Vokietijos žvalgybos vadovas Bundestage: reikia ruoštis karui – štai kaip reaguoja Lietuva

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Turėtume daugiau apie tai galvoti“: ES imasi priemonių prieš Rusijos „šešėlinį laivyną“

ES energetikos ministrai turėtų pritarti rusiškų dujų importo draudimui

Rusijos pajėgos Ukrainoje neteko gerokai virš milijono karių

F. Šimaitytė teigė, kad Vokietijos politikai pastebi, kad nors žvalgybos tarnybos viešai įspėja apie hibridinio karo grėsmes, visuomenė į tai reaguoja abejingai.

„Dėl hibridinio karo: Vokietijos politikai pastebi, kad yra neatitikimas tarp žvalgybos tarnybų viešų perspėjimų dėl grėsmių ir gana abejingos visuomenės reakcijos“, – teigė ji.

Vokietijoje ir Baltijos šalyse grėsmės suvokimas skiriasi

Pasak specialistės, kadangi vokiečiai grėsmes vertina mažiau rimtai nei Baltijos ar Skandinavijos šalys, politikai siūlo dažniau ir aiškiau informuoti visuomenę, kad ji geriau suprastų rizikas ir būtų budresnė.

„Vis dar ryškiai skiriasi grėsmės suvokimas Vokietijoje ir Baltijos šalyse, Skandinavijoje, kur daug jautriau diskutuojama apie rizikas.

Todėl, kai kurie politikai siūlo dar aiškiau komunikuoti, pavyzdžiui, tarnyboms kas mėnesį pateikti visuomenei įvykių suvestinę, kad gyventojai geriau suprastų situaciją taptų budresni“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė akcentavo, kad Vokietijos žvalgybos vadovo teigimu, dėl pernelyg atsargaus požiūrio tarnybos silpnai reagavo į išpuolius, todėl dabar jos siekia daugiau galios ir mažesnės parlamentinės priežiūros.

„Kita vertus, Vokietijos žvalgybos vadas pripažino, kad Vokietijos tarnybos lyg šiol vengdavo rizikos, todėl šalies atsakas į išpuolius buvo per švelnus.

Tad dabar tarnybos prašo suteikti joms daugiau įgaliojimų ir mažinti parlamentinę kontrolę, kuri yra bene viena griežčiausių Europoje“, – sakė ji.

Daug dėmesio yra skiriama Lietuvos brigadai

F. Šimaitytė pastebi, kad Lietuvos brigadai yra skiriama daug dėmesio – net žvalgybos vadui pirmoji komandiruotė buvo Lietuvoje. Tiesa, brigados karius bandė verbuoti Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos, o virš pratybų vietų skraidė įtartini dronai.

„Dėl brigados – daug dėmesio yra skiriama Lietuvos brigadai. Pats žvalgybos vadas pripažino, kad jo pirmoji užsienio komandiruotė buvo būtent į Lietuvą.

Brigados karius nekartą bandė verbuoti rusijos ir Baltarusijos žvalgybos, virš pratybų vietų skraidė įtartini bepiločiai“, – komentavo specialistė.

Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė dalijosi, kad Vokietija iš tiesų suvokia – jei kiltų ginkluotas išpuolis, ji iškart įsitrauktų į karą, todėl žvalgybos vadovas Bundestage ragina jau dabar ruoštis galimam ginkluotam konfliktui su Vokietijos dalyvavimu.

„Vokietija supranta, kad nutikus ginkluotam išpuoliui, ji bus iškart įtraukta į karą: pats žvalgybos vadovas Bundestage pabrėžė, kad jau šiandien reikia ruoštis ginkluotam konfliktui su Vokietijos dalyvavimu“, – rašė ji.

Lietuvos kariuomenė informavo, kad tiek einant tarnauti į privalomąją tarnybą, tiek profesionaliu kariu egzistuoja tam tikri saugikliai – abiem atvejais kandidatas turi būti neteistas, o į profesinę karo tarnybą priimami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie ne tik neturi teistumo bet ir turi teisę dirbti arba susipažinti su įslaptinta informacija („Riboto naudojimo“ lygio), tam jie yra patikrinami. 

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Vokietijos žvalgybų tarnybų vadai ragina atsitokėti savo šalies politikus – Bundestage jie aiškiai sako, kad Rusija jau puola Vokietiją, tik ne atvirai ir karo riba išblukusi. Anot vadų, rusai rengia įvairias provokacijos, sabotažą, savo agentus infiltruoja tiek į kariuomenę, tiek ir į kitas svarbias įstaigas. Ypatingas dėmesys ir vokiečiams Lietuvoje, sako, kad jie yra rusų taikinys.

Visgi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad grėsmės lygis Lietuvai nepakitęs, panikuoti nereikia.

Vokietijoje  – griežtėjantys pasisakymai Rusijos atžvilgiu

Nesugebėjimas nutiesti naujo kelio, tik iškalbingas pavyzdys Vakarų biurokratijos ir negebėjimo veikti. Nors Vokietijos Bundestage savo situacijos vertinimą pateikė Vokietijos žvalgybų vadai. Savo politikams jie apie Rusiją kalbėjo be pagražinimų.

„Mūsų dabartis apibūdinama kaip auganti konfrontacija. Krizių ir karų skaičius, kuriuose dalyvauja valstybės, padvigubėjo nuo 2010-ųjų“, – apie pavojų įspėjo Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos vadovas Martinas Jägeris.

Vokiečių tarnybos aiškiai konstatuoja, kad rusai ne tik rengia sabotažus ir provokacijas, bet ir įsifiltruojai į kariuomenę ar kitas svarbias institucijas. Išskiriama ir Lietuva.

„Bundesveras Lietuvoje, žinoma, yra taikinys sabotažams, šnipinėjimui ir galimam kontaktui. Jis yra ypatingoje padėtyje, ypatingoje aplinkoje. Dėl to mes perkeliame savo darbuotojus į Lietuvą.

Tai – pirmas kartas mūsų tarnybos istorijoje. To reikia, kad būtų apsaugoti mūsų kariai, o taip pat ir civiliai darbuotojai bei jų šeimų nariai“, – rėžė Vokietijos karinės kontržvalgybos tarnybos vadovė Martina Rosenberg.