Viešų asmenų atlyginimų skelbimas tapo viena iš aktualijų, nes tokią naują tvarką ruošiamasi įteisinti tiek valstybiniu, tiek ir municipaliniu lygiais. Klaipėdoje dirbantys tarnautojai sutiko atskleisti, kokias oficialias algas jie gauna ir kone vienbalsiai suokė, kad teisinis įpareigojimas kiekvienam norinčiam įlįsti į jų kišenes nebaugina.

Seime jau priimtas nutarimas, pagal kurį Vyriausybė šią savaitę turėtų pateikti tvarką, kokiu būdu valstybės įmonių, valstybės kontroliuojamų bendrovių ir viešųjų įstaigų darbuotojai nebegalėtų slėpti savo atlyginimų. Analogiški žingsniai dedami ir šalies savivaldybėse.

Precedentas buvo

Sukurti teisinį mechanizmą, pagal kurį valdininkai nebegalėtų maskuoti savo uždarbio, paskatino išaiškinta bei politikus apstulbinusi tvarka ne vienoje valstybei ar savivaldybei priklausančioje įstaigoje.

Ypač slepiamos algos Seime ar Vyriausybėje, nes didžiausią pajamų dalį sudaro vadinamosios reprezentacinės ar kanceliarinėms prekėms skirtos sumos. Jos būna net didesnės už oficialią algą ir už jas nereikia atsiskaityti.

Seimo Audito komiteto vicepirmininkas Artūras Skardžius „Vakarų ekspresui“ sakė, kad didžiausi kuriozai nustatyti Valstybės turto fonde.

„Ten dvidešimtas pagal rangą klerkas gauna didesnę algą nei šalies prezidentas, premjeras ar Seimo pirmininkas. O juk yra pardavinėjimas visų Lietuvos piliečių turtas. Tad matyti, kad didžiules algas gaunantiems valstybės tarnautojams nebelieka motyvacijos dirbti geriau. Viešas algų skelbimas sukurtų savikontrolės mechanizmą“, - sakė parlamentaras.

REKLAMA

Jo įsitikinimu, analogišku keliu turėtų sekti ir savivaldybės.

Precedentas šiuo klausimu buvo sukurtas Vilniuje 2006-aisiais. Anuometinio sostinės mero Artūro Zuoko iniciatyva Savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą, kuriuo įpareigojo tiek Savivaldybės, tiek jai priklausančių įmonių darbuotojus kas pusę metų internete viešai skelbti savo algas. Tiesa, ši praktika buvo panaikinta pernai pasikeitus valdžiai.

„Algas viešinti privalėjo tiek valytojos, tiek generaliniai direktoriai. Ir išties daugelį ištiko šokas, kai pamatė skirtumus: kai kurių įmonių vadovų, buhalterių algos, priedai buvo nepalyginamai didesni nei vidutinių darbuotojų. Vadovai kai kuriais mėnesiais sugebėdavo sau išsimokėti net po 50-80 tūkst. litų. Algas ėmus viešinti, sukruto patys darbuotojai, atlyginimai sumažėjo“, - mūsų dienraščiui sakė A. Zuokas.

Jis teigė, kad algų viešinimas suteikia didesnį skaidrumą bei tarnautojų atsakomybę prieš šalies piliečius, kurie savo mokesčiais ir moka tarnautojams algas.

Nesislapsto

„Vakarų ekspresui“ ėmus domėtis, kokias gi algas gauna Klaipėdoje esančių valstybei priklausančių įmonių vadovai ir ką jie mano apie Vyriausybės rengiamą tvarką, pokalbininkai nerti į krūmus nebuvo linkę.

AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Jurgis Aušra teigė, kad jam algų viešinimas jokių problemų nekeltų.

„Pas mus algos skaičiuojamos pagal oficialiai nustatytą koeficientą, kuris dauginamas iš minimalios algos. Mano koeficientas - 19,5, tad šį skaičių reikėtų padauginti iš 800 litų. Gausime 15 tūkst. 600 litų. Iš šios sumos dar reikia atimti 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio, tad į rankas aš gaunu 11 tūkst. 388 litus“, - „Vakarų ekspresui“ sakė bendrovės vadovas.

Jis taip pat pripažino, kad metų pabaigoje gaunami ir priedai prie algos, kurie esą sudaro apie 15 proc. atlyginimo.

„Priedai mokami už įmonės pelną, rentabilumą. Nematau reikalo slėpti savo algos, pas mus - viskas skaidru. Tačiau tos algos palyginti nėra jau tokios didelės. Pinigais gerų specialistų neperviliosi, nes privačios bendrovės tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje siūlo gerokai daugiau“, - teigė J. Aušra.

REKLAMA

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Sigitas Dobilinskas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad Vyriausybės nutarimą viešinti algas būtų privaloma vykdyti.

„Mano koeficientas - 13 (apie 7590 litų „į rankas“, neįvertinus neapmokestinamų pajamų dydžio. - Red. past). Priedų prie algos taip pat yra, ir jie sudaro iki pusės atlyginimo sumos. Kanceliarinėms išlaidoms jokių papildomų išmokų neskiriama, tad ne iš algos kostiumo nusipirkti negalėčiau. Žinoma, pas mus algos yra gerokai mažesnės nei privačiose struktūrose. Aš negaliu pasisamdyti specialisto, pasiūlęs jam patrauklesnį atlygį, nes yra mokos fondas, mokami valstybės pinigai“, - teigė S. Dobilinskas.

Privatus reikalas?

Viešosios įstaigos „Jūros šventė“ vadovas Remigijus Mockus „Vakarų ekspresui“ sakė nematantis priežasties slėpti savo algą.

„Mano koeficientas - 6 (apie 3500 litų „į rankas“. - Red. past.). Tačiau nemanau, kad algos dydis apsprendžia žmogaus norą dirbti, motyvaciją. Tiesiog alga lemia: dirbti ar ne? Jei bus Vyriausybės parengta tvarka, savo darbuotojų atlyginimus skelbsime“, - sakė jis.

Valstybinės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ vadovas Petras Kaučikas nurodė tokį koeficientą - 13.

„Tačiau manau, kad kiekvieno žmogaus alga yra jo privatus reikalas. Juk yra ir tai reglamentuojantis įstatymas. Kodėl visi turi girtis, kiek gauna? Esame valstybinė įmonė, kuri užsiima komercine veikla. Viešinti algas galėtų nebent biudžetinės organizacijos. Tačiau aš asmeniškai nematau reikalo slėpti savo algos“, - tvirtino P. Kaučikas.

Paslaptingiausias buvo AB „Klaipėdos energija“, kurios pagrindinis savininkas yra Klaipėdos miesto savivaldybė, vadovas Vytautas Valutis.

„Esame klasikinė akcinė bendrovė, kurioje akcijų turi ir užsienio kapitalo atstovai. Tad manau, kad mums neturėtų galioti algų viešinimo tvarka. Gal ji būtų rekomendacinio pobūdžio. Algas nustato bendrovės Stebėtojų taryba, priedų pas mus nėra. Nenorėčiau skelbti savo algos, galiu tik pasakyti, kad ji siekia apie 10 tūkst. litų neatskaičius mokesčių“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

REKLAMA

AB „Klaipėdos vanduo“ vadovas Leonas Makūnas tikino, kad algas viešintų tik tuo atveju, jei būtų konkretus teisinis reglamentavimas.

„Dabar yra įstatymas, pagal kurį algos yra konfidencialios. Savo aš galiu pasakyti - mano koeficientas yra 5. Šį skaičių reikėtų dauginti iš vidutinio darbo užmokesčio, kuris šiuo metu siekia 2 tūkst. 52 litus. Ir atimti 27 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Algas nustato valdyba. O premijos yra ir jos visiems vienodos. Priedai mokami du kartus per metus: iš viso 700 litų vienam žmogui“, - „Vakarų ekspresui“ sakė jis.

Išmokų painiava

Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius mūsų dienraščiui sakė, kad jis jau gavo dokumentus iš Lietuvos savivaldybių asociacijos, kuriuose prašoma pateikti poziciją dėl savivaldybių ir jai priklausančių įmonių darbuotojų algų viešinimo.

„Turiu duoti atsakymą iki kovo 14 dienos. Siūloma keisti įstatymus, pagal kuriuos būtų privalu algas skelbti viešai. Aš manau, kad tame nėra nieko blogo. Tegul būna visiems vienodos sąlygos. Nereikia tų paslapčių“, - teigė miesto meras.

Vyriausioji Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos buhalterė Daiva Trečiokienė „Vakarų ekspresui“ sakė, kad miesto vadžios atstovų algas taip pat lemia koeficientai, kurie dauginami iš bazinės algos dydžio - 490 litų. Tačiau tikslias algas suskaičiuoti sudėtinga, nes yra įvairiausių priemokų už stažą, klasę, auginamus nepilnamečius vaikus.

„Kadangi Savivaldybė iš dalies yra biudžetinė organizacija, tad ir tvarka skirtinga. Specialistai turi sutartis, o merui, jo pavaduotojams, administracijos direktoriui, pavaduotojams, departamentų vadovams taikoma koeficientų tvarka. Politinio pasitikėjimo tarnautojai kas mėnesį gauna 30 proc. algos siekiančius priedus“, - sakė ji.

Departamentų vadovai už 1 klasės įvertinimą gauna 50 proc. priedus prie algos. Visi 4 departamentų vadovai ir yra įvertinti 1 klase.

Miesto meras dar gauna po 3 proc. priedą nuo algos už kiekvienus valstybei ištarnautus 3 metus, tad jo priedo procentas siekia 9. Mero koeficientas - 12,2, tad jo pagrindinė alga neatskaičius mokesčių - 5 tūkst. 978 Lt.

REKLAMA

Savivaldybės administracijos direktorius Aloyzas Každailevičius „Vakarų ekspresui“ sakė, kad algų viešinimas jo nebaimina, o Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus pabandė suskaičiuoti, kiek jis kas mėnesį į rankas gauna algos.


Rašyti komentarą...
v
valstietis
2008-03-12 09:44:56
Pranešti apie netinkamą komentarą
siaip tokie zurnalistiniai svaiciojimai varo biesa, bent jau del to kad rasytojams nera skirtumo valstybes tarnautojai ar valstybes imoniu darbuotojai. susirade istatymus nera sunku pasakyti koki maksimalu atlyginima gali gauti valstybes tarnautojas netgi su visomis reprezentacinemis ismokomis, kurie nera atlyginimas (aisku, kyla klausimas ar tos lesos panaudojamos butent tam kam skirtos), o su valstybes imonemis, netgi sakyciau su mokyklomis, institutais ir etc., yra kur kas idomiau. manau kad kuriozu cia nestinga. nieko blogo nematau, jei kokiu RST direktorius gauna 20klt atlyginima, bet kai registro, "valstybes ziniu" ir pan direktoriai, kurie realiai pelno neuzdirba, issiraso nekuklias sumas, cia tai jau idomu.
Atsakyti
0

a
atvirai.lt
2008-03-12 09:45:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Lietuvoje - neramūs laikai 08 03 2008
Mindaugas Pliauga
Lietuvoje prasidėjo protestai prieš valdžios vykdomą politiką ne tik žodžiais, bet jau ir rimtais veiksmais. Pirmieji ėmėsi veiksmų mokytojai, kurie paskelbė karą valdžiai, kuri tarnauja tik valdančiojo elito nariams. Lietuvoje prasidėjo protestai prieš valdžios vykdomą politiką ne tik žodžiais, bet jau ir rimtais veiksmais. Pirmieji ėmėsi veiksmų mokytojai, kurie paskelbė karą valdžiai, kuri tarnauja tik valdančiojo elito nariams. Natūralu, kad pirmieji tą padarė mokytojai, nes tokius darbus visada pradeda šviesuomenė, kuri po to įtraukia plačiąsias mases. Mokytojų reikalavimai labai konkretūs ir pagrįsti. Reikalaujamų atlyginimų dydžius vertinu kaip derybinę mokytojų poziciją, o kitus reikalavimus kaip iš esmės spręstinas švietimo problemas, kurių strategiją ir taktiką turi parinkti valdžia, atsižvelgusi į mokytojų reikalavimus. Taip pat, manau, kad dabartiniai švietimo strategai negali išspręsti švietimo problemų. Reikia ne tik naujų vadovų, bet ir naujų “ideologiją” bei strategiją rengiančių žmonių. Tai reiškia, kad reikalinga revoliucija švietimo sistemoje. Stebina partijų veidmainiškumas ir valstybės interesų nepaisymas. Visos partijos žada streikuojantiems pedagogams paramą, bet rimtais darbais nei viena jiems nepadėjo. Todėl partijų veiksmus vertinu kaip gana vieningai koordinuojamą pedagogų skaldymą ir jų pasipriešinimo silpninimą. Valdantysis elitas rūpinasi tik kaip išlaikyti savo pozicijas ir pradeda pamiršti, kad valstybėje yra ir kitokie interesai, ko pasekoje susidaro situacija, kai “apačios - nebenori, o viršūnės - nebegali”. Reikia pabrėžti, kad ši situacija susidaro ne dėl išorinių paslaptingų jėgų (kaip galvoja valdžia), bet dėl netinkamos valdžios politikos bei deklaracijų ir darbų neatitikimo. Pasipiktinimą kelia tai, kad valstybinės politikos dienotvarkę sudarinėja ne piliečių, visuomenės, valstybės interesai, o politinių, verslo ir netgi nusikalstamo pasaulio grupių interesai ir jų pirmenybė. Mokytojai reikalauja didesnių algų ir mano, kad valdžia gali rasti biudžete tam reikalingas lėšas. Valdžia tikina, kad biudžete tokių lėšų nėra ir norint mokytojams pakelti algas reikia sumažinti kitiems biudžetininkams arba didinti mokesčius. Nestebina toks valdžios požiūris, nes jie nenori peržiūrėti skiriamų biudžeto lėšų pagrįstumo jų interesų sferose. Geras pavyzdys yra nacionalinis stadionas. Šiai sporto aikštelei šiais metais numatyta skirti 200 milijonų litų. Mokytojai godžiai žiūri į šias lėšas ir nori savo streiku tiesiog išplėšti šias lėšas iš nasrų. Tenka pastebėti, jog nasrai nepaprastai stiprūs, o pilvas besotis. Šiuo metu neatrodo, kad tūstančiai streikuojančių mokytojų ir dar daugiau juos palaikančių galėtų įveikti politinių – finansinių grupuočių nasrus. R.Paksas ir jo partija reklamuoja savo moralinę paramą mokytojams. Deja, ši partija negali ar nenori atsisakyti imti iš Vyriausybes 200 milijonų litų nacionalinio stadiono statybai ir tokiu būdu nukreipti šias lėšas svarbesniems dalykams. Tai tik vienas pavyzdys ir taip galima kalbėti apie kiekvieną valdžioje esančią partiją. Demokratinėje valstybėje partijos privalo vadovautis daugumos žmonių interesais, nes vyksta partijų konkurencija ir taip nesielgianti partija niekada nepaims valdžios. Dėja Lietuvoje taip nėra. Partijos viena kalba, o kita daro. Geras pavyzdys yra Tėvynės sąjunga. Šios partijos lyderiai kyla į kovą prieš prorusiškas jėgas, kritikuoja Vyriausybę, korupciją ir kitas negeroves, bet kaip pradedi vertinti jų kovos veiksmus pamatai, kad jie yra kitoje barikadų pusėje negu skelbia jų deklaracijos. Negi nėra partijoje žmonių, kurie galėtų kelti klausimą, kodėl taip dažnai Konservatorių partijos vadovybė atsiduria ne toje pusėje? Gerai, kad Lietuvoje auga pilietinis sąmoningumas ir piliečiai išmoksta priešintis netinkamai valdžios politikai. Tai vers būsimas valdžias labiau rūpintis eilinių piliečių gerove. Taip pat yra svarbu, kad darbuotojų profsąjungos ir kitos pilietinės organizacijos siekdamos savo interesų patenkinimo atsižvelgtų ir į kitų žmonių interesus. Siūlytų planus ir problemų sprendimo būdus. Šiuo metu mokytojai didžiąja dalimi tą išpildo, nes jų reikalavimų patenkinimas yra nukreiptas į tas biudžeto eilutes, kurios yra politinių- finansinių grupuočių sferos.
Atsakyti
0

V
Valstybės tarnautojas
2008-03-12 10:10:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Esu 8 kategorijos valstybės tarnautojas. Man bus gėda jei visi sužinos kokį apgailėtiną atlyginimą aš gaunu.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (8)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų