Valstiečių priekaištai žiniasklaidai: su logika prasilenkiantis būdas įvesti cenzūrą Pasisakė ir pataisų autorė

Naujasis trijų Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos politikų inicijuotos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos yra kompetencijos trūkumą atskleidžiantis, švelnus būdas reguliuoti žiniasklaidos darbą, tikina žiniasklaidos ekspertai.

Reaguodami į pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją. Taip pat tik pozityvias žinias publikuoti pirmuosiuose puslapiuose. Tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas Seimo sekretoriate registravo valstiečiai Dovilė Šakalienė, Zenonas Streikus ir Robertas Šarknickas. 

Veidrodžio kaltinti negalima

Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto Politikos mokslų instituto profesorius dr. Gintaras Aleknonis sko, kad ši Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimas yra gąsdinantis. „Neigiama informacija ir jos perteklius gali iš tikrųjų būti problema Lietuvos žiniasklaidoje. Gal ir norisi, kad tų gerų žinių būtų. Bet negalime kaltini veidrodžio dėl to, koks vaizdas jame atsispindi. Ir jeigu Seimo nariai ir politikai mato, kad tiek yra blogų žinių, galbūt jie pirmiausia turėtų galvoti kaip gerinti gyvenimą, o ne kaip gerinti atspindį“, - sako G. Aleknonis.

Gintarui Aleknoniui nerimą kelia ir žiniasklaidos priežiūros tvarka ir tie, kurie nuspręs, kuri žinia yra teigiama, o kuri neigiama. Anot pašnekovo, taip pradedama kurti elementari cenzūra. „Pavyzdžiui liberalo Eligijaus Masiulio skandalas, man gal atrodo, kad tai yra žinia, kuri yra reikalinga. Bet jeigu yra pasakyta, kiek turi būti teigiamos ir kiek neigiamos ir negali būti pirmame puslapyje nepozityvių, tai automatiškai jos neskelbiama? Ir pasakymas, kad pirmame puslapyje gali būti tik geros žinios, tai atsiprašau, kas tai yra? Jei apie Astravo atominę elektrinę kalbame. Tai yra tikrai neigiama žinia, bet ji negali būti pirmame puslapyje?“, - sako pašnekovas.

Peržengiamos visos ribos?

Labiausiai Gintas Aleknonis džiaugiasi dėl to, kad įgyvendinti šiai idėjai mechanizmas nėra sukurtas. Tad pašnekovas tikisi, kad tai nebus įgyvendinta.

„Negalima šitaip daryti. Nes žinot, čia kaip ta pasaka, apie žmogų, kuriam ant nosies nutūpė musė. O meška apėmė akmenį į trenkė į musę. Musė nuskrido, o žmogus buvo užmuštas. Čia lygiai ta pati situacija, blogos žinios nėra musė, tai bjaurus uodas, kuris skaudžiai kandžiojasi. Aš turiu viltį, kad šis įstatymas nebus įgyvendintas ir nebus priimtas“, - sako pašnekovas.

REKLAMA

„Čia šiuo atveju yra svarbiausias cenzūros klausimas. Ir čia pažeidžiama ir Lietuvos Konstitucija, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, visi tarptautiniai Lietuvos įsipareigojimai. Čia yra švelnus būdas ir noras įvesti cenzūrą. Ar mums reikia tokios žiniasklaidos? Čia peržengia visas ribas ir tikiuosi, kad šitas projektas tikrai nebus įvykdytas““, - sako G. Aleknonis.

Kūrėjams trūksta kompetencijos

Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto direktorius Deimantas Jastramskis teigia, kad šis pasiūlymas tiesiog dvelkia utopija ir kompetencijos trūkumu. „Ta įstatymo pataisa sąmoninga, ar nesąmoninga, ji nori iškreipti pagrindinę žurnalistikos misiją – tiesios ieškojimą. Ir žiniasklaidą dirbtinai yra norima nukreipti į konstruojamą balanso paiešką, kurioje būtų 50 procentų negatyvo ir 50 procentų pozityvo. Visa tai dvelkia utopija ir kompetencijos trūkumu. Kiekvienam reikėtų užsiimti savo darbais. Ir priimant tokius sprendimus, konsultuotis su ekspertais“, - sako Žurnalistikos instituto dėstytojas.

Visgi, politikams, kurie nėra šios srities ekspertai, D. Jastramskis siūlo tiesiog nesikišti. „Manau, kad geriausia yra šioje srityje neimprovizuoti. Ir žiniasklaidos reguliavimo ir visuomenės informavimo dalykus palikti Kultūros ministerijai. Nes būtent joje ir yra sutelktos visuomenės informavimo reikalingos kompetencijos. Tai žmonės, kurie nėra ekspertai, kartais sugalvoja ir jų galvose kyla tam tikros idėjos, kurios neparemtos realybe faktiškai ir tai atsispindi šiame pasiūlyme. Tai čia ne pirmas ir ne paskutinis. Nes Seimo nariai įvairiausių pasiūlymų teikia, kurie neturi nieko bendro su realybe“, - sako D. Jastramskis.

„Čia nėra cenzūra, čia yra bandymas tiesiog nekompetentingai reguliuoti žiniasklaidos darbą“, - tv3.lt naujienų portalui sako. D. Jastramskis.

Pataisos autorė yra nustebusi

Seimo narė „valstietė“ Dovilė Šakalienė sako esanti nustebusi, kokį rezonansą sukėlė jos siūlymas įpareigoti žiniasklaidą, kad bent pusę turinio turėtų sudaryti pozityvi informacija, ir žada atsiimsianti pataisas, jei jos sulauks tik pasipriešinimo.

REKLAMA

Parlamentarė aiškina nenorinti cenzūruoti žiniasklaidos, tik sudaryti sąlygas daugiau dėmesio skirti pozityviems dalykams. Kartu ji aiškino, kad pataisas pateikė norėdama užbėgti už akių bandymams kur kas griežčiau riboti žiniasklaidą, o tokių kalbų sako girdinti Seime. Tačiau neįvardina, nei kokie tai siūlymai, nei kas jų autoriai, tik pastebi „matanti tokias tendencijas“.

„Žiniasklaidos cenzūra yra absoliučiai neigiamas dalykas ir žodžio laisvės neproporcingas ribojimas būtų absoliučiai neigiamas dalykas. Ši pataisa skirta tam, kad mes turėtumėm balansą tarp teigiamos ir neigiamos informacijos. Aš nesakau, kad jūs turite kažko nerašyti ir juolab nenoriu žiniasklaidai diktuoti turinio. Šita pataisa nėra skirta uždrausti informuoti apie neigiamus reiškinius mūsų visuomenėj, nes mes turime turėti pozityvios informacijos, nes kitaip mūsų visuomenė iš esmės jaučiasi bejėgė, beviltiška“, – penktadienį žurnalistams Seime sakė D.Šakalienė.

Pasak jos, viešoji erdvė daro didelė įtaką visuomenės psichikos sveikatai, o Lietuvoje šie rodikliai – itin prasti. „Esmė ta, kad mūsų visuomenės psichikos sveikatos rodikliai labai prasti, o vienas iš labai svarbių visuomenės psichikos sveikatą lemiančių veiksnių – viešoje erdvėje pateikiamos neigiamos informacijos, „violent media“ (smurto informacija), kiekis. Manau, kad ši pataisa galėtų atverti duris ramiai, racionaliai ir moksliniais duomenimis grįstai diskusijai, ką mes galime padaryti, kad būtų daugiau pozityvios informacijos“, – kalbėjo parlamentarė.

„Aš labai noriu to pokalbio, to bendradarbiavimo, bet jei iš žiniasklaidos pusės nepavyks pasiekti bendro supratimo, kodėl to reikia, jei norime su mūsų visuomenės psichologiniu gerbūviu padaryti kažką gero, jei tai bus vien tik pasipriešinimas - aš atsiimsiu šitas pataisas, nes tikslas nėra sukelti karą“, – kalbėjo D.Šakalienė.

Taip pat ji sakė iš kai kurių kolegų Seimo narių girdinti „daug radikalesnių, sakyčiau, labai gąsdinančių minčių, ką čia reikėtų daryti su ta žiniasklaida“.

REKLAMA

„Tai iš esmės aš tomis pataisomis noriu užbėgti už akių bandymams riboti žiniasklaidą ir atidaryti duris ramiam susitarimui, kaip mes galėtume padėti žiniasklaidai proporcingai duoti tą informaciją, šalia tos neigiamos informacijos duoti daugiau pozityvios, ir kartu padėti žurnalistams, kurie nori pranešti daugiau teigiamos informacijos, apsiginti prieš savininkų sakymą, kad daugiau „klikų“ (paspaudimų) generuoja, kai parašai, kad kažkam žarnas paleido, o ne kai kaimo šviesuolis subūrė bendruomenę“, – kalbėjo Seimo narė.

Klausiama, kokius siūlymus dėl žiniasklaidos ribojimo ji girdėjo iš kolegų, ir kurių, D.Šakalienė atsakė: „Aš jau matau tokias tendencijas, (sakoma) kad žiniasklaida elgiasi kaip nors netinkamai, ją čia reikėtų apriboti ir taip toliau. Aš sakau, gal mes eikime tuo keliu, ne riboti, o paskatinti galimybę duoti daugiau pozityvios informacijos“.

„Aš labai tikiuosi, kad nėra ruošiami jokie kiti (projektai), bet kalbos ir tendencijos yra. Seime yra įtampos ir iš kitos pusės, daug tokio pykčio dėl to, kad žiniasklaida tam tikrus neigiamus dalykus labai kokybiškai, tiksliai ir labai atvirai ir tiesmukai praneša ir raportuoja. Aš manau, kad jūs tai darote gerai ir reikia tai daryti“, – pasakojo Seimo narė.


Rašyti komentarą...
p
pluduras
2017-03-17 12:23:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
o aš būčiau visai nieko prieš - ir dar pamažinčiau "aktualių" pokalbių laidų skaičių - vis tiek iš tų pliurpalų jokios naudos. Ir rusiškų serialų pusę bent uždrausčiau - tie miškiniai, albanai ir keturkojai komisarai per gerklę lenda..lietuviškų TV serialų irgi cenzūra reikalinga - o tai ne komedijos, o tragedijos kažkokios...
Atsakyti
-2

K
Kazys A.
2017-03-17 14:17:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
Žinoma, įstatymiškai reguliuoti pozityvo ir negatyvo procentus rašiniuose yra neįmanoma ir nereikalinga. Bet aš atkreipiau dėmesį į porą dalykų: 1) kaip sujudo Radzevičius su Delfio redaktore (ir kitais žiniasklaidininkais, pvz., Valatka) - net dūmai rūksta. Atrodo, kad kas bombą susprogdino. 2) Pasigirdo, kad žiniasklaidoje pozityvo beveik nematyti, nes jo, esą, nėra. Ar tikrai nėra? Žurnalistai ir reporteriai jo neieško! Štai paskui pasmirdusį Pūką su kameromis laksto dešimtys reporterių, lakstė paskui Kildišienę ir pan. O kas nuvyko ir nufilmavo ten, kur atsitiko kas nors gero? Labai retai. Arba dar ir toks metodas, kai pozityvas paverčiamas beveik negatyvu. Štai Olandijoje rinkimus laimėjo proeuropietiškos partijos. Tai pozityvas. O ką skaitau (pavadinimas): "Ar tikrai antieuropiečių partija pralaimėjo?" Suprask - nelabai jie ten pralaimėjo. Beveik negatyvas?
Atsakyti
0

G
Gintaras
2017-03-17 14:19:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jo. Įveskim cenzūrą. Jei nesurinks pozityvios informacijos tiek pat, kiek negatyvios (žinant mūsų lietuvišką nūdieną aišku, kad nesurinks) ir turės ne viską rašyti. Jei korespondentas turės vieną gerą naujieną ir dešimt blogų, tai visuomenė sužinos tik vieną gerą ir vieną blogą. Devynios blogos naujienos pasiliks nepaskelbtos ir tai mus padarys laimingais! Nuostabu. Seniai reikėjo cenzūros, jau dabar man laimė į kelnes vežiasi nesulaikomai :)
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų