Savivaldybės administracija slepia prieš penkerius metus sudarytą tarnybinių automobilių įsigijimo sutartį – esą paviešinus jas grėstų piniginės sankcijos.
Panevėžio miesto tarybos valdančiajai daugumai nepriklausantys politikai jau antrą mėnesį bando išsiaiškinti, kokiu būdu 2007 metų vasarą miesto Savivaldybės administracija įsigijo keturis ne pačius pigiausius automobilius – tris „Škoda Superb Comfort“ ir vieną „Hyundai Grandeur“.
Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė liepos 26 dieną vykusiame Tarybos posėdyje opozicijos nariams tvirtino, kad sutarties sąlygų tretiesiems asmenims atskleisti negalima, nes Savivaldybei grėstų piniginės sankcijos. Politikai, nepriklausantys politinei valdančiajai daugumai, pavadinti „trečiaisiais asmenimis“, įsižeidė ir surašė prašymą. Jame išreiškė didelį norą susipažinti su aplinkybėmis, kaip prieš penkerius metus Savivaldybės automobilių parkas pasipildė keturiomis mašinomis.
Tačiau, nors prašymas susipažinti su sutartimi įteiktas miesto merui Vitalijui Satkevičiui, opozicionieriai neįsitikinę, kad pavyks susipažinti po devyniais užraktais slepiama automobilių įsigijimo sutartimi.
Lapkritį liks pėsti
Naujus automobilius Savivaldybė priversta pirkti paaiškėjus, kad 2007 metais Panevėžio miesto savivaldybės administracija minėtus keturis automobilius – tris škodas ir vieną „Hyundai“ – paprasčiausiai nuomojo, o ne sudarė sutartį automobilius nuomoti išsipirktinai. Už automobilių nuomą per penkerius metus sumokėta 448 tūkstančiai 752 litai ir 60 centų. Per metus už automobilių „Škoda Superb“ nuomą Savivaldybė išleisdavo 59 639 litus 40 centų, o automobilis „Hyundai Grandeur“ kainavo 89 750 litų 52 centus.
Kadangi miesto Savivaldybė automobilius nuomojosi, jų išpirkti baigus galioti nuomos sutarčiai negalės. Keturračius lapkričio mėnesį teks grąžinti firmai, kuri juos nuomojo.
Nelaukdama, kol pasibaigs automobilių nuomos sutartis, Savivaldybės administracija prašo Tarybos politikų sutikimo leisti įsigyti mašinas išperkamosios nuomos būdu. Prašyme nurodoma, kad būtų perkami 3 lengvieji automobiliai, kurių bendra vertė iki 300 tūkstančių litų, ir vienas iki 130 tūkstančių litų vertės automobilis. Jei tokiam pirkimui būtų pritarta, tuomet Savivaldybė automobilių finansinei nuomai kasmet biudžete turėtų turėti po 100 tūkstančių litų. Po penkerių metų, pasibaigus išperkamosios nuomos sutarčiai, automobiliai atitektų Savivaldybei.
Planai buvo visai kitokie
Šiaip viskas būtų normalu, jei ne viena, o gal ir ne viena keista smulkmena. Prisiminkime, kokią sutartį 2007 metų vasarą Savivaldybė sudarė dėl keturių automobilių. Tuomet miesto meras buvo konservatorius Vitas Matuzas, o administracijos direktorius – partijos „Tvarka ir teisingumas“ narys Stasys Karčinskas. Kai trys „Škoda Superb Comfort“ ir vienas „Hyundai Grandeur“ įriedėjo į Savivaldybės garažus, tuometis Savivaldybės administracijos direktorius S. Karčinskas teigė, kad Savivaldybė iš konkursą laimėjusios bendrovės „Baltijos autolizingas“ išperkamosios nuomos būdu išsinuomojo minėtas transporto priemones. Tuo metu „Hyundai Grandeur“ automobilio bazinė kaina buvo 124 tūkstančiai 900 litų, o „Škoda Superb“ – 63 tūkstančiai 140 litų. Be to, tuometiniai Savivaldybės administracijos vadovai tvirtino, kad už keturis automobilius bendrovei bus mokamas nuomos mokestis – 4 993 litai ir planuota, kad po penkerių metų visų automobilių likutinė vertė bus 82 tūkstančiai 500 litų ir jie bus išpirkti.
Konkursas su įtarimų šešėliu
Sugrįžus į praeitį priminsime, kad „Panevėžio balsas“ prieš penkerius metus rašė, kaip Savivaldybė ruošėsi atnaujinti savo autoparką. Tuomet paaiškėjo, jog konkursas automobiliams pirkti surengtas ne visai skaidriai: jo dalyvių vokai turėjo būti atplėšti 2007 metų liepos 30 dieną, tačiau to padaryti nebuvo galima, nes skubiai teko keisti konkurso sąlygų techninės specifikacijos dalį. Pakeitus ją tapo aišku, kad konkurse galės dalyvauti tik bendrovės, prekiaujančios „Hyundai“ ir „Škoda“ automobiliais.
Tuomet kalbinti firmos „Auto Tyrimai“ specialistai buvo pasiruošę patvirtinti, kad valdininkai supaprastino atviro konkurso sąlygas – techninės specifikacijos parengtos konkretiems automobiliams. Be to, stebino dar viena konkurso sąlyga: automobiliai nuo sutarties pasirašymo dienos Savivaldybės garažą turi pasiekti per 15 kalendorinių dienų. Termino būta tokio trumpo, kad prieita prie išvados, jog automobiliai greičiausiai jau yra Lietuvoje, todėl skubėta koreguoti viešojo konkurso sąlygas – jau žinota, kuri ir kokiais automobiliais prekiaujanti bendrovė jį laimės.
Tiesa, tuomet kalbintas Savivaldybės administracijos direktorius S. Karčinskas, „Panevėžio balsui“ aiškindamas apie konkurso sąlygas, tą kategoriškai neigė.
„Konkurso sąlygos nėra parengtos konkrečiam automobiliui. Pasinaudojome anksčiau skelbto konkurso sąlygomis. Jas nusirašėme nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos. Ji pirko automobilius išperkamuoju nuomos būdu. Pasinaudojome tomis sąlygomis – jos mums tiko. Teko šiek tiek pakeisti jas, atsisakant įvairių trumpinių. Dėl tų trumpinių ir dėl automobilių pateikimo 15 dienų termino skambino ne viena firma. Pakeitus konkurso techninės specifikacijos dalį, teko vokus atplėšti ne liepos 30 dieną, bet rugpjūčio 13-ąją“, – taip aiškino S. Karčinskas ir dar pridūrė: „Keturiems automobiliams įsigyti išperkamosios nuomos būdu šiais metais (2007 metais) Savivaldybė skirs 40 tūkstančių litų. Išmokėjimo terminas, sudarius sutartį su bendrove, – penkeri metai.“
Sąlygas diktavo politikai
Vakar kalbintas dabar jau buvęs Savivaldybės administracijos direktorius ir narystę partijoje „Tvarka ir teisingumas“ sustabdęs dėl jam pareikštų įtarimų korupcijos byloje S. Karčinskas penkerių metų senumo automobilių nuomojimo istoriją prisiminė jau kiek kitoje šviesoje.
„Savivaldybės administracija yra vykdančioji institucija: kokius sprendimus priima Taryba, tokius juos vykdo administracija, – kalbėjo S. Karčinskas. – Ne aš sudarinėjau konkurso sąlygas automobiliams įsigyti – buvo sudaryta komisija, kurią patvirtinau. Ji sudarinėjo konkurso sąlygas bei keitė techninę sąlygų dalį. Beje, tuomet, kiek pamenu, naudojomės VMI skelbto konkurso automobiliams pirkti sąlygomis. Net negaliu paaiškinti, kodėl, sudarant sutartį, ji kažkaip pasikeitė ir buvo sudaryta ne išperkamosios nuomos, o nuomos sutartis. Kažkam, matyt, tuomet buvo naudinga sudaryti tokią sutartį, kad automobiliai būtų išnuomoti.“
Įsižeidė pavadinti „trečiaisiais“
Miesto Tarybos narė valstietė liaudininkė Gema Umbrasienė niekaip nesupranta, kodėl negalima susipažinti su 2007 metų vasarą surašyta sutartimi automobiliams įsigyti. Juolab kad keistos jos sąlygos ir taip jau viešai aptarinėjamos.
„Praėjusios savaitės Tarybos posėdyje surašėme prašymą, norėdami išsiaiškinti, kas ir kodėl pasirašė tokią absurdišką sutartį. Buvome pavadinti „trečiaisiais asmenimis“, kurie neturi teisės susipažinti su sutartimi. Esą susipažinus, kam nepriklauso, Savivaldybei gali grėsti piniginės sankcijos. Keista: kaip gali grėsti sankcijos, jei norime išsiaiškinti, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai? Apskritai vertėtų išsiaiškinti, ar tuomet buvo teisingai surengtas viešasis konkursas ir kodėl tik dabar paaiškėjo, kad automobilius Savivaldybė nuomojo, o ne nuomojo išsipirktinai. Niekaip nesuprantu, kodėl taip slepiama sutartis... Galbūt joje yra teisėsaugą dominančių dalykų? Bijau, kad pateikę prašymą susipažinti su prieš penkerius metus sudaryta sutartimi, taip ir nesulauksime teigiamo atsakymo. Nesame (prašymą pasirašė septyni Tarybos nariai – trys valstiečiai liaudininkai, tiek pat liberalsąjūdininkų ir viena darbietė – autorės pastaba) garantuoti, kad pavyks pamatyti po devyniais užraktais paslėptos automobilių įsigijimo sutarties kopijos.“
Politikė įsitikinusi, kad susipažinus su slepiama sutartimi, būtų galima teisingiau sudaryti sutartį naujiems automobiliams pirkti arba nuomoti.
„Peržiūrėję tuometinę sutartį, išvengtume klaidų. Taryba galėtų priimti sprendimą, kuris prasiskolinusiai Savivaldybei būtų efektingiausias ir racionaliausias. Susipažinę su slepiama sutartimi nuspręstume, kaip geriau Savivaldybei įsigyti automobilius: ar juos nuomoti, ar pirkti, o gal pirkti ne naujus, o galbūt nuomoti išsipirktinai“, – svarstė G. Umbrasienė ir siūlė Savivaldybės administracijos vadovams parodyti Tarybos nariams paslaptingąją sutartį.
R. Mikučionytė
