„Mes fiksuojame daugybę įsilaužėlių atakų – Bundestagas yra populiarus taikinys“, – J. Klöckner sakė agentūrai dpa sekmadienį paskelbtame komentare.
„Turėsime padidinti savo pajėgumus priešintis kibernetinėms atakoms“, –pridūrė ji. Klöckner pareigos daugelyje šalių prilygsta parlamento pirmininko pareigoms.
2015 m. gegužę buvo pranešta apie didžiausią iki tol prieš Bundestagą įvykdytą kibernetinę ataką. Daugelio Bundestago narių kabinetuose buvusiuose kompiuteriuose buvo aptiktos įdiegtos šnipinėjimo programos. Jų rasta ir tuometės krikščionių demokratų (CDU) kanclerės Angelos Merkel kompiuteriuose.
Teko iš pagrindų pertvarkyti viso Bundestago informacinių technologijų sistemas.
Remdamasi naujais įrodymais, kuriuos po penkerių metų pateikė valstybinis prokuroras, A. Merkel pareiškė, kad yra „tvirtų įrodymų“, jog rengiant ataką dalyvavo Rusija. Europos Sąjunga Maskvai įvedė sankcijas.
Vokietijos vyriausybė taip pat apkaltino Rusijos karinės žvalgybos padalinį prisidėjus prie 2023 m. kibernetinės atakos prieš šalies socialdemokratų (SPD) partijos štabo el. pašto dėžutes. Tuo metu kanclerio pareigas ėjo Olafas Scholzas, vadovavęs SPD suformuotai vyriausybei.
Po metų kibernetinę ataką prieš CDU partijos štabą įvykdę įsilaužėliai vis dar nenustatyti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
