Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su 2024 m. Seimo rinkimuose dalyvaujančiomis partijomis ir politikais ne tik iš teigiamos pusės. Skandalai, incidentai ir kitos nuodėmes – visa informacija surinkta tam, kad rinkėjai patys įvertintų kandidatus ir lengviau apsispręstų, kam patikėti valstybės vairą.
Saulius Skvernelis
Pirmasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatų į Seimą daugiamandatėje apygardoje sąraše žygiuoja šios partijos pirmininkas Saulius Skvernelis.
Politikoje S. Skvernelis atsidūrė, kai 2014 m. tapo vidaus reikalų ministru. O 2016 m. S. Skvernelis kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) laimėjo rinkimus į Seimą ir tapo premjeru.
Skyrybos su Karbauskiu
Nuo 2014 m. trukusi S. Skvernelio ir LVŽS bei jos pirmininko Ramūno Karbauskio draugystė buvo pilna pakilimų ir nuosmukių. O pirmieji atgarsiai apie galimą atsiskyrimą pasigirdo dar 2017 m., kai S. Skvernelis pareiškė sulaukiantis kai kurių „valstiečių“ raginimų kurti naują frakciją. Visgi R. Karbauskis tokias S. Skvernelio kalbas pavadino emocijomis.
„Yra nemažai frakcijos narių ir tai jau ne vienetai ir ne dešimtys, kurie nori matyti tą rezultatą, kurį mes žadėjome žmonėms“, – tuomet kalbėjo S. Skvernelis.
Dar kartą S. Skvernelis sukritikavo LVŽS 2019 m. liepą ir tvirtino, kad „valstiečiai“ turi keistis, jei norėtų jį matyti tarp kandidatų 2020 metų Seimo rinkimuose.
„Į tokią partiją, kokia ji šiandien yra, man įstoti būtų sunku“, – sakė jis.
R. Karbauskis tvirtino, kad sąlygos, kurios yra keliamos dėl įstojimo į partiją jam yra nepriimtinos, o poreikio partiją „gelbėti“ nėra. Visgi abu politikai tvirtino, kad konflikto dėl išsiskyrusių nuomonių nėra.
Viešai išreikšti tam tikrą kritiką ar nepritarimą vienos kito pozicijoms vėliau nepabijodavo tiek R. Karbauskis, tiek S. Skvernelis. Pavyzdžiui, R. Karbauskis 2019 m. liepą tvirtino, jog S. Skvernelis elgėsi nekorektiškai ir galėjo supainioti interesus, Vyriausybės kanceliarijai užsakius apklausą apie partijos frakcijos Seime įtaką tuometinio ministro pirmininko reitingams.
O 2019 spalį S. Skvernelis išreiškė palaikymą tuometiniam Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, kuris atsisakė trauktis iš pareigų. V. Pranckietis teigė, kad jo atstatydinimo siekia R. Karbauskis, kerštaudamas už neklusnumą.
2021 m. vasarį, jau būnant opozicijoje, R. Karbauskis pradėjo vadovauti šešėlinei „valstiečių“ vyriausybei, tačiau S. Skvernelis liko be posto joje.
R. Karbauskis tvirtino, kad S. Skverneliui buvo siūlyta dalyvauti šešėlinės vyriausybės veikloje, tačiau jis pasiūlymo atsisakė. ekspremjeras aiškindamas savo sprendimą sakė, kad šešėlinę Vyriausybę norėtų matyti suburtą iš visų opozicinių frakcijų. 2021 m. kovą S. Skvernelis tapo opozicijos lyderiu.
2021 m. liepą po konflikto su R. Karbauskiu iš „valstiečių“ partijos buvo pašalintas ilgametis jos narys Tomas Tomilinas. S. Skvernelis buvo vienas iš viešai šį sprendimą kritikavusių frakcijos atstovų Seime, o tų pačių metų rugpjūtį jis sakė turintis dvejonių dėl ateities „valstiečių“ frakcijoje. Šiuo metu T. Tomilinas Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatų į Seimą daugiamandatėje apygardoje sąraše žengia septintas.
Galiausiai 2021 metų rugsėjo 7 dieną dešimt parlamentarų, tarp jų – S. Skvernelis, paliko LVŽS frakciją. Jie kartu su keliais politikais iš Seimo narių Mišrios grupės pranešė buriantys naują Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“. O po kiek laiko tokiu pačiu pavadinimu buvo sukurta ir politinė partija.
Sąsajos su „Orlen“
2020 m. portalas 15min.lt išsiaiškino, kad tuometinis premjeras S. Skvernelis rodė prielankumą lenkų naftos milžinei „Orlen“, kuri Lietuvoje valdo Mažeikiuose esančią naftos perdirbimo gamyklą. „Orlen“ laimėjo ne vieną milijoninį valstybinį konkursą, kurio sąlygos buvo pakeistos taip, kad tiktų lenkų įmonei.
