„Apgailestauju dėl skubotų žodžių lenkiškų mokyklų adresu ir užtikrinu, kad tai neatspindi mano nuomonės“, – teigiama penktadienį A. Valotkos paskelbtame įraše „Facebook“.
„Mano požiūris į lietuvių kalbos apsaugą yra griežtas ir konservatyvus, bet niekada nevirsta tautinių grupių niekinimu ar stigmatizavimu. Nedvejodamas teigiu, kad tai nėra ir mano atstovaujamos institucijos nuomonė“, – tvirtina jis.
Valotka: pasikarščiavau
A. Valotkos teigimu, mokykloms lenkų mokomąja kalba nekyla jokio pavojaus, nes galimybę mokytis šia kalba užtikrina Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartis.
„Mano žodžiai šiuo klausimu buvo išsakyti pasikarščiavus, realiai nesiekiant uždaryti šių mokyklų nei kaip nors suvaržyti jų veiklos“, – tvirtino inspektorius.
Kita vertus, jis sakė, kad lietuvių kalbos konstitucinio statuso apsauga yra ne tik darbas, bet ir jo gyvenimo misija, todėl nerimą kelia, kad „įpusėjus ketvirtam nepriklausomybės dešimtmečiui ir vidurines mokyklas baigus jau trims moksleivių kartoms, tarp valstybinio lietuvių kalbos B lygio egzamino neišlaikiusių moksleivių maždaug pusė yra baigę tautinių mažumų kalbomis dėstančias mokyklas“.
„Ar prasti moksleivių egzaminų pažymiai arba visai nelaikomas valstybinės kalbos egzaminas yra tik neefektyvaus mokymo padarinys, ar tai ir kitakalbėse šeimose palaikoma nuostata, kad nereikia skatinti savo vaikų gerai išmokti svarbiausią, unikalią mūsų valstybės kalbą?“ – klausė A. Valotka.
Jis priminė, kad Rytų Lietuvos gyventojai prieš televizijos kamerą renkasi kalbėti rusiškai, Vilniaus rajone maršrutai ant autobusų, kai kurie ženklai rašomi lenkiškai, ant Šalčininkų autobusų stoties rašoma „Dworzec autobusowy“, o prieš stotį stovi paminklas sovietų kareiviams su rusišku užrašu „Amžinam rusų kareivių atminimui“.
„Neturime nusigręžti nuo šių žmonių ir apsimesti, kad viskas gerai. Kalbėkimės apie tai. Kviečiu tautinių mažumų atstovus sėsti prie stalo ir diskutuoti tiesiogiai, o ne pareiškimais ir atsišaukimais žiniasklaidoje“, – teigė Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas.
BNS rašė, kad liepos 11 dieną transliuotoje „Alfa TV“ laidoje apie rusų kalbos gausėjimą Lietuvoje A. Valotka pareiškė, kad visas švietimas Lietuvoje turi vykti valstybine kalba, atsisakant tiek rusiškų, tiek lenkiškų mokyklų.
„Kam reikalingi kurti visokie tokie Šalčininkų getai, (kam reikia – BNS) palaikyti visokius kalbinius getus?“ – sakė Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas.
Reaguodamas į tai atviru laišku į kultūros ministrą Šarūną Birutį kreipėsi Lenkijos laikinasis reikalų patikėtinis Vilniuje Grzegorzas Poznanskis (Gžegožas Poznanskis).
„Man nepriimtina, kad A. Valotka ragina uždaryti valstybines mokyklas, kuriose mokoma Lietuvos lenkų tautinės mažumos gimtąja kalba, ir skleidžia melą apie tariamus „Šalčininkų getus“ arba „kalbinius getus“, – teigė jis.
Pasak jo, Lietuvos piliečių stigmatizavimas dėl jų tautybės ir gimtosios kalbos yra moraliai smerktinas ir nesuderinamas su tarnybine etika, o lenkiškų tautinių mažumų mokyklų uždarymas prieštarautų tarptautinei teisei bei Lietuvos ir Lenkijos dvišaliams susitarimams.
G. Poznanskis prašė kultūros ministro reaguoti į A. Valotkos teiginius, nes, anot jo, Europos Sąjungoje (ES) „nėra vietos nepagarbai kitoms tautybėms“.
BNS rašė, kad A. Valotka ne kartą yra sulaukęs kritikos dėl savo pasisakymų, praėjusioje Vyriausybės kadencijoje jį iš pareigų ragino trauktis tuometinis kultūros ministras Simonas Kairys.
Dalyvaudamas vienoje konferencijoje A. Valotka yra pareiškęs, kad pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį. Tarnautojas taip pat yra Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba palyginęs su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.
Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.
Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.
Šiemet gegužę laimėjęs konkursą, A. Valotka yra Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo pareigas buvo paskirtas dar vienai kadencijai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
