„Tai nebuvo lengvas pasirinkimas, nes vertinamajame pokalbyje dalyvavę abu kandidatai buvo išties stiprūs, verti šios pozicijos. Sprendimas priimtas įsiklausius į šią sritį kuruojančių valstybės tarnautojų argumentus, kuriais jie atkreipė dėmesį į pasirinkto kandidato patirtį ir išdėstytą strategiją, taip pat kompetenciją viešojo administravimo srityje bei būtiną darbų tęstinumą“, – pranešime cituojamas kultūros ministras Šarūnas Birutis.
„Šios įžvalgos renkantis kandidatą buvo reikšmingos, nes mūsų visų tikslas yra puoselėti valstybinę kalbą – mūsų esminį pilietinės visuomenės turtą ir vienijančią vertybę – ir tai daryti pačiu geriausiu būdu“, – pridūrė jis.
Iš viso inspekcijos vadovo konkurse buvo pateikta 10 prašymų. Finaliniame etape reikalavimus atitiko keturi pretendentai, tačiau vienas iš jų prašymą dalyvauti konkurse atsiėmė.
Kaip numatyta teisės aktuose, vadovo konkursą laimėjęs asmuo į pareigas bus paskirtas atlikus privalomą patikrinimą ir kitas administracines procedūras.
VKI viršininko kadencijos trukmė – penkeri metai. Šiuo metu inspekcijai laikinai vadovauja VKI viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.
A. Valotkos nesutarimai su S. Kairiu
ELTA primena, kad praėjusių metų rugsėjo pabaigoje buvęs kultūros ministras Simonas Kairys nepaskyrė su juo anksčiau ne kartą į ginčus įsivėlusio, konkursą laimėjusio A. Valotkos vadovauti Kalbos inspekcijai.
Dar 2023 m. skandalingais pasisakymais garsėjančiam A. Valotkai iš ministerijos buvo išsiųstas siūlymas abipusiu susitarimu nutraukti darbo santykius. Visgi, kultūros ministras neigė įtarimus, kad tokį jo sprendimą lėmė asmeniškumai. Nepasitenkinimą A. Valotkos darbo kokybe jis tikina įrodęs tada, kai nepratęsė pastarojo pareigų ir teko skelbti konkursą.
Rugsėjo pradžioje paaiškėjo, kad konkurse dėl VKI vadovo iš penkių pretendentų buvo atrinktas A. Valotka.
2023 m. spalį VKI viršininkui buvo skirta pastaba dėl pasisakymo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Visgi pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.
Kiek anksčiau A. Valotka sulaukė kritikos ir dėl teiginių LRT radijo laidoje. Tuomet jis sakė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. Šiuos užrašus inspekcijos viršininkas prilygino rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
