a. armonaitė

Po kilusios audros dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministro Vinco Jurgučio žmonos Agnės Belickaitės įdarbinimo „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės korporatyvinių reikalų direktore klausimų tik daugėja. Aiškėja daugiau detalių dėl A. Belickaitės ir Laisvės partijos artimų sąsajų – ji aktyviai dirbo su Laisvės partija ir per savivaldos rinkimus, kurie šiai politinei jėgai buvo nesėkmingi.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad partnerystės ar civilinės sąjungos ir kanapių reguliavimo klausimai lieka centrine žmogaus teisių darbotvarkės dalimi. Nors jie liko neišspręsti ir buvo gautas ne vienas smūgis, ji tikisi, kad reikalai pajudės į priekį. A. Armonaitė aiškina, kad jai liūdna ir gėda prieš žmones, kad šie klausimai nesutvarkyti, o žmogaus teisių žemėlapiuose esame nupiešti su Baltarusija ir Rusija.

Kai kuriems parlamentarams išėlus abejones dėl į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos dirbti atvykstančių žmonių, ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad Lietuva su rusiško kapitalo įmonėmis nedirba. Pasak jos, laukiamos yra dviejų tipų įmonės – aiškiai pasmerkusios Baltarusijos ir Rusijos režimą bei tarptautinės, dėl kurių nekyla abejonių. Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė yra sakiusi, kad iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą atvyksta dirbti tūkstančiai profesionalų.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

Nuo šeštadienio Lietuvoje nustoja galioti galimybių pasas, jį pakeičia žmonių srautų ribojimai. Tiesa, ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neatmeta, kad galimybių pasą gali tekti sugrąžinti ateityje. Vyriausybės sprendimu, vasario 5-ąją Lietuvoje baigia galioti pernai įvestas ir nuo rugsėjo plačia apimtimi taikyti pradėtas galimybių pasas.

Vyriausybė trečiadienį išplėtė karantino metu tiesiogiai ir netiesiogiai ribojamų ūkinių veiklų sąrašą. Pasak ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės, tokiu būdu daugiau įmonių, nukentėjusių dėl pandemijos ir Kinijos prekybos apribojimų, galės pasinaudoti parama. „Sąrašas reikalingas atnaujinant tiesioginių kovid paskolų priemonę, kuria galės pasinaudoti ir problemų su Kinija turinčios įmonės.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė pripažino, jog esama nerimo dėl Lietuvoje veikiančių užsienio investuotojų planų, susijusių su Kinijos veiksmais Lietuvos atžvilgiu.  Aušrinės Armonaitės teigimu, tikimasi, kad situacija bus deeskaluota.  „Daugiau apie įmonių planus, kad jos juos keičia, informacijos nėra.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ryte teigė, kad „krizelė“ su Kinija – galimybė Lietuvai tapti konkurencingiausia ES. Tai papiktino kai kuriuos verslininkus, po pietų ministrė A. Armonaitė pripažįsta, kad šioje vietoje jos ironija nebuvo tinkama. Ministrė pabrėžia, kad dėl Lietuvos santykių su Kinija situacija yra rimta ir papasakojo apie artimiausius planus. „Iš tikrųjų tą žodį pavartojau gal ir ne visai tinkamai, ironiškai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako nežinanti atvejų, kad dėl pašlijusių santykių su Kinija iš Lietuvos trauktųsi investuotojai.  „Yra pasirodžiusios informacijos dėl investuotojų nerimo, bet nė vienas investuotojas nėra išėjęs ir artimiausių tokių realių planų nėra. Yra tik išreikštas susirūpinimas“, – Seime per Vyriausybės valandą ketvirtadienį tvirtino A. Armonaitė.   Pasak jos, taip pat yra pasirašinėjamos sutartys su naujais investuotojais.