Tiesa, S. Skvernelis tai kategoriškai neigė. Tačiau, įtarimų, kad S. Skvernelis prisidėjo prie „Orlen“ sėkmės, vis daugėjo.
Po naudingų įmonei sprendimų, „Orlen Lietuva“ parėmė ir šalies krepšinio klubus – Vilniaus „Rytą“ ir Panevėžio „Lietkabelį“, kurių vadovai esą turėjo gana glaudžius ryšius su S. Skverneliu. O 2020 m. S. Skvernelio žmona Silvija Skvernelė įsidarbino „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle.
Asfaltuotas keliukas
Itin stipriai S. Skverneliui atsiėjo „keliuko skandalas“. 2019 metų lapkritį buvo pradėta asfaltuoti Smiglių kaime esanti Upės gatvė, kurioje yra buvusio premjero namas.
Spalio pabaigoje Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Upės g. pateko į asfaltuojamų kelių sąrašą, po mažiau nei savaitės Vyriausybė šiems darbams skyrė lėšų – gatvei asfaltuoti buvo skirta apie 300 tūkst. eurų.
Tuomet buvo teigiama, kad S. Skvernelis asmeniškai nesirūpino, kad Upės g. būtų padengta nauju asfaltu. Visgi, dėl kilusio skandalo tuometinis premjeras turėjo atsakyti ir prezidentui Gitanui Nausėdai.
Dėl „keliuko“ asfaltavimo Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje (VTEK) buvo pradėtas tyrimas. Tačiau po pusmečio VTEK paskelbė, kad tyrimas nutrauktas.
Lukas Savickas
Antrasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatų sąraše žengia dabartinis Seimo narys Lukas Savickas.
2016-2020 metų Seimo kadencijoje jis buvo tuometinio premjero S. Skvernelio patarėjas, o prieš kadencijos pabaigą ėjo ir Vyriausybės kanclerio pirmojo pavaduotojo pareigas.
Būtent 2020 m. dirbdamas Vyriausybės pirmuoju vicekancleriu L. Savickas pakliuvo į korupcinį skandalą dėl už per didelę kainą nupirktų greitųjų koronaviruso testų.
L. Savickas buvo minimas kaip vienas iš žmonių, kuris aktyviai dalyvavo priimant sprendimą pirkti pusę milijono greitųjų testų už 6 milijonus eurų.
LRT duomenimis, būtent L. Savickas pavedė sudaryti sutartį su greituosius testus Vyriausybei pardavusia bendrove „Profarma“, kuri neturėjo tvirtų sutarčių su tiekėjais.
Dėl šio įvykio jam buvo suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jį apklausė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Pagal sudarytą sutartį vieno testo kaina kainavo 12 eurų nors tokius pačius testus iš kitos bendrovės pirkusi Krašto apsaugos ministerija mokėjo šiek tiek daugiau nei 3 eurus už testą.
Tuometiniu L. Savicko teigimu, sprendimą pirkti greituosius testus priėmė tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Dėl kilusio skandalo pareigas paliko sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė, kuri kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba ir padaryta 4,1 milijono eurų žala valstybei. 2022 m. duodama parodymus L. Jaruševičienė teigė, kad bendrovės „Profarma“ kontaktus ji gavo iš L. Savicko.
Linas Kukuraitis
Ketvirtasis sąraše žengia Linas Kukurtaitis – buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras S. Skvernelio Vyriausybėje.
L. Kukuraitis gerai žinomas, kaip aktyviai už vaikų teises pasisakantis politikas. Tačiau kai kurie buvusio socialinės apsaugos ir darbo ministro sprendimai buvo kvestionuojami.
2018 metais visuomenę šokiravo ir papiktino L. Kukuraičio pasidaryta nuotrauka prie nuo tėvų rankos žuvusio keturmečio Mato kapo. Nuotrauka savo „Facebook“ puslapyje pasidalino Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Joje matyti kaip L. Kukuraitis deda gėles ant žuvusio vaiko kapo. Teigta, jog socialinių tinklų pranešimas su nuotrauka skirtas Mato mirties metinėms paminėti bei pakalbėti apie būtinybę saugoti vaikus nuo smurto šeimoje.
Žinutės prasmę vėliau trumpai paaiškino ir pats L. Kukuraitis.
„Suėjus metams, šeštadienį, kaip ir prieš metus buvau ligoninėje prieš Mato mirtį, taip ir po metų nuvažiavau su juo atsisveikinti, jam padėkoti ir pabūti, nes jaučiuosi turintis asmeninį ryšį. (...) Šita žinutė, kuri išėjo, skirta tam, kad primintų ir visiems pasakytų, kad daugiau tokių mirčių nebūtų“, - žurnalistams tada kalbėjo L. Kukuraitis.
Visgi visuomenę tokia nuotrauka papiktino, o L. Kukuraitis buvo kaltinamas besidarantis reklamą iš tragedijos.
L. Kukuraitis taip prasikalto ir prieš VTEK, kuri 2018 m. nustatė, kad L. Kukuraitis pažeidė tarnybinę etiką už laiku nedeklaruotą 2009 m. sudarytą paskolos sandėrį.
Algirdas Stončaitis
Šeštasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos sąraše rikiuojasi Algirdas Stončaitis – dabartinis Seimo narys, buvęs vidaus reikalų ministerijos kancleris bei S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės kancleris.
Būtent eidamas Vyriausybės kanclerio pareigas A. Stončaitis susidūrė ir su tikriausiai didžiausiais savo politinės karjeros skandalais.
Premjero kabineto renovacija
Bene labiausiai A. Stončaitis įklimpo tada, kai jo nurodymu 2019 m. slaptai renovuotas ekspremjero S. Skvernelio kabinetas.
Apie tai pirmasis pranešęs 15min.lt skelbė, kad kabineto remonto išlaidos siekė daugiau nei 700 tūkst. eurų, iš jų baldai kainavo 208 tūkst. eurų. remonto ir baldų pirkimo išlaidas apmokėjo Vadovybės apsaugos departamentas (VAD). Be to, tvirtinta, kad remonto projektas su Kultūros paveldu departamentu suderintas atbuline data jau atlikus visus remonto darbus.
Išslaptintoje baldų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodoma, kad posėdžių stalas atsiėjo 20,2 tūkst. eurų, darbo stalas – 19,8 tūkst. eurų, lankytojo sofa – 7,2 tūkst. eurų, baras-komoda – 1,4 tūkst. eurų, pakabinamas šviestuvas virš posėdžių stalo – 4,3 tūkst. eurų ir t.t.
Kilus klausimams dėl kokių priežasčių buvo įslaptinta kabineto renovacijos kaina, teigta, kad remonto darbai ir visi baldų pirkimai buvo susiję su žvalgybinio pobūdžio veikla.
Tiek VAD, tiek buvęs Vyriausybės kancleris A. Stončaitis tuo metu atsakomybės už premjero kabineto renovaciją neprisiėmė ir teigė, kad kanceliarija ne prie ko, o departamentas tik prižiūrėjo ir vykdė pirkimą, rūpinosi patalpų saugumu.
Visgi 2022 m. prokuratūra pranešė, kad prokurorui nėra teisinio pagrindo konstatuoti teisės aktų, o tuo pačiu ir viešojo intereso pažeidimų bei inicijuoti viešojo intereso gynimo procesą dėl renovuoto ministro kabineto.
Kilo klausimų dėl darbo su slapta informacija
Tai ne vienintelis kartas, kada A. Stončaitis pakliuvo į visuomenės akiratį dėl darbo su slapta informacija.
Naujienų portalas 15min.lt atliktame tyrime pranešė neva A. Stončaitis būdamas Vyriausybės kancleriu iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio turėjo leidimą dirbti su slapta informacija nors atsisakė pasitikrinti poligrafu.
15min.lt tyrime teigta, kad 2019 metų kovą A. Stončaitis informavo Valstybės saugumo departamentą (VSD) apie jo užpildytą klausimyną dėl leidimo dirbti su slapta informacija ir sutikimą būti tikrinamam, o išvadą prašė pateikti skubos tvarka.
A. Stončaitis buvo iškviestas į VSD atsakyti į papildomus klausimus ir jam užduotas klausimas, ar sutiktų pasitikrinti melo detektoriumi, bet jis tokio patikrinimo neva atsisakė.
Tai sukėlė daug dvejonių dėl A. Stončaičio leidimo dirbti su slapta informacija, tačiau galiausiai toks leidimas buvusiam Vyriausybės kancleriui buvo išduotas.
Naujienų portalo 15min.lt paklaustas, ar jam buvo siūloma pasitikrinti melo detektoriumi, A. Stončaitis tai neigė. „Ne, neturėjau. Jeigu kas nors man parodytų kokį nors dokumentą, kad man kas nors pasiūlė, tai aš labai nustebčiau“, – tada sakė A. Stončaitis.
Tiesa, vėliau dėl situacijos pasisakė ir VSD, kuris pranešė, kad leidimas dirbti su slapta informacija A. Stončaičiui buvo išduotas laikantis įstatymų, o sprendimo jį tikrinti poligrafu nebuvo.
Vytautas Bakas
36-asis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatų į Seimą sąraše žengia Seimo narys Vytautas Bakas.
Pranešėjo skandalas
V. Bakas geriausiai žinomas dėl savo dalyvavimo pranešėjo Tomo Gailiaus ir prezidento Gitano Nausėdos istorijoje, dėl kurios jis itin aršiai kritikuoja G. Nausėdą.
2019 m. tuometinis VSD pareigūnas T. Gailius kreipėsi į V. Baką – tuometinį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką – norėdamas apskųsti savo vadovus VSD dėl galimai neteisėtos jų veiklos.
Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“. Buvęs VSD pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“.
Kaip paaiškėjo, lapuose buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai. Situaciją tada nagrinėjęs NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.
VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats T. Gailius tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kad sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.
Vadovavo Seimo komisijai
Prokuratūra konstatavo, jog pateiktas T. Gailiaus pranešimas V. Bakui apie VSD vadovybės veiksmus buvo išnagrinėtas netinkamai.
Todėl 2023 m. Seimas nusprendė atlikti parlamentinį tyrimą ir sudarė laikinąją tyrimo komisiją, kurios vadovu buvo paskirtas V. Bakas.
Komisijai buvo pavesta aiškintis pranešėjo informaciją dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo apie asmenis, galimo neteisėto poveikio žvalgybos veiklai, galimo kišimosi į rinkimų procesus per 2019 metų prezidento rinkimus, galimos neteisėtos paramos šiai kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijai.
V. Bako paskyrimas komisijos vadovu sukėlė ir nemažai klausimų dėl V. Bako nešališkumo tyrimo metu. Apie tai pasisakė ir prokuroras Arūnas Urbelis, kuris, Seimui sudarius komisiją, ragino V. Baką nusišalinti nuo atliekamo tyrimo.
Patikrinimą prokuratūroje dėl šios istorijos atlikęs prokuroras teigė, jog komisijai vadovaujantis V. Bakas, praėjusią kadenciją vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK), buvo pirmasis susipažinęs su pranešėjo istorija ir, anot A. Urbelio, su medžiaga nesupažindino komiteto.
„Gaunasi, pirmininkas nori save išsitirti – ir apie kokį nešališkumą mes galime kalbėti? Raginame komisijos pirmininką nusišalinti, kad nekiltų abejonių dėl objektyvaus tyrimo“, – tuomet sakė A. Urbelis.
Tačiau nuo komisijos V. Bakas nenusišalino, o šių metų kovą buvo paskelbtos ir atlikto komisijos tyrimo išvados, kuriose konstatuota, kad VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.
Tyrimo išvadose taip pat skelbta, jog VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 metais palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.
Visgi šių metų balandį Seimo etikos ir procedūrų komisija (EPK) nustatė, kad VSD pranešėjo istoriją nagrinėjusi parlamentinė komisija neteisėtai atskleidė Tomo Gailiaus tapatybę. Išvadose taip pat teigiama, kad komisijos pirmininkas V. Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o parlamentinė komisija viršijo įgaliojimus.
Be to, Seimo etikos sargai šių metų birželį nusprendė, kad V. Bakas išvadoje pateikė netikslius ir ne visos apimties duomenis ir taip sulaužė politiko elgesio kodeksą.
„Lietuvos Respublikos Seimo narys, Laikinosios komisijos pirmininkas V. Bakas, parengęs Išvados projektą, pasirašęs ir pateikęs Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti Išvadą, kurioje yra netikslūs ir ne visos apimties duomenys apie Laikinajai komisijai liudijusius asmenis ir jų pateiktą aktualią informaciją, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3 punkte įtvirtintą sąžiningumo principą“, – parengtą išvadą pristatė liberalas Andrius Bagdonas.
Pretenduoja daugiausiai buvusių komunistų
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šiais metais į rinkimus pretenduoja patekti 50 buvusių komunistų.
26 Seimo nario mandato siekiantys asmenys yra deklaravę ankstesnę savo priklausomybę Tarybų Sąjungos komunistų partijai (TSKP), o 13 kandidatų deklaravo buvę Lietuvos komunistų partijos (LKP) nariais, o 11 kandidatų yra buvę abiejų šių partijų nariais.
Daugiausiai buvusių komunistų, kandidatuojančių į Seimo nario postą yra būtent iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ partijos atstovų, kurie, šiuo atžvilgiu, pirmąją vietą dalinasi su LVŽS.
Iš viso tarp Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatų į Seimą yra 10 buvusių komunistų.
Tarp šių politikų – TSKP priklausęs ekspremjeras Algirdas Butkevičius, parlamentarai Algirdas Stončaitis, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, Vilija Targamadzė, gydytoja epidemiologė Rolanda Lingienė, Juozas Rimkevičius, Jonas Kairys, Antanas Baura ir Irena Šiaulienė.
Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 13 dieną.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
