REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė kai kuriems ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms. Ribojimus įvertinę verslininkai nesutaria – vieni labai džiaugiasi besikeičiančia tvarka, kiti piktinasi, kad sprendimai yra nelogiški, o treti prašo dar daugiau valstybės kontrolės. Tai esą motyvuotų ribojimų iš tikrųjų laikytis.

Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė kai kuriems ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms. Ribojimus įvertinę verslininkai nesutaria – vieni labai džiaugiasi besikeičiančia tvarka, kiti piktinasi, kad sprendimai yra nelogiški, o treti prašo dar daugiau valstybės kontrolės. Tai esą motyvuotų ribojimų iš tikrųjų laikytis.

REKLAMA

Vyriausybė trečiadienį iš dalies pritarė naujiems ribojimams Galimybių paso neturintiems žmonėms. Galimybių paso neturintys asmenys negalėtų apsipirkti didelėse parduotuvėse, lankytis maitinimo įstaigose, grožio salonose ir gauti įvairių kitų paslaugų. Tai Vyriausybė turėtų patikslinti kitą savaitę.

Visgi verslininkų nuomonės dėl Vyriausybės sprendimų skiriasi. Vieni džiaugiasi gavę daugiau laisvių, kiti teigia, kad įvedus Galimybių pasą dirbti jiems bus sunkiau.

REKLAMA
REKLAMA

„Kažkodėl išskyrė tuos, kurie ir taip labiausiai nukentėjo“

Sporto klubų „Lemon Gym“ ir „Impuls“ generalinis direktorius Vidmantas Šiugždinis sako, kad išgirdus Vyriausybės siūlymus trečiadienį, apėmė dvejopi jausmai.

REKLAMA

Iš vienos pusės, sporto klubai supranta, kad visuomenę reikia skatinti vakcinuotis nuo COVID-19, tačiau iš kitos pusės – vieniems verslams duodama daugiau laiko pasiruošti nei kitiems.

„Kalbame apie rugsėjo 13 d., yra tikrai platus veiklų sąrašas, kurios bus apribotos, vėliau sveikatos apsaugos ministras pasakė, kad gal jau kitą savaitę tam tikri verslai gali sulaukti daug rimtesnio poveikio priemonių. Kažkodėl išskyrė tuos, kurie ir taip labiausiai nukentėjo ir turi mažiausiai klientų“, – tv3.lt komentuoja V. Šiugždinis.

Verslininkas sako nuoširdžiai abejojantis, ar siūlomos priemonės atneš norimų rezultatų, mat, jo nuomone, yra apribojamos tik kelios siauros verslo sritys.

REKLAMA
REKLAMA

Į sporto klubus šiuo metu sportuoti ateina ir taip mažai žmonių, tad dar labiau susiaurinus jų ratą, didelio efekto sprendimas neduos.

„Sporto klubai iš sudėtingos situacijos panirs į dar sudėtingesnę ir lauks rugsėjo 13 d., kol visi kiti prisijungs ir duok Dieve, mes per rugsėjį visi kartu pajudėsime ir pasieksime saugų imunizacijos lygį kaip šalis“, – sako V. Šiugždinis.

Vienintelis sprendimo argumentas, kurį sporto klubai sako gebantys išskaityti iš Vyriausybės pateikiamos informacijos yra tai, kad sporto klubai traktuojami kaip nebūtinos veiklos. Ši idėja, V. Šiugždinio nuomone, yra neteisinga.

„Sporto klubai yra sveikatinimas, prevencija, skirti tam, kad žmonės nesirgtų kitomis – širdies, kraujagyslių – ligomis. Disonansas, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neigia prevenciją, pasako, kad tai yra nebūtina veikla, absoliučiai skiriasi nuo to, ką kalba visa Europa. Visi sako: sveikatos prevencija, tada žmonės nesirgs. Čia besiruošiant visoms kitoms ateities pandeminėms krizėms“, – aiškina V. Šiugždinis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Sporto klubų vadovas sako, kad išgirdus SAM retoriką, apima nusivylimas. Viena, kad ministerija neigia prevenciją, kita – sugalvota tokia priemonė, kuri realiai, V. Šiugždinio nuomone, pradės veikti tik rugsėjo viduryje.

„Manau, kad yra krūva priemonių, kurios būtų daug platesnės ir tikrai padėtų. Pavyzdžiui, uždrausti žmonėms dirbti fizinį darbą – tada visi suprastų, nes algos negautų. Jeigu uždraus sportuoti ar eiti į kiną, žmonės tiesiog nesportuos ir neis į kiną“, – sako V. Šiugždinis.

V. Šiugždinis pabrėžia, kad įmonė pasisako už gyventojų vakcinavimo skatinimą, tą daro ir pati. Dar gegužę pasiskiepijusiems klientams buvo pradėtos dalinti nemokamos sporto klubų narystės. Taip pat skiepytis skatinami ir darbuotojai, tačiau valstybė už tai nei atsidėkoja, nei tinkamai su verslininkais komunikuoja.

REKLAMA

„Visi žinojome, kad artėjant rudeniui, skatinant visuomenės imunizaciją, reikės kažkokių plačių apribojimų. To tikėjomės, stebėjome, pamatėme sąrašus, pradėjome juos skaityti ir tada po pietų ministras išstoja ir sako, kad kai kuriuos, nebūtinus (verslus – aut. past.) galime jau kitą savaitę uždaryti. Ta prasme, kodėl? Kuo jie blogesni? Jei jie nebūtini, tai jie ir nepaveiks (sergamumo statistikos – aut. past.)“, – sako V. Šiugždinis.

Prašo daugiau kontrolės – tai motyvuotų atsakingus verslininkus

Vilniaus naktinio aljanso (VNA) primininkas Mark Adam Harold trečiadienį paskelbtus Vyriausybės siūlymus iš principo vertina teigiamai. Už tai, kad maitinimo įstaigos galėtų dirbti su Galimybių pasu, VNA pasisakė jau anksčiau.

REKLAMA

„Niuansas, kuris yra labai svarbus – vis dar nėra jokios kalbos apie kontrolę. Virš metų primygtinai prašome, kad būtų slaptų pirkėjų, inspekcijų, viešinama informacija, jog bus sankcijų dėl grubių ar pakartotinių pažeidimų, bet to niekada nėra.

Išeina anonsas apie Galimybių pasą, ekomonikos ir inovacijų ministrė sako, kad kontrolė ne jų ministerijos laukas. Tai kieno tai laukas? Niekas neprisiima atsakomybės dėl to“, – tv3.lt komentuoja M. A. Harold.

Ir šiuo metu, pasak M. A. Harold, Vyriausybė kalba apie viena, bet pamiršta aptarti kita. Pašnekovo nuomone, be kontrolės Galimybių pasas neveiks. Vyriausybei reikia pradėti šnekėti apie tai, kas lauks, jei tvarka bus pažeista.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Daug kas supras, kad nėra jokios grėsmės dėl sankcijų, netikrins Galimybių paso arba tikrins kodą, bet netikrins ID kortelės, skleis gandą, kad beveik visur gali įeiti su draugo kodu. Ką tada valdžia pasakys? Neprisiims atsakomybės dėl šio fiasko, kaltins barų savininkus ir sakys, kad dabar reikia viską uždaryti 21 val.“ – sako M. A. Harold.

VNA pirmininko nuomone, užtektų trumpų anonsų kartas nuo karto pranešančių, kad maitinimo įstaigos bus tikrinamos ir baudžiamos už reikalavimų nesilaikymą. Tokiu būdu verslininkai suprastų, kad taisyklių laikytis privalo.

Tai, kad Galimybių paso gali reikėti ir lauko kavinėse, M. A. Harold vadina nesąmone.

„Nėra jokios kontrolės dėl lauko kavinių, kiek kartų Vyriausybė sugalvojo taisykles dėl lauko kavinių, jos galiojo porą dienų ir tada visi pamiršta. Teoriškai yra galimybė užtikrinti Galimybių pasą, bet du klausimai: ar bus kontrolė ir ar reikia?

REKLAMA

Vis dar nėra įrodymų, kad virusas plistų lauko kavinėse. Aišku, yra galimybė, bet rizika yra mažesnė. Mums reikia dirbti ten, kur bus didesnis rezultatas – Galimybių pasas turi būti užtikrintas su slaptais pirkėjais“, – teigia M. A. Harold.

Pašnekovas sako, kad jam jau atsibodo kartoti argumentus, kodėl kontrolė yra būtina, mat jų vis tiek niekas negirdi.

„Galvojau, kad turėčiau rašyti visokius laiškus, kad būtų mažiau reguliavimo ir mažiau taisyklių, mažiau kontrolės, ginti barus nuo valstybės. Išeina atvirkščiai – turiu rašyti laiškus ministerijoms ir primygtinai prašyti, kad kontrolės būtų daugiau, kad ji egzistuotų apskritai.

REKLAMA

Visi atsakingi verslininkai žino, kad jei nebus kontrolės, <…> neatsakingi verslininkai (ribojimus – aut. past.) ignoruos ir klientai eis ten, kur problemų mažiau. O sąžiningi verslininkai praras pajamas, nes jie laikosi taisyklių“, – sako M. A. Harold.

Kino teatrai sprendimais džiaugiasi

Kino teatro „Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas sako, kad verslas sprendimo laukė ir tikėjosi, kad jis bus priimtas šiek tiek anksčiau. R. Bilinsko nuomone, trečiadienį paskelbtus sprendimus Vyriausybė galėjo priimti bent prieš mėnesį ar pasibaigus karantinui.

„Bus paliktos dvi opcijos – jeigu nori vykdyti veiklą be Galimybių paso, tai žmonės salėse sėdi su kaukėmis. Jei nori veiklą vykdyti su Galimybių pasu, ribojimus nuiimi ir tiems, kurie turi Galimybių pasus, leidi valgyti spragėsius“, – tv3.lt komentuoja R. Bilinskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kino teatrai tv3.lt dar prieš kurį laiką pasakojo nesuprantantys, kodėl kino salėse žiūrovams privaloma būti su kaukėmis, o patiems kino teatrams yra draudžiama prekiauti maistu ir gėrimais.

Liepos viduryje šalies kino teatrai buvo surengę streiką. Vieną dieną kino teatrai nedirbo – protestavo prieš veido kaukes ir draudimą prekiauti maistu bei gėrimais.

Tai, pasak kino teatrų, yra svarbi kino patirties dalis. Be to, prekyba užkandžiais ir gėrimais kino teatrams atneša didelę pelno dalį.

R. Bilinskas sako, kad „Multikino“ planuoja dirbti su Galimybių pasu, mat kitu atveju jiems tektų užsidaryti.

„Jei susirgimų skaičius didės, veiklos vykdyti nebus galima. Manome kad tai yra geresnis variantas – dirbti, neužsidaryti ir teikti paslaugas tiems, kurie jau yra paskiepyti arba persirgę“, – sako R. Bilinskas.

REKLAMA

Statistikos departamento ketvirtadienio duomenimis, imunitetą COVID-19 ligai galimai turi kiek daugiau nei pusė šalies gyventojų. Paklaustas, ar nebijo, kad kino žiūrovų įvedus Galimybių pasą sumažės perpus, R. Bilinskas sako, jog klientų šiuo metu į kino teatrus ir taip užsuka mažiau.

„Dalis žmonių negrįžta, nes salėse reikia kaukių ir negalima valdyti spragėsių. Apie tai garsiai kalbame, jų (klientų – aut. past.) ar taip neturime, ar taip. Jeigu nenaudosime Galimybių paso, ko gero, savo veiklą apriboti turėsime dar labiau ir visai jokių pajamų neturėsime.

Manau, kad Galimybių pasas, bent jau aktyvią visuomenės dalį, didžiųjų miestų jaunimą paskatins skiepytis. Tai yra jaunimo, šeimų pramoga ir visi bendrai salėse jausis saugiai“, – sako R. Bilinskas.

REKLAMA

„Multikino“ rinkodaros vadovas sako, kad sunkumų tikrinti žiūrovų Galimybių pasus neturėtų iškilti. Gali tekti atsinaujinti įrangą, kad kino teatro darbuotojai galėtų skenuoti QR kodus.

Vainienė: prekybos tinklai neatlaikytų patikrų, gali kilti neramumų

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sako, kad didieji prekybos tinklai būtų nepajėgūs tikrinti, ar pirkėjai turi galimybių pasus, be to, baiminamasi  konfliktų.

„Pagrindinis nuogąstavimas yra dėl to, kad neįmanoma atlaikyti tokios patikros ir apgulties nei techniškai, nei iš prekybininkų pusės, nei iš Registrų centro, kuris teikia galimybių paso patikros funkcionalumą“, – BNS sakė R. Vainienė. 

REKLAMA
REKLAMA

Pasak jos, prekybininkai baiminasi ir neramumų, galinčių kilti dėl žmonių nepasitenkinimo. 

„Jau yra jautrumas itin išaugęs kaukių dėvėjimui, o kai asmenys negalės įeiti į maisto prekių parduotuves be galimybių paso, labai sunkiai įsivaizduoju, kaip reikės valdyti tuos konfliktus, turime visokių nuogąstavimų, indikacijų, ką sako prekybininkai. Tą žodį riaušės jie pavartojo“, – teigė asociacijos vadovė. 

Vyriausybė siūlo, jog žmonės, neturintys galimybių paso, galėtų apsipirkti tik iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto maisto, veterinarijos, optikos parduotuvėse ir vaistinėse, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko. 

Anot R. Vainienės, vien penkių didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse, kurios viršija numatytą plotą, lankytojų skaičius kasdien siekia apie pusę milijono. Prekybininkai siūlo, kad leidžiamas plotas be galimybių paso būtų padidintas bent iki 2,5 tūkst. kv. metrų. 

R. Vainienė taip pat teigė, kad patikrą turėtų atlikti kontroliuojančios institucijos, taip, anot jos, būtų pasidalinta atsakomybė tarp skiepytis nenorinčių žmonių ir valstybės.

„Jeigu pareiga būtų pačiam pirkėjui numatyta neiti į parduotuves, jei jis neturi galimybių paso, parduotuvėse iškabinant informaciją, kad lankytis galima tik su galimybių pasu, tai kontroliuojančios institucijos tegu tikrina piliečius. (...) Tada nebūtų tų vartų, to butelio kakliuko prie įėjimo ir galėtų tikrinti, ar atvykę asmenys laikosi to reikalavimo, ar ne“, – sakė ji.

REKLAMA

Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė BNS sakė, kad Vyriausybės reikalavimai bus įgyvendinami, tačiau nuogąstaujama, kad jie gali sukelti itin didelį žmonių pasipiktinimą ir priešiškumą, kurį teks atlaikyti darbuotojams.

„Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė taip pat teigė, jog baiminamasi konfliktų. Anot jos, dažnai maisto prekių parduotuvė kai kur, ypač regionuose, yra vienintelė, kur žmonės gali nusipirkti maisto prekių. 

„Jau su apsauginių kaukių ribojimais mūsų darbuotojai patiria daug streso, nes neatsakingi pirkėjai visą pyktį dėl jų privalomo dėvėjimo išlieja būtent mūsų personalui. Be to, manome, kad tokiam tikrinimui reikės ir papildomų darbuotojų, o tai lems kaštų augimą“, – BNS teigė ji. 

Anot jos, baiminamasi, kad visa našta nekristų vien ant verslo pečių, todėl Vyriausybės prašoma  priimant sprendimus gerai apgalvoti jų įgyvendinimo detales.

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, jog nėra techninių galimybių, kaip patikrinti žmones. Jei reikėtų samdyti personalą, atsirastų papildomų kaštų.

„Ir nelabai aišku, dėl ko ta kvadratūra būtent tokia. Juk jei parduotuvės erdvios, tai kaip tik daugiau gali priimti pirkėjų, nes jos erdvesnės atstumų laikymosi prasme, o mažesnėse kaip tik žmonės labiau grūdasi“, – BNS sakė D. Ryliškis. 

REKLAMA

Anot jo, „Norfos“ tinkle yra 152 parduotuvės, iš jų maždaug ketvirtadalis yra iki 1,5 tūkst. kv. metrų ploto.

„Iki“ turi 227 parduotuves, apie 11 jų yra didesnės nei 1,5 tūkst. kv. metrų. „Maximos“ tinkle tokių yra 75 iš daugiau nei 250.  

Tuo metu „Lidl“ Lietuvoje turi 56 parduotuves, jų plotas vidutiniškai siekia apie 1,4 tūkst. kv. metrų.

„Politinių sprendimų ar diskusijų nekomentuojame“, – BNS sakė „Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.

Vyriausybė duoda laiko pasiskiepyti: po rugsėjo 13-osios daug durų užsidarys

Portalas tv3.lt primena, kad trečiadienį Vyriausybė iš esmės pritarė pluoštui naujų ribojimų, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems gyventojams.

Vyriausybė duoda daugiau nei mėnesį pasiskiepyti nuo koronaviruso, o nuo rugsėjo 13 dienos galimybių paso neturintiems žmonėms veiklos būtų smarkiai ribojamos.

„Kontaktinės paslaugos galėtų būti teikiamos ir pramogos organizuojamos tik asmenims, kurie atitinka galimybių paso kriterijus“, – per Vyriausybės pasitarimą trečiadienį siūlymus pristatė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Ministrų kabinetas per pasitarimą protokoliniu sprendimu siūlymams pritarė iš esmės, o priimti nutarimą planuojama artimiausiu metu. Premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad kitas Vyriausybės posėdis „tikėtina, bus pirmadienį“.

REKLAMA

Ribojimai įvedami dviem etapais

Vyriausybė planuoja, kad pirmieji ribojimai įsigaliotų nuo nutarimo priėmimo ir būtų siejami su COVID-19 lovų užimtumu, o pagrindiniai ribojimai įsigaliotų rugsėjo 13 dienos.

„Kai kurie apribojimai įsigaliotų artimu metu, kai kurie apribojimai įsigaliotų vėliau, bet kelios savaitės, kurios šiuos apribojimus skiria, būtų pakankamas laikas žmogui pasiskiepyti, kad susiformuotų imunitetas, penkios savaitės“, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Nutarimo projekte nustatyta, kad nepasiskiepiję ar koronavirusu nepersirgę žmonės be neigiamo PGR testo galėtų apsipirkti tik nedidelėse parduotuvėse, jiems užsivertų didieji prekybos centrai, grožio salonai, viešojo maitinimo įstaigos, pramogų vietos, renginiai.

Taip pat būtų nustatyta, kad imuniteto neturintys ir testo neatlikę žmonės negalės naudotis tiek miesto, tiek tarpmiestiniu viešuoju transportu.

A. Dulkys pažymėjo, kad dar vienas svarbus pakeitimas – norint gauti galimybių pasą nebetiktų antigeno tyrimas, taip pat norint jį gauti būtų panaikintas nemokamas testavimas, nebent žmogus negali skiepytis dėl medicininių priežasčių.

„Panaikinamas antigeno tyrimas, norint gauti galimybių pasą, ir būtų panaikinamas nemokamas testavimas, t. y. norint gauti galimybių pasą nemokamai būtų paliekama tik tiems, kas negali skiepytis dėl medicininių priežasčių“, – sakė ministras.

REKLAMA

Su pasu nebereikės ir kaukių

Paslaugos, parduotuvės, prekybos ir pramogų vietos, restoranai, kavinės, barai bei kitos pasilinksminimo vietos, lošimo salonai, komerciniai ir nekomerciniai kultūros, pramogų, sporto renginiai, šventės, mugės, festivaliai ir kiti susibūrimai nuo rugsėjo 13 dienos lieka atviri tik imunitetą turintiems žmonėms bei vaikams iki 16 metų.

Be apribojimų lankytis šiose vietose galės žmonės, kurie yra pasiskiepiję pilna skiepijimo schema ir įgiję imunitetą, taip pat persirgusieji koronavirusu, kai tai patvirtinta PGR bei antigeno testais arba serologiniu antikūnų tyrimu, taip pat turintys neigiamą PGR testą, atliktą per pastarąsias 48 valandas, ir vaikai iki 16 metų.

Tuo tarpu asmenims, neatitinkantiems šių kriterijų, veiklos bus apribotos: jie galės apsipirkti tik parduotuvėse, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių pardavimas, turinčiose atskirą įėjimą iš lauko, ir jų prekybos plotas turės būti mažesnis nei 1500 kv. metrų. Tai galios ir parduotuvėms, kurios yra prekybos centre, kurio bendras plotas neviršija minėtos kvadratūros.

Taip pat nustatyta, kad kontaktiniu būdu aptarnaujant asmenis be galimybių paso galios reikalavimai dėl saugaus atstumo laikymosi, higienos, būtinųjų asmeninių apsaugos priemonių. Tuo tarpu aptarnaujant žmones su galimybių pasu kaukės ir kiti operacijų vadovo nustatyti saugumo reikalavimai lieka rekomendaciniai.

REKLAMA

Be Galimybių paso – ribotos paslaugos

Paslaugas neturintiems galimybių paso siūloma apriboti dviem etapais: vienas jų siejamas su užimtų COVID-19 lovų ligoninėse skaičiumi, šiuo laikotarpiu dar leidžiamos grožio paslaugas, renginiai atvirose erdvėse, o nuo rugsėjo 13 dienos sąrašas dar trumpėja.

Pirmieji ribojimai įsigaliotų, kai COVID-19 lovų užimtumas asmens sveikatos priežiūros įstaigose pasiekia 250 lovų. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu ligoninėse yra gydomi 200 koronavirusu sergantys pacientai.

Nuo rugsėjo 13 d. be galimybių paso leidžiamų veiklų sąrašas smarkiai trumpėja. Leidžiamas tik smulkaus remonto paslaugų užsakymas, kai kontaktas trunka ne ilgiau nei 15 minučių, veterinarijos paslaugos, muziejų ekspozicijų ir parodų lankymas, bibliotekose bus galima lankytis tik knygų atsiėmimo-grąžinimo tikslais.

Taip pat neturint galimybių paso sveikatos priežiūros įstaigose bus teikiamos tik būtinosios asmens sveikatos priežiūros, taip pat tokiems asmenims galės būti teikiamos socialinės paslaugos.

Sąraše nebelieka grožio paslaugų, keleivių vežimo vietiniu (miesto ir priemiesčio), tarpmiestiniu ir tarptautiniu transportu paslaugų, renginių atvirose erdvėse.

Pailgintas galimybių paso veikimas

Galimybių pasą inicijavusios Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovė Aušrinė Armonaitė pažymi, kad jis grąžinamas laikantis principo „ribojimais netrukdyti žmonių, kurie yra pasiskiepiję“.

REKLAMA

„Tai reiškia, maitinimo įstaigose, kitur, yra laisvė bendrauti, verslui nėra papildomų trukdžių“, – sakė A. Armonaitė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimu, nuo pirmadienio galimybių pasas galioja nebe vieną savaitę, o mėnesį. A. Armonaitė taip pat patvirtino, kad galimybių paso galiojimo laikas nuo kitos savaitės ilgės iki dviejų mėnesių.

Ministrų kabinetas praėjusią savaitę sutarė, jog augant užimtų COVID-19 lovų ligoninėse skaičiui būtų įvedami kontaktinės veiklos ribojimai neturintiems galimybių paso, išskyrus kai kurias išimtis.

Galimybių pasą gali gauti pasiskiepiję, koronavirusu persirgę bei turintys neigiamą testo rezultatą žmonės.

Galimybių pasas įsigalioja keliais skirtingais atvejais:

Pasiskiepijus

„Comirnaty“ arba „Moderna“ vakcina – praėjus 1 sav. po antrosios vakcinos dozės suleidimo;

„Janssen“ vakcina – praėjus 2 sav. po vienintelės vakcinos dozės suleidimo;

„Vaxzevria“ vakcina – praėjus 4 sav. po pirmosios dozės suleidimo ir iš karto po antrosios vakcinos dozės;

Persirgus – praėjus 2 sav. po bet kurios vienos vakcinos dozės.

Persirgus 

COVID-19 – 210 d. nuo teigiamo testo rezultato.

Atlikus testą

Turint neigiamą COVID-19 testo rezultatą:

Antigeno testas galioja 48 val. nuo ėminio paėmimo momento;

SARS-CoV-2 PGR tyrimas galioja 72 val. nuo ėminio paėmimo momento.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų