Ketvirtadienį nuo ryto Seimas turėtų svarstyti patikslintą šalies 2012 m. biudžeto projektą. Jame Vyriausybė, siekdama užlopyti beveik 1 mlrd. Lt biudžeto skylę, atsivėrusią beveik per pusę sumažinus ūkio augimo prognozę kitiems metams, planuoja 4 proc. mažinti valstybės išlaidas viešajam sektoriui ir tik 50 proc. atkurti per krizę sumažintas senatvės pensijas. Šie pataisymai garantuotų, kad nebūtų viršytas 3 proc. BVP biudžeto deficitas.
Nors patikslintam 2012 m. biudžetui Vyriausybė pritarė antradienį, trečiadienį toliau buvo diskutuojama, kur dar galima būtų sutaupyti kelis šimtus milijonų litų ir kokius papildomus mokesčius įvesti. Mat prezidentė ir Seimo pirmininkė išreiškė nepasitenkinimą, kad pensininkams ketinama atstatyti tik 50 proc. sunkmečiu sumažintų pensijų.
„Toliau yra likusi diskusija, kurios apimtis yra tarp 150-200 mln. litų. Palyginti su bendra apimti visų finansų, tai nėra esminė suma“, – trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė A. Kubilius.
Anot jo, bus ieškoma sprendimų, kad biudžeto deficitas, kaip planuota, neviršytų 3 proc. BVP.
Premjero teigimu, tai gali būti prabangos, nekilnojamojo turto, automobilių apmokestinimas, pervedimų į privačius pensijų fondus stabdymas ir kt. Įvairių siūlymų kaip taupyti pastarosiomis dienomis pateikė ir Seimo pozicija, ir opozicija. Tačiau iki sutarimo dar toli – kai kuriems valdančiosios koalicijos partnerių pasiūlymams atkakliai priešinasi liberalai.
Ar Vyriausybė galėjo rasti ir pasiūlyti taupymo būdų anksčiau? Gal ir galėjo – kaip dabar siūlo kiti. Tačiau po to, kai buvo nuspręsta nedidinti PVM, ministrai turėjo tik parą pateikti pasiūlymus, kaip ir kur mažinti išlaidas. Beveik kaip prieš ketverius metus, 2008-ųjų pabaigoje – „čia ir dabar“ reikia nuspręsti, kur nukirpti, o kas iš to išeis bus galima pagalvoti ir vėliau?
Vėl – lyg niekada anksčiau jokių biudžetų niekas nebūtų tvirtinęs ar net įtarti negalėjęs, kad jis bus skylėtas ir reikia galvoti, kaip tą beveik milijardo skylę užkimšti.
Tačiau laiko šį kartą, vis dėlto, buvo šiek tiek daugiau negu 2008-siais ir tie, kuriems vienas ar kitas „kirpimas“ ypač aktualus, suskubo reaguoti. Tad akivaizdu, kad plenariniame posėdyje, kuriame bus svarstomas kitų metų biudžetas, ketvirtadienį bus itin karšta.
Ginti pensininkų – pensininkų sąskaita?
Iš karto po to, kai Vyriausybė apsisprendė, kad nuo 2012 m. pensijos atkuriamos tik iš dalies (tik senatvės pensininkams, kiti, tarp jų ir neįgalieji, kol kas negaus nė tiek – red. past.), tokiu sprendimu pasipiktino seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Pareiškusi, kad kamšyti biudžeto skylių negalima vargingiausiai gyvenančiųjų sąskaita, ji informavo, jog tokiems veiksmams nepritaria ir konservatorių partijos frakcija.
„Mūsų netenkina toks Vyriausybės sprendimas, kad nebūtų grąžintos pensijos. Ne tik Vyriausybė, Seimo nariai, bet ir prezidentė buvo pažadėjusi pensininkams, kad tos pensijos bus grąžintos nuo 2012 m. sausio 1 d., todėl, mano ir frakcijos narių nuomone, pažadus, kuriuos esame davę, turime vykdyti“, – pareiškė Seimo pirmininkė.
Ją palaiko ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, kad galvojant apie papildomas priemones, kurios leistų sumažinti biudžeto išlaidas, negalima taupyti labiausiai pažeidžiamų piliečių – pensininkų sąskaita.
„Taupyti reikia, kritinė situacija nesibaigia, bet ne labiausiai pažeidžiamų piliečių sąskaita. Todėl nepalaikysiu, kad tai būtų daroma pensininkų sąskaita. (...) Pensijos turi būti atstatytos vien dėl to, kad vien pensijų sąskaita taupymo priemonių daryti daugiau nebegalima“, – sakė prezidentė.
Tiek prezidentė, tiek Seimo pirmininkė prabilo apie tai, kad reikia ieškoti daugiau taupymo galimybių viešajame sektoriuje ir tuo pačiu metu galvoti apie papildomų mokesčių įvedimo galimybę.
Tiesa, apie PVM didinimą keliais procentais, dėl kurio ir prasidėjo nesutarimai valdančiojoje koalicijoje, ir kuris būtų vėju prašvilpęs per absoliučiai visų šalies gyventojų pinigines, jau nekalbama. Siūlomi kiti būdai papildyti biudžetą ir ... sudaryti išskirtines sąlygas vienai socialinei grupei.
„Mūsų pagrindinis uždavinys Seime, kai Vyriausybė atneš pagrindiniam svarstymui biudžetą, yra „Sodros“ biudžete atrasti galimybę grąžinti pensijas, kaip buvo žadėta“, – pareiškė I. Degutienė ir pasiūlė kitais metais atsisakyti įmokų į antrosios pakopos pensijų fondus iš „Sodros“.
„Tai sudaro beveik 400 mln. Lt. Suma yra beveik ta, kurios reikia pensijoms atkurti“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
Seimo posėdžių sekretoriate jau užregistruotas ir siūlymas 2012 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto („Sodros“) projekte atsisakyti pervesti 2 proc. pensijų įmokų į privačias pensijų kaupimo bendroves ir panaudoti jas dabartinių pensininkų pensijoms padidinti iki prieškrizinio lygio.
Anot šio pasiūlymo autoriaus M. Zasčiurinsko, „pensijų kaupimas privačiose kaupimo bendrovėse yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas, (...) o socialinio draudimo fondo ar valstybės biudžeto lėšų pervedimas į privačius kaupimo fondus yra netikslingas“.
Tai reiškia viena – pažadų kitiems nesilaikymą ir jų teisėtų lūkesčių pažeidimą. Anot Pensijų fondų dalyvių asociacijos pirmininko Mindaugo Gedeikio, tiems, kurie kaupia įmokas pensijų fonduose, taip pat buvo žadėta vėliau jas atstatyti.
„O dabar kalbama apie visišką jų sustabdymą, čia išeina diskriminacija vienos socialinės grupės atžvilgiu“, – sako jis.
„Kodėl pensininkams reikėtų atstatyti pensijas į prieškrizinį lygį, o valstybės tarnautojams, kurie irgi uždirba nedaug, ir jų pragyvenimo lygis bei perkamoji galia yra ne ką didesni negu vidutinio pensininko, atlyginimas nedidėja?“, – Balsas.lt sakė „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Apgailestaudamas, kad tuo metu, kai valstybės finansams dar toli iki prieškrizinio lygio, išskiriama viena socialinė grupė, ekonomistas priminė, kad pagrindinė pensijų fondų idėja buvo pasitraukti nuo einamaisiais mokėjimais paremtos sistemos, bet tiek ankstesni sprendimai sumažinti pinigų, kuriuos į antrosios pakopos pensijų fondus perveda „Sodra“ dalį, tiek pastarasis siūlymas kitais metais nepervesti ir likusių 2 proc. – griauna pasitikėjimą pensijų reforma.
„Tai, jog atsisakome antrosios pakopos pensijų tam, kad padidintume pensijas dabartiniams pensininkams, yra dabarties pensininkų problemų sprendimas ateities pensininkių sąskaita. Tai būtų labai blogas signalas visiems dirbantiesiems, kurie privačiuose pensijų fonduose dabar kaupia pinigus savo asmeninei pensijai“, – sakė jis.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva taip pat teigia, kad pervedimų į privačius pensijų fondus sustabdymas būt didelis smūgis pensijų reformai.
„Tai, kas yra siūloma, tolygu milijono dirbančiųjų žmonių nuosavybės nacionalizavimui“, – teigia ji ir primena, kad ankstesni pervedimų sumažinimai bus svarstomi Konstituciniame Teisme ir jeigu jie bus pripažinti nuosavybe, gali tekti juos kompensuoti ar bent atstatyti.
Taupyti ketinama ir likimo nuskriaustų vaikų sąskaita?
Dėl taupymo veikiausiai šiek tiek mažės mokytojų ir gydytoj atlyginimai, kitais metais nebus moksleivių dainų šventės, nebus skiriama pinigų neformalaus popamokinės veiklos krepšeliui moksleiviams, bus renovuojama mažiau mokyklų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras D. Jankauskas tikisi nemažai sutaupyti „racionaliau“ teikdamas paramą nepasiturintiems. Vienas iš siūlymų – naikinti Vaiko išlaikymo fondą (VIF, alimentų fondą – red. past.), iš kurio mokami alimentai vaikams, kurių tėvai vengia šios pareigos.
Ministro teigimu, nutraukus VIF išmokas būtų sutaupyta 44 mln. Lt. Jeigu toks sprendimas būtų priimtas, š. m. spalio mėnesio duomenimis išmokų netektų apie 22 tūkst. vaikų. Kartą per mėnesį vienam vaikui mokama periodinė išmoka šiuo metu yra 195 Lt.
Toks D. Jankausko vadovaujamos ministerijos taupymo būdas užkliuvo daliai parlamentarų. Anot Seimo narės Rimos Baškienės, panaikinant VIF būtų nuskriausti jau ir taip likimo nuskriausti vaikai.
„Panaikindami VIF nuskriausime ir taip likimo nuskriaustus vaikus, ir tuo pačiu padidinsime socialinių pašalpų gavėjų skaičių. Abejotina, ar tokiu žingsniu valstybė sutaupys, bet garantuotai įneš nerimą ir nusivylimą“, – teigia ji, ragindama galvoti ne apie tai, kaip atimti iš vaikų, bet kaip efektyviau išieškoti išmokas iš neatsakingų tėvų.
Neigiamai šiuos ministro užmojus vertina ir asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ atstovai.
Anot šios organizacijos valdybos pirmininkės Ritos Baltaduonytės-Leonienės, jeigu šeima negaus VIF pinigų, mama (ar vaiką auginantis tėtis) gali kreipti į socialinės rūpybos darbuotojus ir prašyti papildomos paramos, tačiau tai žeistų savigarbą.
„Socialinę paramą vietoj VIF pinigėlių tokia šeima gaus, bet tai bus lyg išmalda tiems, kurie iš tiesų galėtų pasirūpinti savimi, nes yra garantija, kad anksčiau ar vėliau skolą valstybė išieškos, yra garantija, kad tėvai, vengiantys mokėti savo vaikams alimentus, bus priversti susimokėti savo skolas“, – sakė ji.
„Paramos į VIF moteris kreipiasi tada, kai teismas savo nutartyje būna pažymėjęs, kad tam vaikui išmokos priklauso. Išmokos jau paskirtos, tik dėl vieno iš tėvų neatsakingumo vaikas jų negauna. Kreipiantis į VIF pateikiamos pažymos, kad pajamos neviršija tam tikros sumos, ir tada fondas moka tuos 195 Lt“, – aiškina R. Baltaduonytė-Leonienė.
Jos teigimu, išmoką iš VIF mamos, kuri augina vaikelį ir negauna palaikymo iš tėvo, pajamos neviršija 1050 Lt per mėnesį, įskaitant ir tuos 195 Lt iš fondo. Todėl tai jiems dideli pinigai.
R. Baltaduonytė-Leonienė neatmeta, kad už sumanymo naikinti VIF slepiasi visai kiti dalykai negu ministerijos noras sutaupyti kelias dešimtis tūkstančių litų per metus. Pagal įstatymą VIF iš tėvų, nevykdančių teismo sprendimo ir nemokančių savo nepilnamečiams vaikams alimentų, išmokas išieško su 5 proc. metinėmis palūkanomis. Tačiau fondas išieško esą labai nedaug.
„Kai kūrėsi VIF, buvo numatyta, kad kai pasiekiama 2500 Lt skolos riba, ji bus nukreipta į išieškojimą. Bet per visą fondo veiklos laiką susigrąžinta vos 3 proc. išmokų, kurias vengia mokėti tėvai. Jie tik suteikia išmokas, bet jų neišieško iš skolininkų. Todėl paprasčiausiai nurašo VIF kaip nieko neveikiantį, užuot siekę, kad fondas normaliai vykdytų savo veiklą“, – sakė R. Baltaduonytė-Leonienė. –
Svarstyti, kaip padaryti VIF veiklą efektyvesne užuot jį naikinus ragina ir Seimo narė R. Baškienė.
„Būtina svarstyti, kaip efektyviau išieškoti išmokas iš valstybės skolininkų – neatsakingų tėvų, (...) bet panaikinti Vaikų išlaikymo fondą būtų išties neatsakinga ir neišmintinga. Siekdama mažinti valstybės išlaidas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nuėjo lengviausiu keliu“, – teigia parlamentarė.
Tačiau svarbiausia – sutaupyti nieko nepavyks.
„Jeigu nubrauks VIF pinigus, toms šeimoms bus mokama iš kito šaltinio. Valdžia nieko nesutaupys. Bet tai jau bus pašalpa. Duodami pašalpą mes žeminame žmogaus orumą, nes jis turi ištiesęs ranką eiti ir prašyti. O dabar jis turi garantiją – valstybė jam garantuoja paramą, o pati tuos pinigus išsiieškos iš skolininko“, – lygina R. Baltaduonytė-Leonienė.
Tai ar yra prasmė naikinti VIF?
Apmokestinti prabangų turtą arba ką laikyti prabanga?
Pinigų skylėms biudžete užlopyti siūloma ieškoti ne tik nurėžus po kelis procentus nuo beveik visų, bet ir apmokestinant nekilnojamąjį, visų pirma prabangų turtą, automobilius.
Anot Seimo pirmininkės I. Degutienės, už automobilių bei nekilnojamojo turto mokesčių įvedimą pasisako konservatorių frakcija, galvoti apie papildomų mokesčių įvedimą prabangos prekėms ir brangaus kilnojamojo bei nekilnojamo turto apmokestinimą paragino prezidentė D. Grybauskaitė.
Tačiau ar tai realu ir ar duos laukiamos naudos, jeigu tuo abejoja net pati finansų ministrė?
„Apie nekilnojamojo turto mokestį mes kalbame jau keletą metų (...) bet pirmiausia reikia atsakyti sau į klausimą: kas yra prabanga? Žmogaus, kuris turi pusės milijono litų turtą ir tokią pat paskolą banke, turto vertė iš esmės yra nulinė. (...) Todėl reikėtų labai aiškiai susitarti, apie ką kalbama“, – aiškina I. Šimonytė.
Ministrės teigimu, biudžetui regimos naudos duotų tik viso nekilnojamojo turto apmokestinimas. Tas pats ir dėl automobilių.
„Šalyje yra 2 milijonai automobilių. Juos, ko gero, būtų galima apmokestinti, tačiau tik juos visus apmokestinus galima tikėtis didelių pajamų“, – tvirtina I. Šimonytė.
Nepritariantys nei prabangos, nei nekilnojamojo turto, nei automobilių apmokestinimui skelbia vieni iš valdančiosios koalicijos partnerių Liberalų sąjūdžio atstovai.
„Nepritariame naujų mokesčių įvedimui Lietuvoje, kurie tik dar labiau padidintų socialinę atskirtį, nuskurdintų paprastus dirbančius šalies žmones“, – teigė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas A. Kašėta.
Tačiau netrūksta ir kitaip manančių. Valdančiosios koalicijos partneriai Liberalų ir centro sąjunga, anot A. Čapliko, pritartų tokių mokesčių įvedimui, tačiau pirmiausia esą reikėtų suskaičiuoti, kokios tiksliai naudos tai duotų.
„Nesame prieš jį labai nusiteikę, tiesiog norėtume sulaukti iš finansų ministrės ar Seimo Pirmininkės paskaičiavimų, kas yra tas „prabangos“ mokestis ir kiek tai gali duoti naudos biudžetui (...). Mes ne prieš „prabangos“ mokestį – deimantai, jachtos, vilos turi būti apmokestintos, nepadoru gyventi taip prabangiai“, – sakė A. Čaplikas.
Tačiau Liberalų ir centro sąjunga nelinkusi pritarti nekilnojamojo turto mokesčio įvedimui, kuris duotų naudos tik apmokestinus jį visą.
Įvesti nekilnojamojo turto mokestį siūlo ir opozicijoje esantys socialdemokratai. Svarbiausia, anot jų, naujasis mokestis neturi pažeisti eilinių piliečių interesų, o mokesčio mokėjimas turi priklausyti nuo to turto vertės ir dydžio.
„Toks mokestis nestabdo ekonominės plėtros, tačiau skatina nekilnojamojo turto rinką. (...) Be to būtina įvesti prabangaus turto mokestį, kuris apimtų asmeninius lėktuvus, jachtas, prabangius automobilius, brangiuosius metalus ir brangakmenius ir pan.“, – pareiškė Seimo socialdemokratai.
Palankiai, nors ir su išlygomis, siūlymus apmokestinti automobilius ir nekilnojamąjį turtą vertina ir ekonomistai bei finansų ekspertai.
„Nežinau, kokia čia prabanga, nes visada svarbiausia žinoti turinį – kas bus suvokiama kaip prabanga, tačiau pati idėja yra teisinga. Mes turime pačią mažiausią mokestį tokį palyginus su kitomis ES valstybėmis – vidurkis yra apie 12 proc. nuo BVP tokio pobūdžio mokesčių. O Lietuvoje yra 4,8 proc. – čia pajamų ir turto“, – Balsas.lt sakė Aušra Maldeikienė.
„Prabangesnius automobilius būtų galima apmokestinti pagal tūrį ir galingumą“, – teigė DNB banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka. Tačiau suabejojo, ar lengva būtų nubrėžti ribą, kuris automobilis yra „žalias“, kuris yra prabangus, o kuris ne.
Opozicija: yra daug būdų papildyti biudžetą
Vyriausybės sprendimui siekiant subalansuoti kitų metų biudžetą mažinti valstybės išlaidas ir tik 50 proc. atkurti per krizę sumažintas pensijas nepritariantis Seimo opozicijos lyderis, darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys, kalbėdamas su Balsas.lt žurnalistais teigė, kad ieškant galimybių sutaupyti pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į viešuosius pirkimus.
„Mes esame įsitikinę, kad pirmiausia turime nukreipti žvilgsnius į viešuosius pirkimus. 10 mlrd. Lt maždaug išleidžiama per metus. Aš manau, kad panaudodami tuos pinigus efektyviau, mes turime galimybę sutaupyti apie 10 proc., tik reikia užsispyrimo ir noro tai padaryti“, – sakė jis.
Kitos opozicinės partijos – Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius sakė, kad jie neigiamai Vyriausybės siūlymus lopyti biudžeto skyles mažinant viešojo sektoriaus finansavimą 4 proc.
„Kai kurios institucijos – Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Muitinės departamentas, Policijos departamentas, kai kurių kitų biudžetinių organizacijų darbuotojai jau eidavo nemokamų atostogų. Jeigu dabar dar bus sumažintas (finansavimas – red. past.), tai jie turės du mėnesius eiti nemokamų atostogų arba dirbti, bet negauti pajamų. Tai jau nesuvokiama“, – sakė parlamentaras.
Tačiau anot A.Butkevičiaus, jie pritartų kai kurių naujų mokesčių įvedimui.
„Mes siūlysime, kad būtų priimtas progresinių mokesčių įstatymas kartu su 2012 m. biudžetu ir nekilnojamojo turto mokestis turtingiesiems civiliams asmenims. Taip pat siūlysime mažinti PVM tarifą šaldytai mėsai ir šviežiai žuviai“, – teigė A.Butkevičius.
Socialdemokratas taip pat pabrėžė, kad jų partijos frakcija palaiko prezidentės D. Grybauskaitės siūlymą iki 9 proc. mažinti PVM tarifą spaudai. Opozicijos atstovai Balsas.lt teigė, kad svarstant kitų metų biudžeto projektą jie pateiks ir daugiau siūlymų.
Finansų ekspertai: reikia ne kamšyti skyles, o imtis esminių reformų
Anot ekonomistės A. Maldeikienės, yra ir daugiau alternatyvų užkimšti biudžeto skylę – ne tik 2012 m., bet iš esmės.
„Aš manau, kad alternatyva yra sutvarkyti mokesčių sistemą – ir ne per vieną popietę, o vieną kartą pradėti kurti adekvačią mokesčių sistemą, įvesti progresinius mokesčius. Aš pati galėčiau dar apie 2,5 tūkst. Lt per metus daugiau mokesčių sumokėti. Nenusipirkčiau knygų – gaila, bet tai ne mirtis. Seimo nariai, visi žmonės, kurių pajamos, tarkime, viršija 50 tūkst. Lt per metus, ir kurie neturi mažų vaikų, neturi būsto paskolų, galėtų mokėti daugiau. Yra ir tokių, kurie gauna milijoną, tai jų įmoka turėtų būti gerokai didesnė negu mano“, – sakė ji.
Tačiau ekonomistė siūlo sumažinti mokesčius tiems, kurie uždirba nedaug.
„Jeigu žmogus gauna algos 1,5 tūkst. Lt ir turi vaikų, tai kokie gali būti jam mokesčiai, jis ir taip neišgyvena. Kokie gali būti mokesčiai nuo minimalios algos? Nė vienoje kultūringoje šalyje nėra tokių dalykų. O pas mus dėl vadinamųjų plokščių mokesčių iš vienos kišenės atima, duoda biurokratui, biurokratas suskaičiuoja ir per kitą kišenę jiems vėl duoda“, – sakė A. Maldeikienė.
DNB banko vyriausioji analitikė J. Rojaka taip pat akcentuoja, kad šiuo metu didelė mokesčių našta tenka socialiai jautriausiems sluoksniams, ir tokia padėtis neturėtų tęstis.
„Reikėtų rimtai galvoti apie ilgalaikes reformas, kurių šiuo metu vis dar stokojame. Tos reformos turėtų būti nukreiptos į biurokratizmo mažinimą bei verslo aplinkos gerinimą – į tai, kas ilguoju laikotarpiu pasiteisintų ir leistų valstybei augti gerokai sparčiau negu kitų euro zonos šalių ekonomikos“, – sakė ji.
Analitikė siūlo atkreipti dėmesį, kad kitose šalyje apmokestinamos visos pajamos.
„Kitose šalyse apmokestinamos visos pajamos – tiek darbo, tiek pajamos iš turto. Todėl pavyzdžiui, palūkanų apmokestinimas gali būti vienas iš tų sprendimų, kuris mažiausiai pažeistų plačiosios visuomenės interesus ir sugeneruotų pakankamai neblogą rezervą biudžetui“, – siūlo J. Rojaka.
„Pats blogiausias dalykas, kurį galėtume padaryti, tai užmerkti akis į tai, kad yra didelis biudžeto deficitas ir didėjanti skola ir nuspręsti toliau išlaidauti“, – pabrėžė „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Artėja rinkimai ir visos partijos galvoja apie tai, kaip mažiau pakenkti savo reitingams. Bet net galvojant apie savo reitingus, nereikia užmiršti ilgalaikės šalies gerovės“, – Balsas.lt sakė jis.
Ką nuspręs Seimas ir koks bus 2012 m. Lietuvos biudžetas, kur ir ką kirps, o kam pridės, paaiškės jau artimiausiomis dienomis. O kol kas galima pritarti Seimo opozicijos lyderiui V. Gapšiui.
„Aš manau, kad ketvirtadienis bus labai karštas“, – prognozavo jis.
