus, dedame stimuliatorių, o jam gal jo net visai nereikia. Lietuvoje pagal gyventojų skaičių turime patį didžiausią širdies stimuliatorių skaičių, jis Europoje yra per didelis“, – pastebėjo J. Bacevičius.
Paklaustas, kokiems pacientams būtų didžiausia tokio prietaiso poreikis, jo teigimu, viena grupė galėtų būti tie žmonės, kurie jaučia simptomus ir jie niekaip neaptinkami pas gydytoją.
„Pavyzdžiui, žmogus atvyksta profilaktiniam patikrinimui ar išvis to nedaro, bet jaučia tam tikrus simptomus. Ir kriterijus čia būtų, jei sutrikimas įvyksta rečiau kaip kartą į savaitę. Nes jeigu įvyksta bent kartą į savaitę, tada teoriškai tinka įprastas gerai žinomas metodas – Holterio monitoravimas, kai žmogui parą įrašinėjama EKG.
Bet jei priepuoliai yra retesni, toks tyrimas realiai bevertis, nes nieko neaptinkama, ypač pradinėse ligos fazėse. Kita grupė būtų įvairios rizikos grupės, kai žmogui yra virš 65 metų, jau atsiranda amžiniai pakitimai. Rizikos grupėje – ir tokie pacientai, kurie persirgę neaiškios kilmės insultu, kas gali būti slapto prieširdžių virpėjimo, kuris niekada nenustatytas, pasekmė. Kitos rizikos grupės – sergantys cukriniu diabetu, miego apnėja“, – vardijo gydytojas.
Kas paskatina aritmijų atsiradimą?
Paklaustas, kas apskritai paskatina tokių aritmijų atsiradimą, gydytojas teigė, kad kiekvienu atveju tai yra individualu, o kalbant apie dažniausias aritmijos – prieširdžių virpėjimo – atsiradimo priežastis, tai turbūt Nobelio premijos vertas klausimas.
„Mes medicinoje labai gerai mokame susitvarkyti su pasekmėmis, bet kodėl tai nutinka, sunku pasakyti. Didesnėje rizikos grupėje atsiranda sergantieji hipertenzija, kurie turi padidėjusį kraujospūdį, kažkokius stresorius, svarbus gyvenimo balansas, atjauta, meilė sau, savo širdžiai.
Šie aritmijų pacientai net turi tokią specifinę fizionomiją. Tai būna tokie išsigandę žmonės, pervargę, veidas tokioje nežinioje, nerime gyvenant, prasidės aritmija ar ne. Operacijos metu sutvarkius aritmiją, užtenka naktį skyriuje pabūti ir jie sako: „Kažkoks kitas pasaulis, kitas gyvenimas, daktare, stebuklas.“
Be to, pagal amžių aritmijų sutrikimų diapozonas gali būti labai platus – jos gali pasitaikyti tiek vaikams, gali būti įgimtos, tiek užklupti pagyvenusius žmones.
Paklaustas, kokį apskritai turėtų patarimą, kaip išsaugoti sveiką širdį, pašnekovas labiausiai patarė išlaikyti vidinį balansą.
„Būtų lengva pasakyti, kad reikia vengti streso. Visi jį jaučiame, ypač kai gyvename tokiame geopolitiniame fone. Sakyčiau taip, kad visi turime kažkokių iššūkių, ambicijų gyvenime, bet tas iššūkis visų galvose turėtų būti toks, kad stengtis būti geresniu už vakarykštį save, ne kolegą, kaimyną.
Nes tas lyginimasis neatneša žmogui laimės. Taip pat mintys, žodžiai ir veiksmai turėtų kuo labiau atitikti vienas kitą. Nes kai žmonės sako viena, daro kitą, ypač viduje kaupiasi įtampos, nėra sąmoningumo. Ir, man atrodo, visi šie 3 komponentai turi atitikti žmogaus pamatinės vertybės“, – reziumavo J. Bacevičius.
